Grybai aplink mus

Atmosfera – Žemės rutulį gaubiantis dujų mišinys, vadinamas oru. Manoma, kad už atmosferos ribų gyvybė neegzistuoja. Atskiruose atmosferos sluoksniuose esama skirtingų grupių mikroorganizmų. Pasak mokslininkų, bakterijų galima rasti 70 km, o grybų sporų net 77 km aukštyje. Be jau minėtų mikroorganizmų, atmosferoje sklando žiedadulkės, pirmuoniai, dumbliai, virusai, negyvos augalų ar gyvūnų ląstelės, cheminės medžiagos. Grybų sporos tarp gyvų dalelių užima didžiausią dalį, jų atmosferoje gali būti nuo 100 iki 1000 kartų daugiau negu kitų, pvz., žiedadulkių. Yra apskaičiuota, kad vėjas iš dirvožemio, vandens, nuo augalų, uolienų ar pastatų, per metus į atmosferą pakelia apie 28–50 milijonų tonų įvairios „grybinės medžiagos“ (t.y. micelio, hifų, sporų), kuri kartu su krituliais iškrenta atgal, tačiau jau kitur.

Uždarų patalpų oras taip pat yra atmosferos dalis. Įvairios paskirties pastatai užima 0,7% Žemės sausumos. Geras darbo ir gyvenamųjų patalpų mikroklimatas yra viena iš svarbiausių sąlygų, įtakojančių žmogaus gyvenimo kokybę. Ramybės būsenoje suaugęs žmogus per minutę įkvepia nuo 12 iki 18 kartų, per parą tai sudaro apie 10-14 m3 oro. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, uždarų patalpų oro kokybė žmogui turi didesnį poveikį nei išorės. Tai ypač aktualu išsivysčiusiose šalyse, kurių gyventojai uždarose patalpose praleidžia apie 80–95% viso savo laiko. Uždarų patalpų ore yra aptikta apie 400 grybų rūšių, tačiau manoma, kad namų dulkėse jų galėtų būti daugiau – iki 500-1000 rūšių. Apie 60% namų dulkių sudaro įvairių genčių grybų sporos, likusius 40% – organinės atliekos, mineralinės dalelės ir erkių išskiriamos medžiagos. Viename kubiniame metre oro gali būti nuo dviejų šimtų iki milijono grybų sporų, tačiau ne visos jos būna gyvybingos. Grybų sporų kiekis ore yra labai nepastovus ir priklauso nuo paros ciklo, metų laiko ir vietovės.

Ore sklandančių dalelių dydis yra nevienodas ir siekia nuo 0,3 iki 200 µm. Įprastai ore sklando nuo vieno iki penkių mikronų dydžio dalelės, nes didesnės dėl gravitacijos nusėda. Žmogaus sveikatai didžiausią įtaką daro mažesnės nei septynių mikronų „įkvepiamosios“ dalelės, gebančios prasiskverbti pro kvėpavimo takų gleivinę. Grybų sporos yra nuo 3,0 iki 17 µm dydžio, bakterijos žymiai mažesnės – nuo 0,5 iki 2,0 µm. Sporas gali sudaryti tiek bakterijos, tiek grybai, tiek pirmuonys. Pagrindinės sporų funkcijos yra išplisti aplinkoje ir laukti augimui palankių sąlygų. Subrendusios sporos turi kelis apsauginius sluoksnius, taip pat būna sukaupusios įvairių baltymų ir gyvybingomis išlieka daugybę metų. Grybų sporos buvo aptiktos iš ledynų gelmių išgręžtuose 4500 metų senumo mėginiuose. Sporos taip pat yra atsparios įvairiems aplinkos veiksniams: aukštai temperatūrai, drėgmės trūkumui bei ultravioletinei spinduliuotei ir patekusios į tinkamas sąlygas greitai sudygsta.

Dėka savo ypatingos sandaros, padedant oro srautams, grybų sporos nukeliauja didelius atstumus ir patenka į patalpas. Grybų sporos į mūsų namus atkeliauja kartu su naminiais gyvūnais, ant drabužių, vėdinant patalpas ir pan. Patekusios į patalpas, dėl gravitacijos kartu su kitomis dalelėmis nusėda ant įvairių paviršių. Nusėdusios sporos (kaip ir augalų sėklos dirvožemyje) pradeda augti t.y. hifais įsitvirtina paviršiuje. Įsitvirtinę ir užaugę grybai į aplinką išleidžia daugybę labai lengvų sporų, kurias menkiausi oro srautai išplatina visoje patalpoje

Kaip jau supratome, savo namuose niekada nebūname vieni, aplink mus knibždėte knibžda jie – mikroskopiniai grybai. Patalpose aptinkami grybai yra labai neišrankūs ir geba greitai prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Šių grybų gyvavimui yra būtinos sąlygos: maisto medžiagos, vanduo, deguonis ir tinkama temperatūra.

Maistui grybai nėra išrankūs, o uždarose patalpose jiems tinkamų medžiagų yra gausu. Maisto šaltiniu jiems gali tapti dulkėse esančios organinės medžiagos. Grybai neatsisako ir neįprastų medžiagų, tokių kaip tapetų ir jų klijų, dažų, medienos, tekstilės, knygų ir kt. Jie gali augti ir ant keraminių plytelių, o maisto medžiagų gauti iš dulkių ir vandens garų. Nereikėtų per daug žavėtis vis labiau populiarėjančiomis statybinėmis medžiagomis: pluoštinėmis kanapėmis, saulėgrąžomis ar linais. Reikia nepamiršti, kad tai augalinės medžiagos, labai tinkamos grybams augti.

Patalpose apsigyvenusiems grybams vandens reikia labai mažai. Gyvybinėms funkcijoms palaikyti pakanka ir vandens garų, o aplinkos drėgmei viršijus 75% ribą, jiems yra sukuriamos idealios sąlygos. Vandens garai gyvenamosiose patalpose susidaro atliekant įprastas veiklas namuose. Yra paskaičiuota, kad 4 asmenų šeima per dieną „pagamina“ apie 14-15 litrų vandens garų, o per metus net 5 tonas vandens. Įdomu tai, kad augdami ant įvairių paviršių grybai išskiria daugybę fermentų, kurie palengva ardo jų apgyvendintą paviršių ir gauna trūkstamų medžiagų.

Grybai auga plačiame temperatūros diapazone. Termometro stulpeliui pasiekus +50°C didžiosios dalies grybų augimas sustoja arba labai sulėtėja. Temperatūrai nukritus iki nulio grybai išlieka gyvybingi, tačiau jau nebeauga.

Patalpų grybai vengia tiesioginės šviesos, joje esantys ultravioletiniai spinduliai jiems yra pražūtingi. Grybų mėgstamiausios vietos – paviršių nelygumai, įtrūkimai ir įplyšimai.

  Mikroskopiniai grybai Žemėje atsirado prieš 300 milijonų metų, todėl žmogų nuo pat jo atsiradimo supa ore esantys grybai, bakterijos ir virusai. Tam tikras mikroorganizmų kiekis ore, įskaitant ir grybų sporas, yra nuolatos. Grybai gali gyventi labai įvairiose ir net pačiose netikėčiausiose vietose. Tikslus jų rūšių skaičius iki šiol nėra nustatytas. Mokslininkai mano, kad jų galėtų būti nuo 2,8 iki 3,1 milijono rūšių, iš kurių aprašyta tik šiek tiek daugiau kaip 144 000.

Jurgita Švedienė, Aleksandras Švedas Gamtos tyrimų centras (Autorių nuotraukos)

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close