Redaktoriaus savaitė. Konvencija tiesiogiai paveiks informacijos apie kiekvieną asmenį kaupimą, analizę, jo veiksmų modeliavimą ir jo veiksmų užkardymą.

Mūsų krašte jau ilgai lauktas pavasaris. Iš tikrųjų, turbūt ne vienas pasakytų, kad, jo manymu, žiema ir nereikalinga. Tikrai, kam ta žiema? Šalta, slidu ir papildomos darbo su šiūpeliu valandos. Na, dar žiema, tarkime, – mus vasarą kandžiojančių parazitų genocido laikas. O daugiau? Gražu? Vasarą irgi gražu! Su tokia dilema gyvename visą gyvenimą, kiekvienas turėdami savo požiūrį ir nuomonę.

Tačiau susidūręs su įvairiais pasirinkimais, dilemomis gali rinktis, o čia – ne. Klyk, rėk, spardykis, bet anksčiau ar vėliau sniegas iškris. Metų laikai yra tikrų tikriausias diktatorius. „Dabar bus ruduo! Ką sakėt? Nepatinka? Na palaukit jūs man, tuoj kai lietaus duosiu…“

Nors gatvėse protestuojame miniomis ir vaikštome su protesto „plakatais“ – lietsargiais, tačiau rudeniui į mus visiškai nusispjauti. Ką gi, pakentėsim, vėliau dar pakentėsim, ir ateis vasara su savo dangaus žydryne.

Visuomenė banguoja ne kažin kaip kitaip. Visa pasaulio visuomenė patiria savo nuosmukius ir pakilimus, taikos ir karo laikotarpius, išgyvena kultūrinį renesansą ir kultūrinį šoką.

Ar lengva įvertinti, kuria linkme eina šiandien žmonija? Turbūt kiekvienas mielai į šį klausimą atsakytume trumpa nuoroda „šikn…“, tačiau ar galėtume taip atsakyti ir apie save? Ar galėtume pasakyti, kad visuomenė, kurioje gyvename, ne tokia ruda kaip mes patys? Nesunku pripažinti, kad mums trūksta laimės, meilės ir turtų, bet pripažinti, jog mes patys kalti dėl visko – atrodo nežmoniška. Pripažinti, jog pats esi kaltas dėl savo poelgių, žodžių, dėl savo sprendimų, kuriuos priimdamas į šiukšliadėžę išmetei 20–30 savo gyvenimo metų, būtų ganėtinai per stipru net Lietuvos galiūnams.

Tačiau yra tokių „keistuolių“, „čiudakų“, „slidžių kaip žalčiai“ ir kitokio plauko „iškrypėlių“. Argi ne taip priimami tie, kurie savo gyvenimo keliu žengia apeidami duobes, užlygindami esamas, o ne mesdami kelią dėl takelio, dar labiau pagilindami duobes, o visus, kurie žygiuoja tuo pačiu keliu, keikdami už tai, kad „būtent tie kiti kalti“, jog įgriuvo į duobę, kurios nepamatė.

Konvencija

O matyti būtina. Būtina ne tam, kad neįkristume į duobę, bet kad paskui save nenusitemptume ir pakeleivių.

Lietuva ką tik išgyveno itin sunkų mėnesį, kurį vainikavo neapibrėžtumas, na, ir šiek tiek cinizmo. Turbūt neverta grįžti prie Stambulo konvencijos, kuri paskutines dvi savaites skaitmeninėje erdvėje bei LR Seimo koridoriuose buvo populiaresnė net už koronoviruso suvaldymą. Tačiau faktas, kad apie šeimos teisinio reguliavimo aspektus žiniasklaidos priemonės svarstė tik proteguodamos vieną interesų pusę, priverčia plačiau atverti storo palto skvernus.

Taigi, ką mato Lietuvos visuomenė per gana siaurai pateikiamą Lietuvos žiniasklaidos prizmę?

2011 m. Stambule (Turkijoje) buvo sukurtas gerų ketinimų (kas gana populiaru ilgai diskutuoti nesiimant veiksmų mėgstančioje Europos Sąjungoje) dokumentas – konvencija (susitarimas). Šiame dokumente iškeliamas smurto prieš moteris prevencijos klausimas. Dokumentas, kuriame surašyti būtini įsipareigojimai jo įgyvendinimui, perduotas Europos Sąjungos (ES) šalims ratifikuoti (patvirtinti). Kiekviena šalis ratifikuodama šią Stambulo konvenciją įsipareigoja į savo įstatyminę bazę įvesti teisinį reguliavimą, užtikrinantį Konvencijoje minimų tikslų įgyvendinimą, t. y. tai, ko norima pasiekti, tampa įstatymu.

Kas gi viešai pristatoma? Konvencija skirta smurto prieš moteris mažinimui, efektyvesnei teisiniam prevencijos bei baudžiamojo persekiojimo dėl smurto metodikai bei tolerancijos ir lygiateisiškumo didinimui.

Kas gi pristatoma tyliau, tačiau kaip „neišvengiamai būtina“? Konvencija skirta užtikrinti socialiai pažeidžiamų sluoksnių toleranciją. Tiesa, šioje vietoje ir yra daugiausiai viešų diskusijų (paniekų) sulaukusi socialiai pažeidžiamų asmenų grupė. Ne, tai ne bedarbiai, ne pensinio amžiaus žmonės, ne ligoniai ir ne neįgalieji. Tai – natūralios lyties identitetą keičiantys asmenys.

Kas gi nepristatoma išvis? Kad Konvencija tiesiogiai paveiks informacijos apie kiekvieną asmenį kaupimą, analizę, jo veiksmų modeliavimą ir jo veiksmų užkardymą. Negana to, paveiks informacijos sklaidos skaidrumą bei konkrečios nuomonės užkardymą.

Realiatyvumas

Pradėkime nuo to, kas yra smurtas prieš moteris? Tai iš esmės fiziniai ir psichologiniai veiksmai prieš moteris, prieštaraujantys jų saviraiškai ir laisvei bei žalojantys jų fizinę ir emocinę savijautą (šioje vietoje galima lengvai teigti, jog skyrybos taip pat yra smurtas prieš moterį iš savanaudiškų paskatų).

Kodėl keliamas šis klausimas? Šis klausimas dažniausiai keliamas dėl „vyriškumo“ kulto, kuris, ko gero, egzistuoja nuo pasaulio sukūrimo ir žmonijos ištakų. Vis dar dažnai pasitaikant, kad valstybėse, įstaigose, versle, kultūroje ir pačioje visuomenėje moterims leidžiama pasiekti tik ribotą veiksmų, saviraiškos ir sprendimo galią, lygiateisiškumo principas ir valstybiniu mastu jau keli metai vykdomas reikalavimas vyriškus kolektyvus „atšviežinti“ moterimis yra logiškas ir būtinas. Visgi, visuomet reikia atsižvelgti į tai, kas turi būti reguliuojama ne tik įstatymu, bet ir elementaria protu, o ne pompastika paremta logika. Kas atsitinka, kai tarp vyro ir moters dedame lygybės ženklą, o ne elementarią lygaus statuso visuomenėje sąlygą? Iškyla reprodukcijos klausimas. Teisinio lygumo principu (kuris Lietuvoje jau keli metai yra tarsi pasityčiojimas iš realybės) vyro ir moters lygybė skatina vyrus tapti moterimis, o moteris tapti vyrais ne tik savo veikloje, santykiuose, bet ir fiziologiškai.

Šio straipsnio autoriui kartu su kolegomis dar 2014 m. diskusijoje „Socialinis lyčių konstravimas“ uždavus su žmogaus reprodukcija susijusį klausimą „Ar vyrai taip pat turi lauktis vaikų“, akademikė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos lygių galimybių plėtros centro ekspertė, 2011 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados kasmetinio „Drąsios moters“ apdovanojimo nominantė, 2012 m. Europos lyčių lygybės instituto nominančių kalendoriaus „Moterys įkvepiančios Europą“ nominantė Margarita Jankauskaitė atsakė – „taip“. Turbūt nekeista, kad paprašius plačiau papasakoti, kaip atrodytų toks procesas, M. Jankauskaitė atsakymą pateikė trumpu akademiniu terminu – „durniai“.

Taigi, toks įstatyminis sulyginimas mums ne suteikia galimybę, bet priverčia vykdyti įstatymus. Lyties keitimo operacijos, kai vyras arba moteris atsisako savo prigimtinių fiziologinių reprodukcinių galimybių arba tampa iš dalies „hermafroditu“, šiais laikais vadinamu „transeksualu“, skatina dirbtinį žmogaus „modifikavimą“. Trumpai tariant, kai mes pasaulio praeitį vadiname akmens amžiumi, tamsiaisiais amžiais, barbarų laikais ir kovojame prieš prievartinę žmonių vergystę, įvairių tautų tradicijose išlikusį moterų lytinių organų žalojimą, XXI amžiuje mes įstatymais grąžiname tuos pačius Romos laikų eunuchus, kaip pajuoką ir pajacus viduramžiais laikytus hermafroditus bei… taip taip, tą patį moteriškų organų žalojimą per lyties keitimo operacijas. Tik šįkart – viskas savanoriškai! O lietuviai, reikia tikėtis, puikiai dar ir šiandien žino, kaip viskas būna „savanoriškai“. Kaip „savanoriškai“ tampama Tarybų Sąjungos dalimi ir kaip savanoriškai nacistinės Vokietijos kanclerio Adolfo Hitlerio sprendimu buvo vykdoma neįgalių vokiečių ir austrų „savanoriška“ eutanazija.

Nors įžymiojo Aušvico koncentracijos stovyklos gydytojo Josifo Mengelės jau senai nėra tarp gyvųjų, tačiau šiuolaikinė medicina ir toliau gali eksperimentuoti su žmogumi ir jo gyvybės bei sveikatos sąskaita krautis turtus už sunkiai suvokiamas pinigų sumas kainuojančias lyties keitimo procedūras.

O esminis klausimas – dėl smurto prieš moteris – lieka neatsakytas. Nes baudžiamasis persekiojimas ir prevencija šiandien puikiai veikia visada, kuomet tik į smurto atvejo sūkurį neįsivelia… taip, taip. Pinigai.

Lyties apsauga ar manipuliavimas ja?

Daugiausiai aršių klausimų, pasisakymų, teiginių ir „pravardžiavimų“ kelia būtent Stambulo konvencijoje minimas lyties neutralumas. Vėlgi, trumpai tariant, teisinis saviraiškos reguliavimas. Kuo gera yra moteriškoji lytis arba vyriškoji lytis ir neutrali lytis arba viena iš kelių šimtų lyčių? Jūs perskaitėte teisingai. Keli šimtai.

Ką tai reiškia „neutrali lytis“? Tai reiškia, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą, vengiant patyčių, diskriminavimo ir siekiant tolerancijos, žmogus gali pats nuspręsti, kokios jis yra lyties, ir negali būti jokių reikalavimų rinktis tik iš dviejų lyčių – moters ir vyro. Eidami kur nors į apklausą galėsite įrašyti kokią tik norite savo lytį. Nes jūs turėsite tolerancijos dėl savo norų teisę.

O kas tai yra „šimtai“ lyčių? Lyčių sąrašas dar nebaigtas. Kodėl? Nes jis neapibrėžiamas jokiais rėmais. Stambulo konvencija leidžia valstybei priimti reguliavimą, pagal kurį lytis bus apibrėžiama ne kaip reali, fiziologinė lytis, o kaip žmogaus emocijomis paremta savijauta.

Pavyzdžiui, jeigu jūs neapsisprendžiate, kokios jūs lyties ir jūsų samprata apie jūsų lytį dažnai keičiasi, tuomet jūs – abroseksualus (-i). Jeigu jūs niekam nejaučiate romantiškų jausmų, tačiau jaučiatės turintys seksualinį potraukį ir jūs vis tiek jaučiate estetinį arba simpatijas keliantį potraukį, vadinasi, jūs – aromantikas (-ė). Jeigu jūsų seksualinio potraukio neriboja nei kito asmens tikroji lytis, nei jo lyties suvokimas, jūs – panseksualus (-i). Ir taip toliau.

Ar pastebėjote kažką keisto ir viduje kaitinančio aistras? Taip. Naujoji lyties sąvoka (angl. sex – fiziologinė lytis, gender – psichoemocinė lytis) yra labai glaudžiai susijusi su seksualiniu potraukiu ir erotinėmis simpatijomis. Trumpai tariant, lytimi tampa ne tai, kuo gimėme, bet tai, su kuo norime pasimylėti.

Šioje vietoje iškyla elementarus klausimas, kuo žmogaus prigimtis susijusi su sekso poreikiu? Tik reprodukcija. Kuri negalima tarp vienos fiziologinės lyties asmenų ir negalima, jeigu jūs, pavyzdžiui, būsite panromantikas, t. y. jausite kitiems simpatijas, bet ne seksualinį potraukį.

Kas atsitinka, kai įteisinamas smurto prieš moteris modelis, o fiziologinės lyties samprata yra panaikinama kaip diskriminuojanti? Kiekvienas vyras teisiškai gali tapti moterimi, o moteris – vyru. Taigi netgi smurtas prieš fiziologinį vyrą gali būti prilyginamas kaip smurtas prieš moterį, nors vyro moteriškumas – tik psichoemocinis. Tuo tarpu smurtas prieš moterį, teisme įrodžius, jog moteris save laikė aromantike, gali tapti ne smurtu, nes apsauga galios tik moterų psichoemocinei lyčiai.

Negana to, į teisinę patirties praktiką su šia Konvencija pateks precedento neturintis faktas, kad juridiškai įstatyminėje sistemoje viską lemia ne faktai, o individualūs žmogaus pageidavimai. Vyras gali būti moterimi, o raudona spalva – žalia.

Be to, tai atvers kelią ir vienalytėms šeimoms (partnerystei) iš esmės be jokių trukdžių įsivaikinti vaikus, nes fiziologinis vyras ir psichoemocinė moteris (kitas fiziologinis vyras) įvaikinimo dokumentuose bus įvardijami kaip vyras ir moteris.

Tai, kas paslėpta

Taigi, linksmoji konvencijos dalis yra ne lyties samprata, ne sąlyginis smurtas ir tikrai ne kova už ar prieš LGBT (angl. Lesbian, Gay, Bisexual, Transexual – lesbietė, gėjus, biseksualus (-i), transeksualus (-i)), tai – paslėptos eilutės, kurios į pamatinius valstybės įstatymus „sukala“ didesnius reguliavimo iš išorės „vinukus“.

Įvairių sričių specialistai atranda keistų vietų ir keistų sąvokų, tačiau šį kartą panagrinėkime pamatinę valstybės egzistavimo detalę – laisvą žodį.

Stambulo konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje sakoma: „Šalys skatina privatųjį sektorių, informacinių ir ryšių technologijų sektorių ir žiniasklaidą, TINKAMAI atsižvelgiant į žodžio laisvę ir jų nepriklausomumą, dalyvauti rengiant ir įgyvendinat politiką ir nustatyti gaires bei savireguliavimo standartus, skirtus smurto prieš moteris prevencijai ir pagarbos jų orumui didinimui.“

14 straipsnyje teigiama:

„1. Šalys tinkamais atvejais imasi būtinų priemonių, kad į oficialią visų švietimo lygių mokymo programą būtų įtraukta pagal kintančius besimokančiųjų gebėjimus pritaikyta mokymo medžiaga, pavyzdžiui, tokiomis temomis: moterų ir vyrų lygybės, nestereotipinių lyčių vaidmenų, TARPUSAVIO PAGARBOS, nesmurtinio konfliktų sprendimo tarpasmeniniuose santykiuose, smurto prieš moteris dėl lyties ir teisės į asmens neliečiamybę.

2. Šalys IMASI BŪTINŲ priemonių, kad 1 dalyje nurodyti principai būtų skatinami savaiminio mokymosi įstaigose, taip pat sporto, kultūros bei laisvalaikio įstaigose ir žiniasklaidoje.“

Taigi mielieji, kas įvyksta valstybei ratifikavus Stambulo konvenciją? Valstybė įstatymais įveda žiniasklaidos turinio reguliavimą. Ir tai yra įstatymiška, nepaisant mūsų valstybės konstitucijoje nurodytos laisvės kiekvieno piliečio nuomonei.

O tam, kad viskas atrodytų įtikinamiau, privalu papasakoti, kas yra ne psichoemocinė hipotezė, o faktai.

Jau ilgus metus, išsilaisvinus iš Tarybų Sąjungos priespaudos, visa popierinė miesto ir regiono spauda yra kontroliuojama Post-Mortem (lot. po-mirties – t.y. po fakto) būdu. Laikraščio turinį, atsiradus nusiskundimų, svarsto Visuomenės informavimo etikos komisija ir valstybinė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Tačiau šis patikrinimas vykdomas jau išspausdinus laikraštį. Tačiau nuo kovo 1 d. Lietuvos paštas, kuris užsiima popierinių laikraščių prenumeratos platinimu, visus laikraščius pradėjo skirstyti į 10 apskričių centrų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visi rajoniniai laikraščiai, kurie iki šiol buvo tiekiami į lokalius paštus, privalės būti tiekiami į apskričių centrus. Ir čia svarbiausia yra tai, kad valstybės kontroliuojama įmonė beveik nekontroliavo srautų eiliniuose rajonų paštuose ir laikraščiai būdavo išplatinami vos per kelias valandas be jokių apribojimų. Kas pasikeitė dabar? Dabar viso laikraščių tiražo išplatinimas priklauso nuo 10 Lietuvos pašto logistikos centrų. Pavyzdžiui, Prienų laikraščiai iš spaustuvės keliauja į apskrities centrą, ten yra rūšiuojami ir tada iš centro vežami atgal į Prienų rajono lokalius paštus, vėl skirstomi laiškininkams ir tada išnešiojami prenumeratoriams.

Dabar įjunkime vaizduotę ir atsakykime į klausimą, ko reikia, kad laikraštis liktų neišplatintas? 10 žmonių, po vieną kiekviename centre, kad per keletą minučių patikrintų laikraščio turinį (o tai įmanoma) ir, reikalui esant, jo nepraleistų. Taip atsiranda Pre-Mortem (lot. Prieš mirtį – t. y. prieš faktą) kontrolės būdas.

Negana to, žiniasklaidos monitoringas (peržiūra), analizė ir turinio suglaudinimas kitoms analizėms įvairiose institucijose vyksta nuolat. Jau kuris laikas šis monitoringas paspartintas taip, kad informacija turi būti pateikiama per kelias valandas. Negana to, vykdomas išsamesnis politinių aktualijų (kuriose minimi valstybės pareigūnai) monitoringas.

Visada kviečiu žvelgti plačiau, todėl dėliokime mozaiką toliau!

2020 m. liepos 9 d., kai pagrindinė tema visuose žiniasklaidos kanaluose buvo koronaviruso grėsmė, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pradėjo vykdyti projektą „Teisingumo grandinės darbo kokybės gerinimas ir kompetencijų stiprinimas, siekiant apsaugoti smurto šeimoje ir dėl lyties aukas“. Projekto išlaidoms skirta 3 588 815,16 Eur. Projektą numatyta vykdyti iki 2023 m. liepos 10 d.

Anot projekto autorių, projekto poreikį sąlygoja šios priežastys: teisėsaugos grandinės atstovų įgūdžių ir kompetencijų stoka organizuojant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, reaguojant į smurto artimoje aplinkoje įvykius bei atliekant smurto artimoje aplinkoje ikiteisminį tyrimą. Laukiamas projekto rezultatas – patobulinta prevencijos, reagavimo sistema ir ikiteisminio proceso vykdymo kokybė.

Nepaisant daug kilnių tikslų, projekto veikloje numatyta ir tai, kad projekto metu planuojama parengti teisinio reguliavimo smurto artimoje aplinkoje studiją; organizuoti susitikimus su vietos bendruomenėmis, siekiant supažindinti su smurto artimoje aplinkoje fenomenu ir mažinti smurto artimoje aplinkoje bei lyties pagrindu nusikaltimų latentiškumą (nefiksuojamus, nematomus, paslėptus atvejus); sukurti IT įrankį, leidžiantį identifikuoti didžiausią riziką pakartotinai dalyvauti smurto artimoje aplinkoje įvykyje turinčius asmenis ir užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir aukų apsaugą; įsigyti nešiojamus vaizdo registratorius (kūno kameras), kurie leistų išsamiau fiksuoti smurto artimoje aplinkoje įvykio aplinkybes.

Belieka paminėti, kad projekto tikslinė grupė: teisingumo grandinės sistemos atstovai, nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai, visuomenės nariai, taip pat smurto artimoje aplinkoje aukos.

Nors projekto aprašymuose neradome nei nusikaltimų lyties pagrindu statistikos, nei konkrečios informacijos ir susidaro toks įspūdis, jog „lytis“ paminėta tik tarp kitko – finansavimui gauti, tačiau atkreipkime dėmesį į tai, kas numatyta veiklos planuose.

IT sistemos sukūrimas šiuo atveju, tai Sauliaus Skvernelio, dar jam esant premjeru, gvildenta idėja – sukurti dirbtinio intelekto modelį, pagal kurį bus skenuojami vieši žmogaus pasisakymai bei jo veikla ir automatiškai apskaičiuojamas žmogaus rizikingumas. T. y. bus renkami absoliučiai visi duomenys ir tai, kaip ir kada užkardyti asmens galimą „grėsmę“, spręs kompiuteris. Tuo pačiu, nepriklausomai nuo to, ar yra įtarimas smurtiniais veiksmais, ar ne, bus renkami privatūs duomenys, tokie kaip, pavyzdžiui, su kuo bendrauji, su kuo susitinki, su kuo miegi… Ši informacija ir dabar yra išsaugoma duomenų centruose. Kas naudojasi internetinėmis pokalbių ir pašto programomis, turėtų žinoti, jog funkcija „ištrinti“ yra skirta ne jų duomenų ištrynimui, o duomenų paslėpimui nuo vartotojo – archyvavimui. Taigi, pagal šį projektą bus sukurtas modelis, kuris leis kontroliuoti bet kurią žmogaus išsakytą nuomonę ir tokį žmogų įtraukti į KGB… oi, atleiskite, policijos žvalgybos duomenų bazę, nepriklausomai nuo to, ar tai bus laisvas žodis, ar grasinimas. Įsigyjamos „kūno kameros“ ir bendradarbiavimas su NVO leis ne tik registruoti policijos pareigūnų veiksmus, bet ir atsiųsti į jūsų namus NVO „agentą“, kuriais kartais tampa ir provokatoriai.

Ir dar vienas svarbus faktas – kalbama apie galimo smurto nustatymą, o ne jį patyrusiųjų apsaugą, kuri, nors seniai jau turėjo būti teikiama, bet realiai yra simbolinė, nes policija 24 valandas per parą nesaugo nukentėjusiųjų nuo fizinės smurtautojų grėsmės.

Apibendrinant projektą, būtina paminėti, kad projektas numatytas vykdyti didesnę dalį šios LR Seimo kadencijos darbo laiko, kad jam skirti pinigai yra Norvegijos fondo „Norway Grants“, gausiais milijonais eurų remiančio įvairias lygių galimybių, lygių teisių nevyriausybines organizacijas, su kuriomis Policijos departamentas ruošiasi bendradarbiauti ir šiame projekte. Turbūt nereikia priminti Norvegijos tarnybų atgarsio vos prieš keletą metų vykusiame tarptautiniame konflikte dėl lietuvių vaikų atėmimo ir perdavimo globėjams.

Taigi, laikas padaryti išvadas. Apynasris žiniasklaidai ir visiems, reiškiantiems savo laisvą nuomonę, yra tik mažytė dalis to, ką mums paruošė Stambulo konvencija. Visada yra svarbu žvelgti plačiau ir matyti giliau. Šis procesas neprasidėjo vakar. Jis jau vyksta keletą metų ir, žvelgdami paviršutiniškai, mes nematome, kas už visko stovi, kas nuo mūsų paslėpta. Garsiomis „vieno galo“ istorijomis visada yra dangstomi labai dideli valstybiniai sandoriai, kurie visuomenės tarpusavio pjautynių šešėlyje išsidalina sunkiai suvokiamas ir suskaičiuojamas pinigų sumas.

Nors Stambulo konvencijos svarstymas LR Seime perkeltas iš pavasario į rudens sesiją, tai nereiškia pergalės, tai – tik laikas kariuomenei pergrupuoti ir priešiškos stovyklos lyderiams sumenkinti arba neutralizuoti. Lietuvos Respublikos ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės žodžiai: „Dabar rinkimų rezultatai yra tokie, ir jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia, nepatinka šie komitetų pirmininkai, nepatinka ši premjerė ir ministrai – jie 2024 m. galės ateiti ir išsirinkti tokius pirmininkus, kurie jiems patinka“ aiškiai pasako, kad to turto, kuris paslėptas po koronaviruso ir bažnyčios bei LGBT atviros kovos scenomis didžiojoje žiniasklaidoje, dalininkai atsitraukti neketina.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close