Vaistininkė apie pacientų savigydą: geria sodą ir druską, o po to ateina su skrandžio problemomis

Dalis žmonių į geriamą vandenį lašina vandenilio peroksidą, neva jis padidina deguonies lygį organizme, kiti geria Epsom druską, tikėdamiesi išvalyti kepenis ar žarnyną, treti į stiklinę įsiberia keletą druskos grūdelių, kad patenkintų mineralų poreikį. Vaistininkai perspėja, kad vartojant priemones ne pagal paskirtį, smarkiai rizikuojama savo sveikata.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės teigimu, dažniausiai tenka susidurti su sodos vartojimu rūgštingumui mažinti. Sukilus rūgščiai, vis dar pasitaiko, jog pacientai griebiasi sodos savijautai pagerinti. Prieš tai darant, ji siūlytų visiems namie atlikti mažą bandymą ir pasižiūrėti, kaip soda iš tikrųjų veikia skrandį.

„Įpylus pusę stiklinės acto rūgšties ir įdėjus arbatinį šaukštelį sodos, stiklinės turinys ima gausiai putoti – išsiskiria anglies dvideginis. Tą akimirką soda numuša rūgštį, bet išsiskyręs anglies dvideginio perteklius skatina didesnę skrandžio rūgšties gamybą. Išgėrus sodos, atsirūgstama ir manoma, kad skrandis jau atsigavo. Bet iš tikrųjų atsirūgimo metu tik pašalinamas susidaręs dujų perteklius. Po kurio laiko tokio sodos vartojimo pacientai ateina ieškoti pagalbos dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo ir skausmo. Tokiu atveju gydymas užtrunka, reikia stipresnių vaistų bei ilgesnės gydymo trukmės, neretai prireikia ir gydytojo gastroenterologo konsultacijos“, – savo patirtimi vaistinėje dalijasi ji.

Savigydos priežastis – sumažėjęs pasitikėjimas

Anot G. Tautkevičienės, kitas populiarus savigydos metodas – danties uždegimo atveju skaudančioje vietoje, ant gleivinės, dėti geriamas sutrupintas tabletes nuo skausmo ir uždegimo.

„Burnos gleivinė yra jautri ir lengvai pažeidžiama. Gleivinė pažeidžiama ant jos uždėjus stiprias medžiagas. Danties skausmas ir taip jau rodo, kad gleivinė yra sudirginta. Toks elgesys dar labiau ją pažeidžia, jos gydymas taip pat užtrunka. Odontologai turi specialius vaistus, kuriuos galima dėti skaudamoje vietoje, bet tai nėra sutrupinta tabletė nuo skausmo“, – pabrėžia ji.

Vaistininkė pasakoja, kad pacientai dažnai dalijasi įvairiais savigydos būdais, kartais jie gali būti sėkmingi, bet tai nėra taisyklė. Dažnu atveju savigydos imamasi tuomet, kai norima rezultato čia ir dabar, o gydytojas to pasiūlyti negali, nes nėra stebuklingų vaistų, kurių išgėrus iš karto pagerėtų.

„Pasitaiko atvejų, kai paskyrus gydymą, ypač lėtinėms ligoms, ne iš pirmo karto tinka paskirti vaistai. Pavyzdžiui, gydant padidėjusį kraujo spaudimą parinkti vaistus, kurie sumažintų jį ir išlaikytų tolygų, yra sudėtinga užduotis, galinti užtrukti metus ir daugiau – viskas priklauso nuo individualios situacijos ir gretutinių ligų. Jei gydytojui per pirmą mėnesį nepavyko sureguliuoti spaudimo, pacientas jau ima juo nepasitikėti, todėl eina patarimo ieškoti kitur“, – komentuoja G. Tautkevičienė.

Jos nuomone, esminė savigydos priežastis yra sumažėjęs pasitikėjimas sveikatos priežiūros specialistais.

„Kaimyno, tetos, pseudomokslininko ar komentatorių portaluose nuomonė tampa svarbesnė nei sveikatos priežiūros specialistų. Informacija yra lengvai prieinama, tačiau svarbu gebėti kritiškai ją vertinti. Kartais turimų žinių gali neužtekti, todėl visada būtina pasikonsultuoti su gydytojais ir vaistininkais. Džiaugiuosi, kad žmonės domisi įvairiais gydymo būdais, tai rodo, kad sveikata jiems rūpi, bet prieš imantis priemonių, verta pasitarti su profesionalais“, – aiškina G. Tautkevičienė.

Vandenilio peroksidas ir Epsom druska

Vienu metu, pasak vaistininkės, tarp pacientų buvo labai paplitusi nuomonė, kad naudinga gerti vandenilio peroksidą, mat jis gali padidinti deguonies kiekį organizme, tačiau tam pagrįsti trūksta mokslinių faktų.

„Žinoma, kad vėžinės ląstelės išskiria vandenilio peroksidą, kuris padidina uždegimą ir pagreitina ligos progresavimą. Išgertas vandenilio peroksidas reaguoja su organizme esančiais fermentais – išsiskiria didelis deguonies kiekis. Kai pagaminamas per didelis deguonies kiekis, kuris negali išsiveržti, iš virškinamojo trakto jis patenka į kraujagysles ir gali sukelti komplikacijos, tokias kaip širdies priepuolis ir insultas. Komplikacijų sunkumas priklauso nuo suvartoto vandenilio peroksido kiekio ir jo koncentracijos bei kiek laiko ši procedūra yra atliekama“, – perspėja ji.

Pavyzdžiui, atsitiktinai nurijus mažą 3 proc. koncentracijos vandenilio peroksido kiekį, paprastai atsiranda nedideli simptomai, tokie kaip vidurių pūtimas, silpnas skrandžio skausmas ir kai kuriais atvejais vėmimas. Tačiau nurijus didesnį kiekį ar didesnės koncentracijos vandenilio peroksido, gali pasireikšti opos, burnos, gerklės ir skrandžio nudegimai. Sunkiais atvejais tai gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, alpimą ar net mirtį.

„Vartojant Epsom vonios druską ne pagal paskirtį, gali pasireikšti nemalonus šalutinis poveikis, pavyzdžiui, vidurių pūtimas, viduriavimas, skrandžio dirginimas, skausmas. Didelis kiekis druskos gali sukelti pykinimą, galvos skausmą, svaigulį, odos paraudimus. Perdozavus gali pasireikšti širdies problemų, koma, paralyžius ir mirtis“, – akcentuoja G. Tautkevičienė.

Ji priduria, kad natrio organizmui ir taip netrūksta, mat jo pakankamai gauname su maistu. Natrio trūkumas – pakankamai retas atvejis. Per didelis druskos vartojimas gali pakelti kraujo spaudimą, paskatinti skysčių kaupimąsi, turėti neigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms.

„Tiek vandenilio peroksidas, tiek Epsom vonios druska turi daug teigiamų savybių naudojant juos išoriškai. Mūsų virškinimo traktas yra pažeidžiamas netaisyklingos mitybos, streso, kofeino, žalingų įpročių. Jei dar papildomai vartosime preparatus, kurie nėra skirti vidiniam vartojimui, rizikuojame sveikata. Turiu nemažai klientų, kurie kenčia nuo stiprių skrandžio skausmų, dėl žaizdų, skrandžio erozijų ar padidėjusio rūgštingumo. Gleivinės gydymas – ilgas procesas, o kartais padariniai išlieka ir visą gyvenimą“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close