Išgyvenimo pratybos – originalus karių savanorių pasirinkimas atsisveikinti su žiema
Sakoma, jog gebėjimas įkurti ugnį, rasti maisto, gauti vandens bei suręsti pastogę – kritiniai išgyvenimui gamtoje reikalingi įgūdžiai, kuriuos lavinti rekomenduojama kiekvienam. Visgi, kai kalba pasisuka apie Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 804 Trakų–Elektrėnų kuopos karius, kuopininkas viršila Vilius Slavinskas kategoriškas: „Šie įgūdžiai kuopos kariams nėra rekomenduojami – jie būtini.” Dėl šios priežasties buvo nuspręsta pasitelkti rinktinės žvalgus ir su jų pagalba suorganizuoti 804-osios kuopos kariams net tris dienas vykusias išgyvenimo pratybas žiemos sąlygomis.
Siekiant sukurti kuo realesnes ir didelės ištvermės reikalaujančias sąlygas pasiryžta pratybas pradėti nuo naktinio orientacinio žygio, į kurį kariai leidosi su pilna ekipuote, sveriančia daugiau nei 20 kg. Tačiau kuprinė nebuvo vienintelė kliūtis siekiant naktinį žygį įveikti kaip galima greičiau. Oro sąlygos ir pusnys, dažnai siekiančios net kirkšnis, turėjo daug įtakos užduoties įveikimo laikui. Dėl apsunkintų sąlygų ir vėlesnio starto dalis porų grįžo jau prašvitus, tad apie galimybę sumerkti akis nors valandėlei teko tik pasvajoti.
Antrą pratybų dieną buvo koncentruojamasi į teorines išgyvenimo gamtoje žinias ir iš karto po jų sekantį pritaikymą praktikoje. Kariai išmoko įžiebti ugnį net penkiais skirtingais būdais, naudojant įvairias aplinkoje randamas medžiagas. Įkurtas laužas pravertė ir vieninteliam pratybų metu gautam patiekalui – sriubai – virti. Gaminant maistą buvo akcentuojamas visų turimų bei gamtoje randamų produktų maksimalus panaudojimas.
Išmokus įžiebti ugnį, išnaudoti gamtos išteklius bei pasigaminti, nors ir itin kuklius, pietus, pereita prie vieno esminių įgūdžių, kurio pagrindus turi turėti kiekvienas išlikimo sąlygose atsidūręs karys – laikino būsto įsirengimo. Jis puikiai tiko jėgoms atgauti bei pasiruošti tolesnei veiklai. Vos sutemus savanoriai gavo naują užduotį – antrą naktinį orientacinį žygį, kurį lydėjo dar didesni iššūkiai. Kariai į žygį leidosi be žemėlapių. Kiekvienai porai teko vos kelios minutės maršrutui apžvelgti ir keliui įsidėmėti iki kito taško. Likusią naktį vienintelė pagalba šioje užduotyje buvo užrašų knygutėje esančios pastabos, užrašytos dar stovyklavietėje. Žygio rezultatai turėjo tiesioginės įtakos poilsiui pasiekus užduoties tikslą. Būtent tai lėmė dar vieną bemiegę naktį daliai karių.
Visgi, rinktinės žvalgai pasirūpino, kad kariai išliktų budrūs, o akys plačiai atmerktos. Veiksmingiausias būdas tai garantuoti – šuolis į ledinę eketę. Daugumai savanorių ši patirtis buvo nauja, tačiau išlipus visi lyg vienas kartojo, jog tai buvo pati geriausia patirtis! Eilinė Ingrida Dakanienė užsimena: „Po šių, iššūkių pilnų, dienų, eketė buvo tarsi atgaiva kūnui ir sielai!“.
804 Trakų–Elektrėnų kuopos senbūviams šios išgyvenimo pratybos jau ne pirmos. Kuopos valdymo grupės iniciatyva jos organizuojamos periodiškai, siekiant išlaikyti karių įgūdžius aukštame lygyje.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės informacija.
Nuotraukų autoriai: ltn. Arturas Čiras, vyr. eil. Edita Putinienė, vrš. Vilius Slavinskas.
