Legenda apie tai, kaip Krušakalnis tapo Aušrakalniu
Liepos 24 dieną Vinco Mykolaičio-Putino gimtojoje sodyboje-muziejuje (Pilotiškių kaime, Prienų rajone) vyko literatūrinė popietė ant Aušrakalnio „Legenda apie tai, kaip Krušakalnis tapo Aušrakalniu“. Tai „Lietuvos muziejų kelio“ programos „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“ renginys, kurio organizatoriai buvo Prienų krašto muziejus, Vinco Mykolaičio-Putino gimtoji sodyba-muziejus, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, V. Mykolaičio-Putino muziejus. Renginio metu buvo prisimintas ir akcentuotas Aušrakalnio vaidmuo didžiojo klasiko V. Mykolaičio-Putino gyvenime ir kūryboje.
Rašytojo, jo brolio Juozo ir sesers Magdalenos prisiminimai leido suvokti šio kalnelio svarbą V. Mykolaičio-Putino asmenybės brendimui ir talento atsiskleidimui, sužinoti įdomią Krušakalnio virtimo Aušrakalniu versiją.
Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į romaną „Altorių šešėly“, kuriame pirmą kartą skaitytojai galėjo išvysti nuostabiai aprašytą Krušakalnį-Aušrakalnį ir kiek jis daug reiškė pagrindiniam veikėjui Liudui Vasariui. Kelionėje po visas tris romano dalis ir kokį Aušrakalnį matė Liudas Vasaris – vaikas ir klierikas (I romano dalyje), vikaras Liudas Vasaris (II romano dalyje), grįžęs iš užsienio gimnazijos direktorius, besiruošiantis pasitraukti iš kunigų luomo (III romano dalyje) – lydėjo muziejininkai Valė Klesevičienė (V. Mykolaičio-Putino muziejus) ir Tomas Kukauskas (Lietuvos Prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus).
Buvo prisiminti ir eilėraščiai, kuriuose taip pat yra kalbama apie šį nuostabų kalnelį. Džiugu, kad vieną jų („Į didelį ir aukštą kelią“) perskaitė garbingos Mykolaičių giminės palikuonis Julius Mykolaitis.
Renginį vainikavo Naujosios Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų teatro „Vėtrungė“ (vadovė Anelė Lukjančuk) parengta literatūrinė kompozicija pagal V. Mykolaičio-Putino kūrinį „Prologas į Gedimino sapną“. Ji tik dar labiau įtvirtino suvokimą, kad rašytojas buvo svarbus ne tik savo gimtajam kraštui, bet ir visai tautai, nes įamžino jos mitinę istoriją bei svarbiausio Lietuvai – Gedimino kalno – reikšmę.
Giliąsias tautos versmes, padėjusias augti ir kūrėjui V. Mykolaičiui-Putinui, atskleidė Marijampolės kultūros centro apeiginio dainavimo ansamblis „Dijūta“ (vadovė Audronė Jusaitytė), atlikęs sutartines ir lietuvių liaudies dainas. O punktyrinę meilės liniją romane „Altorių šešėly“ ir tėviškės svarbą rašytojo gyvenime romansais ir dainomis puikiai atskleidė Šeškinės bendruomenių sąjungos liaudiškos muzikos ansamblis „Auksinis ruduo“ (vadovė Asta Taluntienė).
Tą popietę Aušrakalnis vėl suspindėjo visu savo grožiu: kačpėdėlėmis, čiobreliais ir nuostabiais nuo jo atsiveriančiais reginiais, kuriuos pirmiausia pamatė rašytojas V. Mykolaitis-Putinas, o visa tai įamžindamas savo kūryboje privertė ir mus pamilti šį nuostabų kalnelį ir gimtąjį kraštą.
Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus džiaugiasi bendryste su Prienų krašto muziejumi, organizuojant renginį. „Lietuvos muziejų kelio“ renginiai ir kitąmet kvies prisiminti svarbiausius savo kultūros gamtovaizdžius, kad jie taptų mūsų visų sielovaizdžiais.
V. Mykolaičio-Putino muziejus muziejininkė Valė Klesevičienė