Svajonių šalis – Amerika
Prienietė Liucija Galinytė-Hazelwood šeštus metus gyvena JAV. Į šią šalį ją atginė meilė pusiau amerikiečiui, pusiau salvadoriečiui Anthony, su kuriuo susipažino Ispanijoje. Šiuo metu 28-erių meilės emigrantė dirba pardavimų vadybos srityje ir rašo maisto tinklaraštį, kuriame dalinasi ne tik receptais, bet ir trumpomis gyvenimo JAV istorijomis.Siūlome paskaityti antrąjį Liucijos pasakojimą apie gyvenimą JAV.
Nustebino atstumai, erdvė ir dydžiai
Liucijos teigimu, pirmi dalykai, kurie nustebina persikėlus gyventi iš Europos į JAV, yra atstumai, erdvė, dydžiai, maistas ir modernumas.
„Europoje esame pratę, kad namuose pritrūkus pieno, arbatos arba tiesiog užsimanius saldumynų, gali nubėgti į šalia esančią vietinę parduotuvėlę ar supermarketą ir ten nusipirkti reikalingų produktų. Amerikoje taip paprastai neprivaikščiosi, pirmiausia dėl to, jog mažų krautuvėlių praktiškai nėra, nebent jos labai specifinės, todėl reikia keliauti į supermarketą, į kurį, neturint automobilio, nusigauti labai sudėtinga. Aišku, kiekvienas miestas turi savo urbanistinę sistemą ir kartais pasiseka, kad gyvenamoji vieta yra prie pat parduotuvės ar kavinukės, tačiau taip pasitaiko gana retai. Amerikoje dažniausiai yra kuriamos teritorijos, kuriose įsikuria įvairūs restoranai, vaistinės, paslaugų įmonės, rūbų, avalynės ir kitos parduotuvės, supermarketai ir t. t. Jeigu Lietuvoje esame įpratę, kad, net ir neturėdamas automobilio, vienur ar kitur gali nusigauti pėsčias arba viešuoju transportu, tai Amerikoje toks dalykas dėl didžiulių atstumų yra labai sudėtingas. Labiau koncentruotuose miestuose, pavyzdžiui, Niujorke, geriausia išeitis – požeminis metro. Tačiau Majamyje, nors ir yra maršrutinių autobusų, metro, bet be automobilio niekaip neapsieisi“, – pasakojo Liucija.
Jos teigimu, iš pradžių buvo keista, kad pėsčiųjų Majamyje beveik nesimatė, nebent pačiame miesto centre arba vakare aplink judriausius restoranus ir parduotuves. O atstumai Amerikoje yra tokie dideli, kad čia visiškai priimtina ir netgi labai normalu į darbą keliauti valandą. Didžiulių spūsčių tarsi ir nėra, bet tiesiog tiek reikia laiko nuvažiuoti didelį atstumą nuo namų.
„O jeigu ir darbas toli, ir dar patenki į spūstį, tuomet jau reikia apsišarvuoti kantrybe“, – sakė Liucija.
Pasak prieniškės, ko jau ko, o erdvės Amerikoje apstu. Pats pirmas įspūdis vos tik išvykus iš oro uosto yra didžiuliai greitkeliai ir neišmatuojama atvira erdvė aplink.
„Vietos čia tiek daug, kad nuolatos tiesiami nauji keliai, vis statomi nauji dangoraižiai – statiniai dygsta kaip grybai po lietaus. Amerikiečiai mėgsta erdvumą visur, tiek savo namuose, tiek parduotuvėse – praktiškai visuose gyvenimo aspektuose“, – pasakojo Liucija.
Dažniausiai tradiciniai amerikiečių namai yra labai erdvūs, kambariai dideli. Tokie ir butai. Liucija prisimena, kad kai ji studijuodama gyveno Kaune, Šilainių mikrorajone, buto kambariai buvo vos ne trigubai mažesni už tradicinius kambarius Amerikoje.
Pasak Liucijos, amerikiečiai labai brangina ir savo asmeninę erdvę. Pirmąjį jos gyvenimo Amerikoje pusmetį vyras iš jos juokdavosi ir sakydavo, kad ji, kaip ir visi europiečiai, mėgsta įeiti į kitų žmonių asmeninę erdvę be jokio perspėjimo. Sakykim, parduotuvėje renkiesi, pavyzdžiui, jogurtą. Europoje niekam neužklius, jei atsistosi šalia kito pirkėjo ir rinksiesi reikalingą prekę, o čia tai neįprasta. Dažniausiai palaukiama, kol vienas žmogus išsirenka ir nueina, o tada jau prieina kitas. Ji juokiasi pasakodama, kad iš pradžių pyko ir sakydavo, kad tai nesąmonė, o amerikiečiai elgiasi ne taip, kaip visas pasaulis, bet po kurio laiko pastebėjo, kad taip Amerikoje elgtis normalu ir tas „erdvės burbulas“ yra labai vertinamas – atstumų vienas nuo kito amerikiečiai laikosi natūraliai.
„Tokie jau čia įpročiai. Kai prasidėjo pandemija, vieniems nuo kitų laikytis poros metrų atstumo čia niekam nebuvo didelis nepatogumas“, – tikina Liucija.
Liucijos teigimu, nei vienam europiečiai nepraslys pro akis dar vienas dalykas – amerikietiški dydžiai: pradedant virtuvės prietaisais (virykle, šaldytuvu), baigiant automobiliais ir pieno pakeliais. Beveik visi tūriai ir dydžiai, prie kurių esame pripratę Europoje, Amerikoje yra dvigubai ar net trigubai didesni.
„Kadangi aš mėgstu suktis virtuvėje, man buvo vienas džiaugsmas, kai pamačiau savo naują didelį šaldytuvą ir viryklę“, – džiaugėsi prieniškė.
Jos manymu, amerikiečiai taip mėgsta didelius automobilius, kad kartais net nelabai supranta, kaip galima turėti mažą mašinytę. Amerikoje kuras yra daug pigesnis nei Europoje, keliai geri, atstumai dideli, todėl amerikiečiams visiškai normalu, kad kiekvienas šeimos narys turi bent po vieną automobilį. Čia įprasta, kad kai tau sueina 16 metų ir gauni vairuotojo pažymėjimą, tėvai nuperka automobilį.
Maisto įvairovė
Kalbant apie Ameriką, negalima nepaminėti maisto, nes čia galima rasti ne tik restoranų ir patiekalų iš viso pasaulio, bet ir pačių netikėčiausių bei egzotiškiausių ingredientų. Pavyzdžiui, Majamyje, yra beprotiškai didelis pasirinkimas Lotynų Amerikos restoranų ir patiekalų. Argentinos, Peru, Čilės, Ekvadoro ir dar daugybė kitų Lotynų Amerikos šalių restoranų apstu visame Majamyje. Kadangi Majamyje Lotynų amerikiečiai sudaro didžiąją dalį gyventojų, todėl natūralu, kad šių šalių maistas yra labai populiarus.
Majamyje galima rasti ir kitų pasaulio šalių virtuvių restoranų: kinų, indų, rusų, italų, prancūzų – galima kiekvieną dieną ragauti vis kitos šalies patiekalų.
Liucija pastebėjo, kad Majamyje dar nėra lietuvių restorano, bet ji tikisi, kad gal kas nors šią spragą užpildys.
Ji labai džiaugiasi, kad turėjo galimybę pusantrų metų pagyventi ir Sietle, todėl gali palyginti skirtingas Amerikos maisto kultūras. Sietle, kur gyvena didžiulė azijiečių bendruomenė, vieni populiariausių restoranų – azijietiški.
„Nors man vis tiek skaniausi sušiai yra Lietuvoje“, – tvirtino Liucija.
Pasak Liucijos, Amerikoje, palyginti su Europos šalimis, viskas labai modernizuota. Pirmaisiais gyvenimo Amerikoje mėnesiais jai didžiausią įspūdį paliko galimybė nusipirkti maisto neišlipant iš automobilio. Sakytume, kas čia tokio? Privažiuoji ir per langelį ar aparatą tave aptarnauja. Bet jau visai kita kalba, prieniškės manymu, kai šią aptarnavimo funkciją turi ne tik kiekvienas greito maisto restoranas, bet ir kavinukės, bankai, parduotuvės, vaistinės.
„Neišlipant iš mašinos Amerikoje galima netgi susituokti“, – pasakojo Liucija.
Šioje šalyje, net jei nenori lipti iš automobilio, vis tiek gali gauti didžiąją dalį būtiniausių paslaugų, o tai yra labai patogu skubant ar pakeliui iš (į) darbą.
Liucijos teigimu, tai matydamas suvoki, kad gyvenimo tempas Amerikoje yra tris, keturis ar net penkis kartus greitesnis nei Europoje. Gerai tai ar blogai, kiekvienas gali spręsti pagal save. Amerikoje ir nauji išradimai gali tapti populiarūs per naktį, kai Europoje naujienų reikia laukti savaites, mėnesius ar net metus.
Kas yra amerikietis?
Kai po ilgo dokumentų tvarkymo Liucija pagaliau gavo darbo dokumentus ir pradėjo dirbti, tada pamatė dar kitokią Amerikos pusę. Nors prieš tai buvo dirbusi ne tik Lietuvoje, bet ir Ispanijoje, tačiau niekada neteko dirbti kartu su tiek daug įvairiausių kultūrų žmonių. Ne tik iš pradžių, bet ir iki šiol ją vis dar stebina, kad gali sutikti žmonių iš įvairiausių pasaulio kampelių.
Liucijos manymu, vieniems Amerika yra išsigelbėjimas, antras šansas, kitiems – galimybių šalis, tretiems – prieglobstis nuo blogų gyvenimo sąlygų, dar kitiems – naujas išbandymas, nuotykis arba tiesiog pati nerealiausia šalis pasaulyje. Kai anksčiau ji galvodavo apie amerikiečius, kaip ir daugelis, turėjo stereotipinį amerikiečio apibūdinimą – baltaodis, kiek kvailokas, storas, viskuo aptekęs, nesukantis galvos dėl kitų. Bet jeigu kas nors dabar paprašytų apibūdinti tipinį amerikietį, ji net nežinotų, ką reikėtų pasakyti. Nes amerikietis gali būti ir baltaodis, ir juodaodis, ir gimęs Amerikoje, ir gavęs pilietybę po 5, 10, 20 ar 30 metų gyvenimo Amerikoje, ir iš maišytų kultūrų. Jos manymu, pagyvenus Amerikoje, akiratis išsiplečia visu 360 laipsnių.
Liucijos teigimu, Amerikoje darbas yra šventas dalykas. Jeigu darbas yra pirmoje vietoje, tai atostogos – paskutinėje, o kažkur viduryje yra visa kita: šeima, namai, pomėgiai, laisvalaikis. Tik pagyvenusi Amerikoje ji suprato, ką kiti turėdavo omenyje, kalbėdami apie darboholikus amerikiečius.
„O jie iš tiesų tokie ir yra! Ir ne iš blogosios pusės. Amerikiečiai tiesiog mėgsta dirbti ir daug uždirbti. O kodėl gi ne, jeigu yra tokios galimybės? Juk Amerika yra galimybių šalis, todėl reikia jas visas ir išnaudoti. Beveik visi žmonės, su kuriais teko dirbti, dirbdavo viršvalandžius, ir tai gana normalus reiškinys“, – pasakojo prieniškė.
O kada amerikiečiai atostogauja? Pasak Liucijos, Lietuvoje esame apdovanoti visu mėnesiu apmokamų atostogų per metus. Amerikoje, jeigu nesi mokytojas ar dėstytojas, įmonės skiria maždaug dvi savaites apmokamų atostogų per metus. Galima pasitaupyti atostogas – eiti neapmokamų atostogų arba tiesiog neatostogauti ilgą laiką, tuomet gali susirinkti daugiau atostogų dienų.
Amerikoje nebūna taip, kaip Lietuvoje, kad tau „reikia“ eiti atostogų. Galima neatostogauti net ir penkerius metus – niekas nieko nesakys. Liucija mano, kad Amerikoje yra visos galimybės ne tik daug dirbti, bet ir įkurti savo įmonę nuo nulio ir užaugti iki milijoninio verslo. Tuo – su daugybe „startup“ įmonių – ir žavi Amerika, nes jei tik turi idėją ir nebijai pasiraitojęs rankovių kibti į darbą, potencialas yra fantastiškas.
Nesisveikinti yra nemandagu
Liucija pasakojo, kad, priešingai nei Lietuvoje, Amerikoje pro tave retai kas praeis nepasisveikinęs. Jų tradicinė frazė: „Hi, how are you?“ ( liet. „Labas, kaip tau sekasi?“). Ir visąlaik išgirsi tą patį atsakymą: „Hi, I‘m fine, thank you, how are you?“( liet. „Labas, man sekasi gerai, ačiū, o kaip tau?“). Pasak Liucijos, niekada neišgirsi, kad sekasi blogai, nes tokia frazė vartojama tik iš mandagumo. Ji mano, kad Lietuvoje taip sveikinasi nebent draugai ar artimi pažįstam, prašalaitis net „labas“ nepasako, o Amerikoje nesisveikinti yra tiesiog nemandagu. Tokia kultūra.
Nors amerikiečiai tikrai yra draugiški žmonės, bet į artimas draugystes jie taip paprastai nesileidžia. Reikia, kad praeitų nemažai laiko, kol amerikietis su tavim susidraugaus. Liucijos manymu, Europoje ar Lietuvoje gana lengva draugų susirasti tiek darbe, tiek pažįstamų rate, bet Amerikoje, norint įgyti kito žmogaus pasitikėjimą, kad tave pradėtų laikyti draugu, turi praeiti nemažai laiko.
„Draugiški, bet neįsitraukiantys į artimas draugystes“, – taip Liucija apibūdintų amerikiečių bendravimo ypatumus.
Amerikiečiams jų šalis – pati geriausia ir tolerantiškiausia
„Amerikiečiai yra dideli patriotai“, – įsitikinusi Liucija.
Tuo galima įsitikinti matant milžiniškas vėliavas ant pastatų ar šiaip kur tik papuola. Kiekvienas turi savo nuomonę apie Amerikos politiką ir žino, kad jų šalis yra pati geriausia.
„Myli jie savo vėliavą, savo šalį ir visas jos suteikiamas laisves. Iš amerikiečio pabandyk atimti jo žodžio laisvę ir ginklą – oho, į kokią bėdą, žmogeli, papultum!“, – atskleidžia Liucija.
Nesigilindama į politinius niuansus, nes jie labai specifiniai ir jų daug, Liucija įsitikinusi, kad dauguma amerikiečių yra labai aktyvūs politikoje ir savo nuomonę bei pažiūras gali ginti iki nukritimo, o tai, Liucijos manymu, parodo, kad žmonės turi stiprų būdą ir domisi aktualijomis.
Gyvendama Lietuvoje ji nelabai susimąstydavo apie tolerantiškumą. Pastebėjo, kad dabar ir Lietuvoje situacija keičiasi – tam, kas anksčiau būdavo tabu temos, ir kitokiems, išsiskiriantiems žmonėms dabar pamažu skiriama daugiau dėmesio. Amerikoje, pasak prieniškės, daugumoje gyvenimo sričių tolerancija yra labai didelė. Jos manymu, tai lemia, kad Amerika yra kultūriškai „sumiksuota“ valstybė, o vienoje darbovietėje gali dirbti darbuotojai iš 30 skirtingų pasaulio šalių ir kalbėti 9 skirtingomis kalbomis. Ir iš visų tikimasi, kad vienas kitam bus tolerantiškas bet kokiu aspektu. Liucijos teigimu, jeigu kažką dėl ko nors įžeidei, sumenkinai ar dar kaip kitaip pažeidei žmogaus teises ar privatumą, labai greitai gali keliauti į teismą.
„Taip taip, Amerikoje, tiesiogine ta žodžio prasme „dėl bet ko“ gali paduoti žmogų į teismą“, – tvirtino Liucija sakydama, kad jai tai buvo dar viena didelė įdomybė, nes Europoje tokios praktikos nėra.
