„Lietuvaitė“ tapo diskusijų objektu
Gegužės 14 d. rytas Birštone tapo siurprizu ne vienam birštoniečiui ir kurorto svečiui, o nuotraukos ir atgarsiai iš Birštono gimnazijos prieigų pradėjo išmaniaisiais įrenginiais sklisti į visus Lietuvos pakraščius.
Prieš Birštono gimnazijos įėjimą stovinti milžiniška klūpančios nuogos moters skulptūra paskleidė dviprasmiškas mintis. „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ išvakarėse atsiradusi skulptūra daug ką privertė susimąstyti, ar tai Stambulo konvencijos šalininkų provokacija, ar pasiruošimas kitos dienos renginiui.
Paaiškėjo, kad su politiniais ir socialiniais įvykiais Lietuvoje ši skulptūra visiškai nesusijusi. Tokį „šposą“ iškrėtė pati skulptūra. Paaiškėjus, jog ši skulptūra priklauso žymiam skulptoriui, „Birštono geltonos galvos“ kūrėjui Martynui Gaubui, nusprendėme išsiaiškinti, kodėl gigantiško dydžio moteris nusprendė „pailsėti“ prie gimnazijos.
Paaiškėjo, jog tai yra vienas M. Gaubo kūrinių – „Lietuvaitė“. Šis kūrinys kurį laiką buvo „apsistojęs“ industrinėje Klaipėdos erdvėje HOFAS („Memelio miesto“ teritorijoje), tačiau ketvirtadienio vakarą M. Gaubas skulptūrą parsivežė restauruoti į Birštoną. Deja, kelionė su gigantiška skulptūra užtruko ir į Birštoną skulptorius parvyko labai vėlai. Vėlyvu metu nepavyko rasti, kas galėtų šią sunkią skulptūrą iškrauti iš priekabos, todėl priekaba su skulptūra liko prie M. Gaubo namų, greta Birštono gimnazijos.
Penktadienio rytą skulptūra ir sulaukė didelio atgarsio. Vieni praeiviai bei pravažiuojantys keliautojai juokėsi ir fotografavo skulptūrą, kiti žiūrėjo piktais veidais ir piktinosi tokia skulptūra šalia vaikų ugdymo įstaigos. Pasak M. Gaubo, reakcija į šią skulptūrą yra dvejopa jau nuo pirmųjų jos sukūrimo akimirkų. Jis prisiminė, kai sukurtą skulptūrą į ekspoziciją priėmė Palanga. Tačiau sulaukusi priekaištų dėl jos nepadorumo Palangos savivaldybė paprašė M. Gaubą skulptūrą išsivežti. Skulptorius juokdamasis prisimena, jog tuo metu buvo su šeima atvykęs porai dienų į pajūrį ir įkėlęs skulptūrą į priekabą liko pailsėti Palangoje. Per tą laiką skulptūra priekaboje tapo puikiu gatvės eksponatu ir sulaukė didelio praeivių dėmesio. Anot skulptoriaus, vyrai dažniausiai smalsiai apžiūrėdavo, juokdavosi, fotografuodavo, tačiau moterys į šią skulptūrą reaguodavo kritiškiau ir priekaištaudavo. Skulptorius, keliaudamas su šia skulptūra, sulaukdavo įvairios reakcijos ir iš kitų eismo dalyvių. Vieni šypsodavosi, kiti pasukiodavo piršu prie smilkinio.
Birštoniečių reakcija buvo panaši. Birštono gimnazijos direktorius Alvydas Urbanavičius paklaustas apie skulptūrą teigė, kad nusiskundimų dėl gimnazijos prieigose išdygusios skulptūros nesulaukė. Tądien į gimnaziją dėl galiojančių karantino apribojimų rinkosi tik pradinukai. Negavęs jokios informacijos apie kokią nors planuojamą akciją, direktorius iš karto ir spėliojo, jog tai to paties skulptoriaus M. Gaubo nuosavybė ir jos atsiradimas atsitiktinis.
M. Gaubas girdėjo ir kitų gandų, jog žmonės, pamatę, kad dingo jo „Geltonoji galva“ iš Birštono vasaros estrados, pamanė, jog ankstesnė skulptūra bus pakeista būtent šia, „Lietuvaite“. Bet tai netiesa. „Geltonoji galva“ šiuo metu keliems mėnesiams išvykusi į Šiaulius ir vėliau grįš. Tiesa, kur – dar neaišku. Skulptoriaus skulptūros eksponuojamos laikinai įvairiose erdvėse. Tad ar „Geltonoji galva“ grįš į Birštono estradą, dar neaišku. Kaip ir neaišku, ar estradoje apskritai atsiras kokia nors kita skulptūra.
Pasak M. Gaubo, šiuo metu jo didžiausias ir labai svarbus kuriamas kūrinys yra LDK didžiojo etmono, Vilniaus vaivados ir Žemaičių seniūno, karvedžio J. K. Chodkevičiaus bronzinė skulptūra, skirta 2021 m. minimai 400-ųjų jo mirties metinių sukakčiai.
Tuo tarpu „Lietuvaitė“, Birštone sulaukusi ne tik dėmesio, pasisekimo, bet ir kritikos, išvežta restauruoti. Po restauracijos jos lauks kiti turbūt ne ką mažiau kontraversiški pasirodymai. Pasak skulptoriaus, buvo mintis „Lietuvaitę“ vienos akcijos metu pastatyti ant didelio rūbų kalno, taip simboliškai išreiškiant mintį „tiek daug rūbų, bet jų vis tiek negana, jie netinkami“. Bet vėl bijantis kritiškos reakcijos, pasak dailės ir literatūros klasikų, tobulų formų „Lietuvaitė“ šioje akcijoje nedalyvavo.
Anot M. Gaubo, jis pats turi šeimą ir savo idėjas, vengdamas nesėkmių ar nesusipratimų, dažnai apžvelgia kartu su žmona ir dukra. „Lietuvaitė“ joms neatrodė nepadori. Skulptoriui kaip tik keista, kad jo „Lietuvaitė“ užkliūna, bet prie „Versmės“ sanatorijos fontane besipliuškenanti skulptoriaus Juozo Ruzgos nuoga „Versmė“ praeiviams neužkliūna.
„Lietuvaitės“ perspektyva nepasirodė etiška ir Birštono policijos komisariato pareigūnams. Skulptoriaus buvo paprašyta skulptūrą išvežti restauruoti kuo greičiau.
Martynas Gaubas – dailininkas, skulptorius, grafikas, Pasaulio skulptorių tinklo „Sculpture network” ir Lietuvos dailininkų sąjungos narys – gimė 1980 m. kovo 7 d. Radviliškyje. 1999–2004 m. studijavo dailę ir dizainą Šiaulių universitete. Nuo 2000 m. dalyvauja įvairiose parodose. Skulptorius jau sukūrė per 500 skulptūrų iš medžio, akmens, bronzos. Surengė jau apie 25 personalines parodas, dalyvavo daugiau kaip 70-yje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Kinijoje).
