Atminimo valanda Pakuonyje

Nešini trispalvėmis, žvakėmis ir bijūnų žiedais, pakuoniškiai – buvę tremtiniai, jų vaikaičiai ir kaimynai – rinkosi paminėti Gedulo ir vilties dieną.

Paulinos Jukučionytės rankose suskambusios kanklės pakvietė nusilenkti žuvusiems už Lietuvos laisvę prie paminklo, šalia buvusios „stribinyčios“. Klausantis tremtinės Marijos Žibienės vaikystės prisiminimų apie pokario metais miestelyje matytus lavonus, apie savo, devynmetės mergaitės, keturių jaunesnių brolių ir sesutės išgąstį  ir nerimą 1948-jų pavasarį, šioje vietoje laukiant tolimesnės savo lemties, susirinkusiems drėko akys.

Beno Žaromskio smuikas, tremtinių ir partizanų dainos, Giedrės Kavaliauskienės skaitoma tremtinių kūryba, Antano Dranginio prisiminimai apie alkaną vaikystę  Sibire ir tėvų išgyvenimus dėl pasiligojusių vaikų kūrė jaudinančią atmosferą susibūrusiems prie simbolinio Tremtinių kryžiaus Pakuonio kapinėse. Žmonės kalbėjosi apie skaudžią praeitį, minėjo mirusius tremtyje, žuvusius pokario sumaištyje. Renginyje dalyvavę  vaikai  turėjo įsimintiną skaudžios istorijos pamoką, išgirdo, kad  žmogus didžiausių išbandymų laikais turi turėti  Viltį ir Tikėjimą, kad sunkumai baigsis.

Marija Gudauskienė

Kultūrinių renginių organizatorė