Vertingiausias turtas – žmonės

Kelmės rajonas yra gražus žemdirbių kraštas, pasižymintis derlingais laukais ir darbščiais žmonėmis. ŽŪB „Kerkasiai“ yra vienintelė žemės ūkio bendrovė, išgyvenusi ir sėkmingai dirbanti  iki šių dienų. Ji yra Kelmės rajono pakraštyje, Pakražančio seniūnijos teritorijoje. Nuo susikūrimo iki dabar bendrovei vadovauja Ildefonsas Petkevičius. Jo sumanaus vadovavimo dėka kolektyvas gali džiaugtis puikiais darbo rezultatais. Pasidomėti gerąja patirtimi, kaip panaudojama gauta parama, į šį ūkį atvyko ir žurnalistų komanda.

Žmonės vertinami

Bendrovė įsikūrė 1992 metais, dirba900 hažemės, iš kurių330 hayra nuosava, o kita – nuomojama. Bendrovėje darbuojasi 17 darbuotojų (kartu su administracija). Ūkio pagrindinė veikla, sudaranti daugiau nei 50 proc., yra augalininkystė, šalutinė – mėsinė galvijininkystė ir kiti darbai. Augalininkystės srityje pagrindinis dėmesys skiriamas sėklininkystei. Kaip sakė vadovas, bendrovė priklauso Lietuvos sėklininkystės asociacijai ir parduoda nemažai sertifikuotų žieminių kviečių, miežių ir žirnių sėklos. Vien tik kviečių plotas sudaro per200 ha.

Kita svarbi bendrovė veiklos šaka yra mėsinė gyvulininkystė, čia sunaudojami savos gamybos pašarai ir grūdai. Fermose auga per 300 raguočių. Ūkis priklauso Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijai.

– Mūsų bendrovė sukurta aukciono principu, o ne pajų, kaip buvo įprasta tuo  metu Lietuvoje. Čia susirinko žmonės, kurie norėjo dirbti, o ne būti pajininkais. Tokiu būdu atsirado galimybė suburti darbingą kolektyvą. Kiekvienas kolektyvo narys yra saugomas, gerbiamas ir vertinamas, – sako bedrovės pirmininkas I. Petkevičius.

Gera ir darbinga atmosfera vyrauja kolektyve. Žmonės dirba ne tik bendrovėje, bet ir savo asmeniniuose ūkeliuose, kuriuose žemės ūkio darbus padeda atlikti bendrovės technika.

Pasak pirmininko, labai daug reiškia, kad jų bendrovė užsiima mišria veikla, tai leidžia išskaidyti riziką – jeigu vienoje srityje sekasi prasčiau, kompensuojama iš kitos.

Naudojasi paramos lėšomis

Kiekvienas darbininkas gali dirbti įvairius žemės ūkio darbus. Bendrovė yra modernizuojama savo pajėgomis ir panaudojant ES paramą.

Sėkminga žemės ūkio bendrovės veikla pagrįsta kolektyvo darna bei gerai panaudojama ir įsisavinama ES ir KPF parama.

Žemės ūkio bendrovė „Kerkasiai“ dalyvauja ES lėšomis finansuojamuose projektuose, kurių dėka įsigijo 3 javų kombainus, pirminio ir antrinio grūdų valymo mašinas, sandėliavimo įrangą, grūdų beicavimo įrangą, džiovyklą, purkštuvus, trąšų barstytuvą, žemės įdirbimo techniką (Horsch išsėjimo sistemą, sunkųjį volą, giluminį purentuvą, skutikus), 2 sėjamąsias, 5 traktorius, 3 krautuvus, pašarų gamybos techniką (ruloninį presą, ritinių vyniotuvą, grėblį, prikabinamą pašarų smulkintuvą), 2 priekabas, srutovežį, mėšlo kratytuvą ir sunkvežimį „VOLVO“ su priekaba.

 Technikos atnaujinimas vyksta kasmet, panaudojant ne tik savo ar ES paramą, bet ir banko kreditus. Nuo 2004 metų iki šių metų ŽŪB įgyvendino 8 projektus pasinaudodami SAPARD ir ES parama.

Panaudotos lėšos ir teisingos investicijos ženkliai padidino grūdinių kultūrų derlingumą nuo 2,5 tonos iš hektaro iki vidutiniškai 4,5 t/ha. 2012 m. žieminių kviečių iš ha buvo prikulta 6,99 tonos, vasarinių miežių – 5,95 t, žirnių – 3,32 t, rapsų – 3,4 t.

Bendrovė pasinaudojo parama „Pašarų gamybos procesų modernizavimas (nitratų direktyva ir investicijos į žemės ūkio produktų gamybą); ŽŪB „Kerkasiai“ Augalininkystės ūkio modernizavimas pagal priemonę žemės ūkio valdų modernizavimas (nitratų direktyva ir investicijos į žemės ūkio produktų gamybą).

KPP 22007-2013 m. parama buvo skirta ŽŪB „Kerkasiai“ ūkio konkurencingumo didinimui, panaudojant EŽŪFKP paramą – 143 200 Lt, o technikos parko modernizavimui – 50 533 Lt, pagal priemonę žemės ūkio valdų modernizavimas, antroji veiklos sritis, kai prašoma paramos suma yra ne didesnė kaip 150 tūkst. Lt.

Mėsiniai galvijai – pajamų šaltinis

Bendrovės pirmininkas su malonumu aprodo mėsinių galvijų bandą. Čia auginama 300 mišrūnų, kurie žiemą laikomi palaidi šalto tipo tvartuose ant gilaus kraiko, kada nori, gali išeiti ir į lauką. Pasak ŽŪB pirmininko, taip laikomi galvijai būna sveikesni, o laisvai judant vystosi raumenys, būna geresnė mėsos išeiga ir kokybė.

Galvijams šerti naudojami pačių užauginti pašarai, paruoštas šienas ir šienainis, gyvuliai negauna jokių hormoninių ir augimą stimuliuojančių priedų, dėl to jų mėsa yra ekologiška ir natūrali. Tačiau Lietuvoje šios mėsos nematome, nes mums, lietuvaičiams, ji per brangi. Už kilogramą jautienos bendrovė gauna apie 7 Lt.

Malami savi grūdai

Iš galvijų fermos pasukame prie gamybinių pastatų, kur yra įrengtas malūnas. Čia malami savi grūdai, gaminami kelių rūšių miltai, kuriais aprūpinami vietiniai gyventojai ir kai kurie prekybos taškai.

Prie malūno pamainomis dirba 3 darbininkai. Miltai fasuojami į15 kgmaišelius. Kilogramo savikaina – 1,3 Lt, o parduotuvėse parduodama už 2,5 Lt.

Turi kuo pasigirti

Pakalbyje su žemės ūkio bendrovės pirmininku ir Pakražančio seniūnijos seniūnu Alfonsu Sakalausku dalyvavęs Kelmės savivaldybės administracijos žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus pastebėjo, kad bendrovė gražiai ir sėkmingai ūkininkauja, tad ir pasidžiaugti, ir pasigirti yra kuo: geri darbuotojai, puikūs derliai, dideli priesvoriai. Šiame ūkyje lankosi delegacijos, norinčios sužinoti, kaip galima gerai ir rezultatyviai dirbti. Visų pirma tai didelis vadovo nuopelnas – jo žinios ir patirtis, teisingos krypties pasirinkimas leido išgyventi iki šių dienų.

– Žemės ūkis – tokia sritis, kuri priklauso ne tik nuo valdžios, bet ir nuo dangaus. O kalbant apie I. Petkevičių, reikia pasakyti, kad tai žmogus, kuris laikosi žodžio, aktyviai dalyvauja ne tik visuomeniniame, bet ir politiniame gyvenime, daug savo patirtimi ir patarimais padeda jaunimui, – sakė J. Rimkus.

Žydra svajonė

– Labai jaudina kaimo jaunimo problemos, nėra pakankamai darbo vietų. Reikalingas ir kitoks valdžios požiūris į verslą ir žmones. Juk tik pradėjus verslą jauną žmogų iškart užsmaugia mokesčių inspekcija. Iš Lietuvos išvažiuoja aktyviausias ir gabiausias jaunimas, nesuradęs sau vietos. Politikai, jeigu jie yra liaudies išrinkti, turi kažką daryti visų labui, o ne rūpintis tik savo asmeniniais interesais. Mano žydra svajonė – kad kaime būtų kuriamos naujos darbo vietos, kad būtų asfaltuoti keliai, vandentiekis, vaikų darželis ir normalūs kultūros namai, – kalba I. Petkevičius.

Svajonė ne tokia jau nereali, ji labai paprasta, tik reikia didesnių pastangų ir valdžios noro padėti kaimui atsitiesti.

O tokia ŽŪB, kaip „Kerkasiai“, yra puikus gerosios praktikos pavyzdys, kaip kaime galima sukurti gerą gyvenimą. Tik ateityje turi būti perspektyvos jaunimui, panorusiam pasilikti Lietuvoje.

Stasė Asipavičienė