Žvilgsnis aukštyn
Į pabaigą artėja gegužės mėnuo, o kartu su juo ir kalendorinis pavasaris. Saulė jau pakilusi aukštai ir artėja prie savo zenito. Aukščiausiai ji pakils per Jonines. Švęsdami trumpiausią naktį, mes tuo pačiu palydėsime ir Saulę į jos kelią atgal. Nors birželis – vasaros pradžia, tačiau Saulė pradės kelionę žemyn, į žemiausią tašką kilpiniame judėjime. Šiuo metu Saulė Žemės atžvilgiu yra pačiame Jaučio žvaigždyno centre ir jame dar užsibus apie porą savaičių.
Saulei riedant į naują kalendorinį etapą – vasarą, dauguma dangaus kūnų kaip baikščios pelytės išsibėgioja ir pradeda slėptis. Danguje šiuo metu po Saulės laidos pietiniame danguje pasirodantis Saturnas labai nenoriai palipa šiek tiek aukštyn ir iki aušros „velkasi“ pažeme, netoli horizonto, už medžių viršūnių bandydamas paslėpti savo įvairiaspalvius žiedus. Norintiesiems jo žiedus apžiūrėti su teleskopu reikės pasiieškoti didesnės laukymės ir aukštesnės kalvelės. Gyvenantieji daugiabučiuose galės pasinaudoti namų stogais. Elektros taupymas ir gatvės žibintų gesinimas naktimis praverčia mėgstantiesiems sutemus žvalgytis po pasaulį, esantį virš mūsų.
Stebėjimus sujauks tik apie pirmą valandą patekantis Mėnulis, kurio šviesa GDO (gilaus dangaus objektus) trukdys įžiūrėti iki pat Saulės patekėjimo. Paukščių takas po Saulės laidos dar bando slėptis. Kartu žemyn už horizonto tempdamas visas savo grožybes – ūkus, galaktikas, spiečius. Nors jo lankas dar pakankamai ilgas – nuo pietvakarių iki šiaurės rytų naktinio dangaus, tačiau besispausdamas vis arčiau horizonto priverčia dažniau teleskopą statyti ir ant kėdės, ir ant stalo. Medžių laja dabar vešli, tarp šakų įžiūrėti žvaigždę ar ūką darosi vis sunkiau. Norintieji pamatyti daugiau turi luktelti iki 2 val. nakties. 3 val. Paukščių takas užlipa aukštai į dangų, tačiau brėkštanti aušra jau pradeda slėpti jo, dar nuo Antikos laikų, vaizdingai ir plačiai aprašytą grožį. Tuo metu aukštai virš galvų žėrės viena ryškiausių ir artimiausių žvaigždžių – Vega.
Pavasariniai meteorų lietūs pamažu palieka naktinę padangę, laukdami rugpjūčio, kuomet danguje sužėri ir pralekia daugiausia meteorų bei nuostabiais reginiais apdovanoja skalsusis Perseidų meteorų lietus. Vis tik nereikėtų nusiminti. Artėjantis birželis – šiltas mėnuo, ir vietoj sėdėjimo prie televizoriaus, žiūrint besikartojančias ir atsibodusias programas, tikrai vertėtų išeiti į lauką ir valandėlę pasižvalgyti po naktinį dangų. Tikrai būsite nustebinti ir apdovanoti bent viena krentančia žvaigžde.
Mantvydas Prekevičius
