Jaunimas labiausiai pasigenda ne tiek kontaktinio mokymo, kiek gyvo ryšio

Gyventojai smarkiai nerimauja dėl to, kokią įtaką pandemija turės jaunimo išsilavinimui ir ypač fizinei bei psichinei sveikatai. Visuomenės manymu, jauniems žmonėms per karantiną labiausiai stinga kontaktinio mokymo ir susitikimų su draugais. Tačiau pats jaunimas labiausiai pasigenda ne tiek paties kontaktinio mokymo, kiek gyvo ryšio, rodo naujas „Kantar“ „COVID-19 barometras“. 

„Nors vyresniems atrodo, kad jauniems žmonėms labiausiai stinga grįžimo į įprastas mokymosi vėžes (taip atsakė 41 proc.), bent jau abiturientai ir studentai to pasigenda perpus mažiau. Bet ko jiems išties stinga – tai paties kontakto. Ir stoką jaučia ne vien susitikimų su draugais, kaip mąsto vyresni žmonės, tas stygiaus spektras daug platesnis: nuo viešų susibūrimų, lauko renginių ar festivalių, iki interakcijos mažesnėse grupėse – apsilankymų kavinėse, parduotuvėse ar naujų pažinčių“, – sakė Renata Sadunišvili, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė. 

Pasak ekspertės, tai rodo, jog kartais šiek tiek kitaip įsivaizduojame tam tikros visuomenės dalies poreikius, nei jie išties yra. 

„Svarbu atskirti gyvo bendravimo svarbą nuo mokymosi būdo. Turime suprasti, kad per šiuos metus pasikeitė ne tik darbuotojų lūkesčiai darbo vietai ir pobūdžiui – jaunimo lūkesčiai dėl mokymosi tokio, koks jis buvo anksčiau, taip pat pakito, bet ryšio svarbos klausimas tapo tik aktualesnis”, – sakė ekspertė. 

Socialiniai tinklai – labiau vitrina nei ryšys

Nors kartais esama įsitikinimo, kad jaunimas prisibendrauja socialiniuose tinkluose, šie socializacijos jausmo, pasirodo, suteikia nedaug, o buvimas nuolatinių aktualijų lauke bei ribota galimybė jas aptarti – gali stiprinti jų nerimo jausmą. 

„Socialiniai tinklai, panašu, daugiau atlieka vitrinos vaidmenį nei pakeičia gyvą bendravimą. Nors socialinių tinklų naudojimas išaugo, būtent socialinių ryšių jauni žmonės pasigedo labiausiai. Tai, jog nuotolinis ryšys neatstoja tiesioginio, parodo ir stiprus tyrime matomas jaunimo nerimo lygis: 18–24 metų žmonės turėtų būti sąlyginai ramesnė grupė, dar turinti tėvų, senelių finansinį ir emocinį užnugarį, tačiau tarp jų daugiausia manančių, jog esama situacija blogės“, – pastebi „Kantar“ ekspertė. 

Kas trečias moksleivis – ties emocinio sutrikimo riba

Psichologai akcentuoja, jog būtent mokymosi įstaigos jauniems žmonėms sudaro didesnę dalį socializacijos ir kontaktų. Psichologai ir 40 vaikų interesus ginančių nevyriausybinių organizacijų, ragina atkreipti visuomenės dėmesį į drastiškas kontaktinio ugdymo nutraukimo pasekmes.

„Įvedus nuotolinį mokymą, pamirštama, jog mokymosi institucijos moksleiviams bei studentams suteikia ne tik mokslą – bet ir didžiąją dalį žmogiškųjų ryšių. Šio gyvo ryšio praradimo pasekmės jau dabar yra grėsmingos. Jeigu per pirmąjį karantiną maždaug 5 proc. vaikų buvo ant emocinio sutrikimo ribos, tai po antrojo ilgos socialinės izoliacijos laikotarpio šis skaičius pasiekė krizės lygį: kas trečias vaikas balansuoja ties emocinio sutrikimo riba. Turime ieškoti skubių sprendimų grąžinti vaikams ir jaunimui ryšius su bendramoksliais“, – sakė viena iš kreipimosi iniciatorių, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė psichologė Roma Jusienė. 

Pasak profesorės, jau pavasario karantino metu turimi duomenys rodė, kad trečdalio vaikų emocinė savijauta pablogėjo.

„Ankstyvą vasarą ir rudens pradžioje, vaikams sugrįžus į mokyklas, aiškiai matėme pagerėjimą. Nuo vėlyvo rudens iki šio pavasario – situacija nuolat blogėja. Todėl net ir savaitė kontaktinio mokymo ir gyvo ryšio yra itin svarbu vaikų savijautai – didelė dalis pedagogų, tėvų, mokymo įstaigų nesuvokia šių pasekmių masto“,  – akcentavo psichologė R. Jusienė. 

Pasekmės fizinei ir psichinei būklei bei išsilavinimui

Nevyriausybinės organizacijos yra nurodžiusios drastiškai blogėjančią dėl karantino vaikų ir paauglių situaciją, augančias emocines ir elgesio problemas, krintančią motyvaciją mokytis, dramatiškai išaugusį laiką prie ekranų, didėjančius savižalos ir bandymų žudytis skaičius.

Kad karantinas gali turėti neigiamų pasekmių jaunimui, rodo ir „Kantar“ tyrimas –  tik mažiau nei dešimtadalis gyventojų nurodė, kad pasekmių nebus. Likusieji stipriai nuogąstavo dėl įvairių sričių.

„Daugiau nei 7 iš 10 gyventojų manė, jog tai neigiamai paveiks jaunimo išsilavinimo kokybę, taip pat psichinę ir fizinę sveikatą. Didelė dalis nuogąstavo ir dėl neigiamo poveikio stojimui į norimas mokymo institucijas. Kas antras sakė, jog tai pablogins jų santykius šeimoje ir su draugais, taip pat savikontrolę. Vienintelį pozityvų aspektą visuomenė įžvelgė technologijų ir nuotolinio bendravimo įgūdžių pažangoje“, – sakė R. Sadunišvili. 

Tarp paties jaunimo nerimaujančių dėl savęs paties ir artimųjų yra daugiau kaip ketvirtadalis (27%), antra tiek šioje amžiaus grupėje yra manančių, kad padėtis toliau tik pablogės (28%). Juos labiausiai gąsdina pajamų ar atlyginimo sumažėjimas, o taip pat beveik pusė nerimauja dėl visuomenės stabilumo pandemijos metu. 

Nors kitose amžiaus grupėse pandemija įkvėpė įvairių veiklų ūgtelėjimą – padidėjo dėmesys sveikai mitybai, gyventojai aktyviau ėmėsi daržininkauti, skaityti, užsiimti kita mėgstama veikla, jaunimas šį laiką skyrė ilgesniam miegui, ėmė aktyviau naudotis socialinių tinklų programėlėms. Tiesa, ši grupė taip pat nebuvo pasyvi problemos akivaizdoje  – daugiau sportavo ir dažniau nei vyresni bandė medituoti ir gilintis į save. 

Apie tyrimą

„Kantar“ „COVID–19 Barometras“ atliktas daugiau kaip 20 pasaulio šalių. Lietuvoje pastarasis tyrimo etapas buvo vykdytas š.m. balandžio 22-28 d., reprezentatyvios apklausos būdu internetu šalyje apklausta apie 600 gyventojų. 

Apie „Kantar“

„Kantar“ yra viena didžiausių pasaulyje duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovių, vienijanti daugiau kaip 28 tūkst. savo srities specialistų daugiau nei 90 šalių. „Kantar“ yra ekspertai inovacijų, prekės ženklų, komunikacijos, vartotojų elgsenos ir kitose srityse. Savo klientams bendrovė padeda identifikuoti svarbiausius jų veiklos aspektus, atskleisti dar neišnaudotą potencialą ar pastebėti kritinius momentus bei tinkamai į juos reaguoti. Bendrovės įmonėje Lietuvoje dirba per 100 darbuotojų. 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close