Tyrimas atskleidė: kas antras lietuvis laikosi dietų, gydytoja įspėja apie sveikatos problemas

Dietų kultūra lietuviams – nesvetima: daugiau kaip pusė bent kartais laikosi dietų ar atsisako tam tikrų maisto produktų, rodo „Gardėsio“ kepyklos užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas*. 19 proc. riboja savo mitybą dietomis nuolat, o 41 proc. – kartais, kai priauga per daug svorio arba prieš vasaros sezoną. Dietologų draugijos prezidentė gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit tikina, kad prasidėjus pavasariui ir „matuojantis“ karantino priaugtus kilogramus, susidomėjimas dietomis tik didėja. Specialistė perspėja, kad griežtos ir alinančios dietos palieka negrįžtamų pasekmių organizmui, tačiau apie jų žalą kalbama nepakankamai.

Remiantis dr. R. Petereit klinikine praktika, šiuo metu net trečdalis besikreipiančiųjų į specialistus, kreipiasi dėl iškylančių valgymo sutrikimų. Lietuviai skundžiasi ne tik tokiomis žinomomis ligomis kaip anoreksija ar bulimija, bet ir tokiais sutrikimais kaip priepuolinis valgymas, nuolatinis persivalgymas, ortoreksija, atipinė bulimija ar nervinė anoreksija, naktinis valgymas. Specialistė teigia, kad šie sutrikimai – griežtos dietų kultūros pasekmė.

„Šiais laikais riba tarp sveikatai palankios mitybos ir organizmą alinančios dietos ėmė nykti. Atrodo, kad tam tikrų produktų atsisakymas, smarkus ribojimas yra kone sinonimas sveikam gyvenimo būdui. Jeigu žmogus greitai sumažina kūno svorį, jis sulaukia komplimentų, yra giriamas dėl „ryžto“, „užsispyrimo“ ar „stiprios valios“. Deja, daugelis tokių žmonių galiausiai atsiduria dietologo kabinete“, – teigia LSMUL Kauno klinikų gastroenterologijos klinikos gydytoja dietologė, dietologų draugijos prezidentė dr. Rūta Petereit.

Dietomis save dažniau riboja moterys (69 proc. respondenčių), negu vyrai (50 proc.). Taip pat riboti mitybą populiaru jaunesnio amžiaus respondentų grupėje nuo 18 iki 35 metų, turinčių aukštesnį išsilavinimą ir gaunančių didesnes pajamas, rodo „Gardėsio“ kepyklos užsakymu atlikta apklausa.

„Mano praktikoje dažniausiai tenka dirbti su neigiamomis dietų pasekmėmis kovojančiais žmonėmis. Retas kuris ateina konsultacijos tik dėl to, kad nori subalansuoti savo kasdienę mitybą. 9 iš 10 pacientų arba jau nesėkmingai „pasilaikė“ dietų ir turi tam tikras sveikatos problemas, arba niekada nekreipė į tai dėmesio. Tokių kreipimųsi ypač padažnėja pavasarį, kai norima „įtilpti“ į savo mėgstamiausią suknelę. Tačiau dažnu atveju dietų žala jau būna padaryta ir jokių greitų sprendimų pasiūlyti neįmanoma“, – teigia specialistė.

Populiariausia – atsisakyti angliavandenių

Anot gydytojos dietologės, šiuo metu yra populiariausios keto ir panašios angliavandenius ribojančios (angl. low carb) ar visai jų atsisakančios dietos. Apklausos duomenys rodo, kad tokias dietas palankiai vertina ir lietuviai. Net 43 proc. lietuvių pritaria teiginiui, kad angliavandenių ribojimas ar visiškas atsisakymas padeda kontroliuoti svorį. Paklausus mūsų šalies gyventojų, kurių bazinių mitybos piramidės angliavandenių kiekius riboja, net 46 proc. teigia atsisakantys makaronų, po 37 proc. atsisako duonos ir bulvių, 8 proc. kruopų, o net 18 proc. – visų šių išvardytų produktų.

„Visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad kone pusė Lietuvos gyventojų, kurie bent kartais laikosi dietų, riboja mitybos piramidės apačioje esančius mums būtinus angliavandenius. Todėl tokių gaminių kaip duonos, kuri tūkstančius metų buvo svarbiausias lietuvių mitybos pagrindas, nauda imama abejoti. Apmaudu, kad realiai mokslu ir klinikiniais tyrimais pagrįstomis mitybos taisyklėmis yra abejojama vardan trumpalaikių madų. Tačiau mūsų, kaip gamintojų tikslas – šviesti visuomenę, kodėl angliavandenių atsisakyti nereikėtų. Nuolat dirbame su dietologais, mitybos specialistais ir siekiame padėti vartotojui ne kardinaliai išbraukti duonos gaminius iš mitybos raciono, o verčiau atsakingai rinktis“, – teigia „Gardėsio“ kepyklos rinkodaros ir komunikacijos direktorė Indrė Švelnytė.

Šiai minčiai pritaria ir dr. R. Petereit – šiandien žmonėms vis dar trūksta žinių ir informacijos, kokius produktus rinktis, kuriuos iš tikrųjų verta riboti, o kokių atsisakyti – jokiu būdu nerekomenduotina.

„Atsisakius angliavandenių, svoris vandens ir elektrolitų sąskaita nukrenta labai greitai, todėl nenuostabu, kad tokie „kaimynės“ ar „Instagram“ žvaigždės sėkmingi pokyčiai motyvuoja pabandyti. Tačiau tokie angliavandeniai kaip viso grūdo duona ar grūdai – mums būtini, ypač lietuviams. Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje, vietoje rekomenduojamų 30 gramų skaidulinių medžiagų, mes suvartojame tik 17 gramų. Atsisakant grūdinių produktų ir valgant tik daržoves, to skaičiaus surinkti yra paprasčiausiai neįmanoma. Be to, angliavandeniai yra mūsų kūno energijos ir esminis centrinės nervų sistemos šaltinis. Atsisakius grūdinių ar krakmolingų angliavandenių, nepakankamai gaunama vitaminų ir mineralinių medžiagų, kyla didesnė rizika susirgti lėtinėmis ligomis, vyksta hormonų pokyčiai. Ar tikrai verta rizikuoti dėl trumpalaikio rezultato?“ – svarsto specialistė.

Svarbiausi – tinkami pasirinkimai

Anot gydytojos dietologės, šiais laikais žmonės linkę manyti, kad galima arba griežtai atsisakyti, arba visiškai laisvai valgyti, nekontroliuojant. Viduriuko tarsi nelieka. Tačiau būtent viduriukas ir kompromisas – tai svarbiausias įgūdis, kurį reikėtų ugdyti.

„Daugelis mano pacientų sako, kad negali gyventi be duonos ir kad aš negaliu iš jų šio malonumo atimti. Ir iš tikrųjų, jie visiškai teisūs, atimti duonos tikrai nereikia. Kai šiais laikais duona yra praturtinama viso grūdo dalių miltais arba didelę dalį miltų pakeičiama daržovėmis, sėklomis ar grūdais – tokios duonos drausti tikrai nereikia. Būtent praturtinta duona, kurioje gausu skaidulinių medžiagų, baltymų ir gerųjų riebalų yra mitybos pagrindas. Kokybiškų ir sveikatai palankių alternatyvų galime rasti kiekvienoje angliavandenių gausioje maisto produktų kategorijoje“, – sako gydytoja dietologė.  

Gamintojai tikina, kad šiandien lentynose gausu sveikatai palankių produktų, kurie savo maistine verte nenusileidžia tiems, kuriuos valgė ir mūsų senoliai. Atvirkščiai – naujos technologijos leidžia iš esmės peržiūrėti maistines sudėtis ir rinktis tai, kas palanku sveikatai, neatsisakant mylimiausių produktų.

„Šiandien maisto gamintojai prisitaiko prie vartotojų poreikių ir gali pasiūlyti gaminius ir tiems, kurie riboja angliavandenių kiekį. Pavyzdžiui, duona su daržovėmis – tai kone didžiausia inovacija, kurios gamybos procese net trečdalį miltų pakeičia daržovės, suteikdamos ne tik būtinų maistinių medžiagų, bet ir drėgnumo, natūralaus saldumo. Todėl net jeigu mėgstate pusryčių skrebučius, tai nereiškia, kad turite jų atsisakyti, verčiau rinktis sveikatai palankesnę alternatyvą. Jeigu 100 g duonos turės bent 3 g skaidulinių medžiagų, 12 proc. maisto produkto energinės vertės sudarys baltymai, o cukraus kiekis neviršys 5 g – tai bus maistingas gaminys, kuris niekaip nesikirs su jūsų sveikos mitybos rėžimu“, – teigia I. Švelnytė.

Specialistai tikina, kad svarbiausia – nieko sau nedrausti. Svarbu tinkamai vertinti kiekius ir laikytis tokio mitybos rėžimo, kurio iš tikrųjų galėtumėte laikytis visą gyvenimą. Tokiu būdu visada verčiau valgyti tai, ką mėgstate labiausiai, tiesiog ribojant kiekius ir renkantis sveikatai palankesnes alternatyvas.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close