Europiečiai norėtų daugiau ES lėšų ir galių kovoti su krize
Daugiau kaip pusė europiečių pageidauja, kad ES skirtų daugiau lėšų kovai su pandemijos padariniais. Svarbiausi gyventojų politiniai prioritetai – sveikata, ekonomikos gaivinimas ir klimato kaitos stabdymas. Du trečdaliai norėtų didesnių ES galių kovoti su krize.
Kaip matyti iš Europos Parlamento užsakytos ir birželį atliktos apklausos, apie du trečdalius ES ir Lietuvos gyventojų (68 proc.) pageidauja didesnių ES galių kovoti su tokiomis krizėmis kaip koronaviruso pandemija. Tam pritaria absoliuti dauguma gyventojų 26 ES valstybėse iš 27 (Čekijoje taip mano tik 46 proc. apklaustųjų). Daugiausia taip manančiųjų yra Portugalijoje ir Liuksemburge (87 proc.), taip pat Kipre (85 proc.), Maltoje (84 proc.) ir Estijoje (81 proc.).
56 proc. piliečių mano, kad ES turi skirti daugiau lėšų kovai su koronaviruso pandemijos padariniais. Daugiausia gyventojų už tai pasisakė Graikijoje (79 proc.), Kipre (74 proc.), Ispanijoje ir Portugalijoje (71 proc.). Paklausti, kokioms sritims daugiau ES lėšų turėtų būti skiriama, 55 proc. svarbiausiu prioritetu nurodė visuomenės sveikatą, po to – ekonomikos gaivinimą ir naujas verslo galimybes (45 proc.), užimtumą ir socialinius reikalus (37 proc.) bei kovą su klimato kaita (36 proc.). Ekonomikos gaivinimą kaip svarbiausią prioritetą nurodė italai (58 proc.), kroatai (57 proc.), slovėnai (55 proc.) ir lietuviai (54 proc.). Kovą su klimato kaitą svarbiausiu ES prioritetu laiko danai (45 proc.), suomiai (46 proc.) ir slovakai (63 proc.).
Daugiau kaip pusė (54 proc.) apklaustųjų nėra patenkinti ES valstybių solidarumu kovojant su pandemija, o 39 proc. yra juo patenkinti. Daugiausia patenkintųjų yra Airijoje (64 proc.), Estijoje (63 proc.), Latvijoje ir Lietuvoje (po 56 proc.). Nuo balandžio patenkintųjų dalis išaugo, daugiausia – Portugalijoje ir Ispanijoje (po 10 proc. punktų). 76 proc. europiečių yra girdėję apie ES atsako į pandemijos padarinius priemones. 36 proc. respondentų – trimis proc. punktais daugiau nei balandį – žino, kokios tai priemonės (Lietuvoje žinančių yra 28 proc.). Iš žinančiųjų 49 proc. jas vertina teigiamai (Lietuvoje – net 64 proc.). Daugumoje šalių visuomenės pritarimas ES pasiūlytoms priemonėms išaugo.
Komentuodamas apklausos rezultatus, Europos Parlamento pirmininkas David Sassoli pažymėjo: „Piliečiai tikisi, kad ES pademonstruos didesnį solidarumą ir aktyviau prisidės prie ekonomikos gaivinimo, užtikrindama tam deramą biudžetą. Šiuo metu vykstant deryboms dėl daugiamečio biudžeto, Parlamentas palaiko piliečių siekį, kad ES būtų veiksmingesnė ir turėtų platesnių užmojų.“
Beveik tiek pat respondentų kaip ir balandį (57 proc.) teigė nuo pandemijos pradžios patyrę asmeninių finansinių sunkumų. 28 proc. ES gyventojų nurodė netekę pajamų, 22 proc. – prieš laiką išnaudoję santaupas, o 21 proc. – visiškai arba iš dalies netekę darbo. Pajamų netekimą dažniausiai paminėjo vengrai ir ispanai (43 proc.), bulgarai ir graikai (41 proc.) bei italai (37 proc.). Lietuvoje 28 proc. apklaustųjų teigė prieš laiką išnaudoję santaupas, 27 proc. – netekę pajamų, o 26 proc. – visiškai arba iš dalies netekę darbo.
Gerokai keitėsi ir žmonių nuotaikos krizės atžvilgiu. 15-os ES valstybių gyventojai, apibūdindami savo emocinę būklę, pasirinko atsakymą „viltis“ (iš viso 41 proc.). Toks nusiteikimas užima antrą vietą po „netikrumo“, kurį nurodė 45 proc. respondentų (balandį tokių buvo 50 proc.). Apskritai mažėja neigiamų emocijų: „baimės“ (22 proc., 5 punktais mažiau), „nusivylimo“ (27 proc., 4 punktais mažiau), „bejėgiškumo“ (21 proc., 8 punktais mažiau).
Šią apklausą internetu (Maltoje ir Kipre – telefonu) birželio 11–29 d. atliko įmonė „Kantar“. Apklausoje dalyvavo 24 798 respondentai iš visų 27 ES valstybių.
Išsamiau: daugiau informacijos apie tyrimą
