A. Lukašenka pasiryžo terorizuoti ne tik savo tautą, bet ir Europą
Nors už lango jau paskutinės pavasario dienos ir nenumaldomai artėja vasara, pasaulio politikoje dominuoja ruduo.
Turbūt taip būtų galima įvertinti pastarųjų savaičių įvykius Lietuvos ir pasaulio politikos arenose. Tiesa, sekmadienį Lietuva pateko į pasaulio įvykių epicentrą. Tarptautinės bendruomenės nepripažinto prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdomas Baltarusijos režimas panaudojęs karinę jėgą privertė Minsko oro uoste nusileisti kompanijos „Ryanair“ (registruotos Airijoje) lėktuvą „Boeing 737-800“, skridusį reisu Atėnai–Vilnius (FR4978/RYR1TZ).
Šis įvykis netapo tokiu tragišku, kaip Malaizijos oro linijų lėktuvo, skridusio reisu Amsterdamas–Kuala Lumpūras (MH17/MAS17), numušimas 2014 metais virš Ukrainos separatistų bei Rusijos karinių pajėgų valdomo Donecko. Visgi reikia pripažinti, nors sekmadienio įvykiai nenusinešė žmonių gyvybių, tačiau jie tragiški politiniu atžvilgiu.
Teroras taikytas prieš savo tautos žmones Baltarusijoje išaugo į tarptautinį terorą.
Į Lietuvą per Baltarusijos oro erdvę skridęs „Ryanair“ lėktuvas sekmadienio popietę buvo priverstas leistis Minsko oro uoste, nors jau buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės. Iki Lietuvos Respublikos jam buvo likę apie 30 km, iki oro uosto – 73 km. Kompanija „Ryanair“ po lėktuvo nusileidimo pranešė, kad lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Tačiau atlikus lėktuvo patikrą ši informacija nepasitvirtino.
Šis įvykis pasirodė įtartinas dėl keleto klausimų: kodėl likus perpus mažesniam atstumui ir jau esant leidimosi į Vilniaus oro uostą trajektorijoje lėktuvui teko daryti staigų posūkį ir skristi dvigubai didesnį atstumą iki Minsko ir kuo su nusileidimu susijęs Baltarusijos opozicijos aktyvisto, įvairių socialinių tinklų, nušviečiančių Baltarusijos režimo smurtą gatvėse nario, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjo 26 m. Romano Pratasevičiaus sulaikymas.
Pasak Lietuvos prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės, civiliniam orlaiviui apgręžti panaudoti du Baltarusijos karo orlaiviai – naikintuvas „MiG-29“ ir sraigtasparnis „Mi-24“.
Lietuvos duomenimis, lėktuve buvo 171 keleivis, iš jų – 94 Lietuvos piliečiai, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių. Lėktuvui nusileidus Minske, jo įgula ir keleiviai buvo sulaikyti Baltarusijos OMON pareigūnų ir laikomi oro uosto patalpose 5 valandas.
Paaiškėjus šioms detalėms, visa Europos bendruomenė pareikalavo tuoj pat paleisti lėktuvą su visais keleiviais. Tik grįžtant lėktuvui į Vilnių paaiškėjo, kad Minske liko ne tik sulaikytas R. Pratasevičius, bet ir jo draugė, Sofija Sapega. Būtent kanalas „Nexta“ tarptautinei bendruomenei ištransliavo daugiausiai Baltarusijos režimo smurto prieš baltarusių tautą vaizdų. Būtent R.Pratasevičius Baltarusijos režimo buvo pripažintas esantis teroristu, už ką jam Baltarusijoje gresia mirties bausmė.
Sužinoję apie R. Pratasevičiaus sulaikymą Baltarusijos opozicijos aktyvistai iš karto perspėjo, kad šis lėktuvo nuleidimas Minske gali būti susijęs tik su aktyvistų sulaikymu, šiurkščiai pažeidžiant tarptautinę teisę. Pasak jų, kanalo „Nexta“ įkūrėjus opozicijos posėdžio Graikijoje metu bei kelionėje iš jos sekė Baltarusijos KGB. Šis faktas tapo aktualiu paaiškėjus, jog Minske išlipo dar trys keleiviai – visi Rusijos Federacijos piliečiai.
Po tarptautinės bendruomenės spaudimo paleidus Minske įkalintą lėktuvą ir šiam nusileidus Vilniuje tapo akivaizdu, kad prieš Lietuvą ir kitas Europos šalis įvykdytas terorizmo aktas – lėktuvas užgrobtas neteisėtai, be jokio teisinio pagrindo ir šiurkščiai pažeidžiant tarptautines kelionių oru taisykles.
Dauguma keleivių tvirtino, kad lėktuvo sulaikymas dėl jo saugumo ir patikrinimas buvo inscenizuotas. Baltarusijos tarnybos daugiau nei 12 valandų kaitaliojo savo pranešimus, negalėdamos konkretizuoti realios lėktuvo perėmimo priežasties. Vieni saugumo tarnybų kanalai skelbė, kad lėktuvas perimtas jame kilus kažkokiam konfliktui, kurio patys negalėjo apibūdinti, kiti kanalai teigė, jog lėktuve yra bomba. Tuo tarpu keleiviai patvirtino – jokio konflikto lėktuve nebuvo. Vienintelis keistas įvykis lėktuve buvo, kai R. Pratasevičius, sužinojęs apie skrydį į Minską, garsiai pasakė, kad jo dabar laukia mirties bausmė ir savo daiktus bandė perduoti savo draugei.
Tik nusileidus lėktuvui, keleivius pasitiko keletas priešgaisrinės pagalbos automobilių ir apie 50 saugumiečių, kurie sulaikė R. Pratasevičių ir jo draugę, net netikrinę jų bagažų. Tuo tarpu patį lėktuvą ir kitų keleivių daiktus tikrino atmestinai, tik imituodami tokią procedūrą.
Baltarusijos režimo valdomos tarnybos bei žiniasklaidos priemonės senu sovietiniu mentalitetu persmelktoje informacijoje pompastiškai skelbė, kad pati lėktuvo įgula paprašė Baltarusijos pagalbos ir „pasitikėdama Baltarusijos geranoriškumu“ nusprendė leistis ne Vilniuje, o dvigubai toliau esančiame Minske. Pats A. Lukašenka patvirtino, jog Baltarusija priims pagalbos prašantį lėktuvą, o Baltarusijos karinės pajėgos, „padėdamos“ įvykdyti „avarinį“ nusileidimą, tik prieš leidžiantis „Ryanair“ lėktuvui pakėlė savo kovinį naikintuvą „MiG-29“, kad šis palydėtų lėktuvą iki nusileidimo tako. Tuo tarpu R. Pratasevičius su drauge buvo sulaikyti tik dėl to, kad Minske, juos išlaipinus ir su OMON pareigūnais važiuojant autobusu, Sciapiana nufotografavo Romaną ir išsiuntė nuotrauką kitiems opozicijos nariams. Pasak tarnybų, tai suerzino pareigūnus. Anot tų pačių, tarnybų, jaunuoliai nėra paieškomi saugumo tarnybų, nors teismas yra patvirtinęs atvirkščiai.
Baltarusijos režimo propaganda pradėjo byrėti, pamačius „Ryanair“ lėktuvo skrydžio trajektorijas. Pagal jas, lėktuvai, skrendantys į Vilnių per Baltarusijos oro erdvę ,visada pradėdavo lėtinti greitį ir leistis likus maždaug 170 km iki Vilniaus, tuo tarpu reiso RYR1TZ lėktuvas ties žemėjimo riba kaip tik padidino greitį ir išliko tame pačiame aukštyje. Ekspertų, dalyvaujančių ir virš Ukrainos numušto lėktuvo tyrime, teigimu, tai rodo, kad lėktuvas bandė pabėgti iš Baltarusijos oro erdvės. Vertinant kreiserinį orlaivių greitį, jis galėjo trumpam atsiplėšti nuo galimo jo persekiotojo. Deja, likus iki Lietuvos tik 2 minutėms skrydžio, lėktuvas padarė staigų posūkį ir pradėjo nusileidimo Minske procedūrą. Jau pirmadienio rytą „Ryanair“ kompanijos vadovybė patvirtino, kad jos lėktuvas patyrė užgrobimą. Viešai prabilta apie galimus grasinimus numušti lėktuvą, jeigu šis nepaklus įsakymui skristi į Minską. Tai patvirtino, kad Baltarusijos režimo „MiG-19“ jau buvo ore, prieš lėktuvo įgulos sprendimą sukti link Minsko. Fakto, kad „Ryanair“ lėktuvas kvietėsi pagalbos ir prašė leidimo nusileisti Minske, taip pat nerasta.
Tuo tarpu Baltarusijai bandant „teisintis“, kad lėktuve buvę aktyvistai sulaikyti už nuotrauką autobuse, reikia paminėti keleivių liudijimus, jog Baltarusijos režimo saugumiečiai, tik nusileidus lėktuvui, iš karto sulaikė abu jaunuolius ir nusivedė į atskirą autobusą nuo kitų keleivių, taigi mergina savo draugą nufotografavo jau po nesankcionuoto sulaikymo.
Europos Sąjungos (ES) ir NATO vadovybė bei nariai inicijavo sankcijų Baltarusijos režimui svarstymą bei galimą Baltarusijos oro erdvė pripažinimą nesaugia, kas sustabdytų ne tik skrydžius Baltarusijos oro erdve, bet ir uždraustų Baltarusijos lėktuvų skrydžius ES ir NATO šalių oro erdve.
Ką reiškia šis įvykis pasaulinei politikai? Iš esmės – tai Baltarusijos jėgos parodymas, kad jie nepaiso Vakarų teisės ir gali vienašališkai elgtis taip, kaip nori. Kita vertus, tai parodo, kad už Baltarusijos įvykių slypi „Didysis brolis“. Naikintuvo pakėlimas, kad būtų sulaikytas vienas Baltarusijos režimo opozicionierių, parodo A. Lukašenkos silpnumą ir intelektinių resursų trūkumą. Galėčiau kaip pavyzdį paminėti Izraelio saugumo tarnybą MOSSAD, kuri niekada nekėlė naikintuvų, bet po Antrojo pasaulinio karo po pasaulį besislapstančius nacius iškapstė iš giliausių slėptuvių. Taigi, lėktuvo užgrobimas rodo, kad Baltarusijos režimas opoziciją ir visą tautą nutildo tik su ginkluota kariuomene. Prieš tautą veikianti kariuomenė besąlygiškai yra įtakojama finansų. Kol yra pinigų, ji „dirba“ prieš tautą. Jeigu pinigų nėra, eina ten, kur moka pinigus. Nustatyta, kad Minske protestus malšina to paties „Berkut“ nariai, kurie malšino 2014 metais Euromaidaną Ukrainoje. Žmonės, kurių smurtavimą apmoka tas, kas juos samdo.
Baltarusijos ekonomika griūna. Kariuomenės papirkinėjimas yra pats brangiausias malonumas pasaulyje, taigi, kaip nekeista, bet faktas, kad Baltarusijos režimas privalės turėti pašalinį finansuotoją iš Rytų. A. Lukašenkos arbatėlė Sočyje su Rusijos Federacijos prezidentu Vladimiru Putinu turbūt aiškiai parodo, kad Baltarusijos režimas dėl savo stačiokiškumo visą savo šalį tiesiog numarins badu, o Baltarusijos ir Rusijos sąjunga-susijungimas taps neišvengiamu.
Negana to, tai gali būti susiję ir su Atviros oro erdvės sutartimi, kuri užtikrindavo tarptautinę ginkluotės apžiūrą. Pagal šią Sutartį, skirtingos šalys galėjo atlikti žvalgybinius skrydžius virš kitos šalies, kad galėtų įvertinti jos pajėgumus bei įsitikinti, jog tikrinama šalis negamina nekonvencinio ginklo. Tačiau praėjusiais metais iš šios Sutarties pasitraukė jos narė JAV. Šiemet pranešė tai padarysianti ir Rusijos Federacija. Taigi, Rusijai pasitraukus iš sutarties, Baltarusijos režimui pasiekus skrydžių embargą, Europa nebegalės matyti, kokius karinius pajėgumus į Baltarusiją permeta Rusijos Federacijos karinės pajėgos.
