Hipertenzija Lietuvoje serga kas 4 gyventojas, tačiau ją kontroliuoti geba tik nedaugelis

Padidintas kraujo spaudimas kasmet visame pasaulyje nusineša 10,8 mln. žmonių gyvybes, sergančiųjų gretos kiekvienais metais gausėja – taip pat ir Lietuvoje. Čia arterine hipertenzija serga kas 4 gyventojas. Gydytojų teigimu, hipertenziją pavyks suvaldyti tik tuomet, kai patys pacientais pradės reguliariai bei teisingai matuotis kraujospūdį ir vartos vaistus atsakingai ir taip, kaip nurodyta.

„Net 4 iš 10, arba 29,3 proc., gyventojų Lietuvoje turi hipertenziją – pagal šį rodiklį esame 8-ti iš 54-ių šalių, turinčių narystę Europos kardiologų draugijoje. Tai reiškia, kad vizito pas gydytoją metu gyventojams buvo nustatytas kraujo spaudimas 140 ir/ar 90 mmHg ar didesnis. Deja, daugumoje Vakarų Europos šalių šis sergančiųjų arterine hipertenzija procentas yra gerokai mažesnis. Situacija negerės, jei pacientai patys neprisiims daugiau atsakomybės, pavyzdžiui, nepradės reguliariai matuoti kraujospūdžio ir laikytis gydytojo paskirto gydymo režimo“, – komentuoja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė docentė Sigita Glaveckaitė.

Pasak jos, skaičiuojama, kad tik 1 iš 2 gyventojų žino, kad turi padidintą kraujospūdį. Tai reiškia, kad mažiausiai trečdalis populiacijos nežino, jog serga hipertenzija, o tai rodo, kad absoliučioje daugumoje šalių šiai ligai būdingas „ledkalnio“ fenomenas – matoma tik pati problemos viršūnėlė.

„Padidėjęs kraujo spaudimas nėra menkniekis. Negydoma hipertenzija gali sukelti širdies smūgį, insultą, širdies ritmo sutrikimus, sąlygoti širdies ir inkstų nepakankamumo išsivystymą, prisidėti prie regos netekimo bei silpnaprotystės vystymosi. Tie „skaičiukai“ kraujospūdžio matuoklio ekrane yra gyvybiškai svarbūs ir jie turi būti mažiau 140 ir/ar 90 mmHg“, – pabrėžia doc. S. Glaveckaitė.

9 žingsniai, kaip kovoti su hipertenzija

Remiantis šių metų balandžio pradžioje atliktu reprezentatyviu „Norstat LT“ tyrimu, kuriame dalyvavo 30-ties ir vyresnio amžiaus gyventojai, paaiškėjo, kad kraujospūdį mažinančius vaistus Lietuvoje vartoja kas penktas 40-49 m. amžiaus žmogus, taip pat, kad tik 1 iš 3 respondentų, vartojančių kraujospūdį mažinančius vaistus, juos geria nuolatos.

„Šie duomenys atskleidžia, kad diagnozuoti ligą dar nepakanka, reikia, kad ir pats pacientas suvoktų, kokią grėsmę hipertenzija kelia, kad nuo jo paties priklauso, ar liga bus kontroliuojama tinkamai, ar ji pasiglemš dar vieną gyvybę. Tinkamas vaistų vartojimas ir savigydos atsisakymas yra kelias į sveiką gyvenimą“, – aiškina medicinos mokslų daktaras gydytojas Andrius Berūkštis.

Jis sako turintis 9 patarimus, kaip pagerinti pacientų, sergančių hipertenzija, gydymo režimo laikymąsi. Tai bendravimas su pacientu ir jo mokymas, tęstinumas, komandinis darbas, informavimas apie galimus šalutinius reiškinius, vaisto prieinamumas, vaistų deriniai, skyrimas vieną kartą per dieną ir technologijos. Pasak dr. A. Berūkščio, kuo daugiau laiko gydytojai skiria pacientų edukacijai, tuo geriau jie laikosi gydymo režimo ir jų arterinio kraujo spaudimo kontrolė yra geresnė.

„Kas slepiasi po tęstinumu? Tai yra pakartotiniai vizitai, kurių metu gydytojas iš paciento gauna grįžtamąjį ryšį, sužino apie patirtus šalutinius reiškinius bei gali įvertinti gydymo efektyvumą. Apskritai bendravimas su pacientu, paciento mokymas ir bendras sprendimų priėmimas pagerina vaistų vartojamumą“, – įsitikinęs jis.

Komandinis darbas, anot mediko, žymiai pagerina arterinės hipertenzijos gydymą, ypač kai komandoje dalyvauja ne tik gydytojas, bet ir vaistininkas bei slaugytojas. Kalbėdamas apie informavimą apie galimus šalutinius reiškinius gydytojas atkreipia dėmesį, kad jie dažnai nepaminimi dėl laiko stokos ir baimės, jog pacientas vaisto režimo nesilaikys. Tačiau jis rekomenduoja informuoti pacientą apie galimus dažniausius nepageidaujamus šalutinius reiškinius ir sudaryti planą, ką pacientas darys tokiam ištikus.

„Taip pat svarbu, kad pacientas turėtų galimybę įsigyti vaistus, o receptai jam būtų pratęsiami laiku. Vyrauja mitai, kad generiniai vaistai veikia blogiau ir sukelia daugiau šalutinių reiškinių, tačiau yra užtikrinama, kad generinio vaisto sudėtis nesiskirtų nuo originalo ir atitiktų tokius pačius saugumo reikalavimus. Svarbiausia, kad generiniai vaistai yra kur kas pigesni, o tai skatina nenutraukti vaistų. Nustatyta, kad vaistų deriniai pagerina antihipertenzinių vaistų vartojamumą 24-26 proc. Taip pat pastebėta, kad vieną kartą per dieną skiriamas vaistas yra vartojamas žymiai geriau“, – akcentuoja dr. A. Berūkštis.

Gydytojas priduria, kad vaistų vartojimą palengvina ir technologijos: elektroninės vaistų dėžutės, programėlės, debesis (angl. cloud-based medication support) ir išmaniosios tabletės.

Vaistus „pamirštama“ išgerti sąmoningai

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Tadas Labanauskas džiaugiasi, kad, pasak tyrimo, net 9 iš 10 gyventojų žino, koks jų kraujospūdis. Nepaisant to, tik kas antras (55 proc.) kraujospūdį tikrinasi reguliariai (bent kartą per savaitę ar dažniau), o penktadalis (19 proc.) neišgeria vaistų 1 ar daugiau kartų per savaitę.

„Viena vertus, rezultatai nuteikia pozityviai – matome, kad gyventojai tampa sąmoningesni ir ima suvokti sveikatos rodiklių tikrinimo svarbą. Tačiau dar reikėtų pasitempti, kad kraujospūdžio matavimas taptų kasdiene rutina. Labiausiai mūsų dėmesio reikalauja netinkamas vaistų vartojimas – dar nemaža dalis neišgeria vaistų bent kartą per savaitę. Svarbiausia, kad tai dažnai daroma sąmoningai, nes pacientas tą dieną jaučiasi sveikas, galvoja, kad negerdamas vaistų apsaugos kepenis ir nepripras prie medikamentų“, – tyrimo rezultatus komentuoja vaistininkas.

Pasak jo, vaistinėje tenka iš pacientų išgirsti ne vieną mitą apie vaistus kraujospūdžiui reguliuoti. Dažniausi yra šie: vaistus nuo kraujospūdžio reikia gerti tik jaučiant simptomus, jei pradėsi gerti, tai turėsi daryti iki gyvenimo galo, tad geriau neskubėti, jei gersi 3 tabletes per dieną, pakenksi savo kepenims ar skrandžiui, geriau vaistų negerti, nes kraujospūdis nukris per daug.

„Gydytojas, vaistininkas ir pacientas – viena komanda. Tačiau, remiantis tyrimo duomenimis, tik 27 proc. perkančiųjų vaistus konsultuojasi su vaistininku, o vaistininkais pasitiki kas ketvirtas gyventojas – 23 proc. Jeigu besikonsultuojančiųjų su mumis padaugėtų, galėtume sumažinti sklandančių mitų kiekį.

Todėl, jei pacientas jaudinasi dėl vizito pas gydytoją, nerimauja, kad nesupranta medicininių terminų, visada gali ateiti pas vaistininką, kuris jam padės suprasti, koks gydymas paskirtas, papasakos išsamiau apie išrašytus vaistus. Visada raginame užduoti mums klausimus, nes vaistininkas privalo paaiškinti apie vaistų naudą, informuoti apie galimas rizikas jų nevartojant ar vartojant nereguliariai“, – sako T. Labanauskas.

Bendrovė „Norstat LT“ kovo 30 – balandžio 7 dienomis apklausė 801 šalies gyventoją, kurių amžius – nuo 30 metų.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close