Sugrįžę į garbingą praeitį

Įspūdingą šventę Tarptautinės muziejų dienos proga, paminint 1863 metų sukilimo 150- ąsias metines, surengė Birštono muziejaus kolektyvas. Iki gegužės 18 dienos laikraščio skaitytojai galėjo mėgautis istorinėmis žiniomis, kurias perteikė istorikas, Birštono muziejaus fondų saugotojas Vytautas Kuzmickas rašiniuose „1863-ieji Verknės ir Nemuno krašte: kovos viltys ir netektys“.

Šeštadienio popietę raitelė Asta Kavaliauskaitė jodinėjo po kurortą ir platino kvietimus į šventę. Su karieta išdardėjo ir pats grafas Artūras Rukas Daujotis (kilmingo bajoro dailininko Antano Zaliecko palikuonis) su grafiene (Rūta Kapačinskaite) ir valstietis (V. Kuzmickas), kurie važiavo nuo muziejaus, aplankydami „Tulpės“ ir „Versmės“ sanatorijas, autobusų stotį iki „Sofijos rezidencijos“,  dalindami atsišaukimus – kvietimus į renginį.

O vakarop į muziejų, virtusį kurorto sale, jau rinkosi svečiai. Atvykusius pasitiko grafas, grafienė ir grafaitė bajorų herbų alėjoje. Vėliau damos oriai sėdėjo už stalelio verandoje ir mėgavosi vynu, kurį į taures pilstė tarnaitė (Rūta Mickevičienė).

Susirinkusiuosius į šventę istorikas V. Kuzmickas pasveikino A. Baltakio eilėmis „Jei būčiau gimęs“, nuskambėjo bajorams ypatingas kūrinys M. K. Oginskio polonezas bei Joanos Kliucevičienės skaitomos eilės, skirtos 1863 metų sukilimui.

Vėliau šventės dalyviai klausėsi įdomaus istoriko V. Kuzmicko pasakojimo apie kiekvienos bajorų giminės herbus, aiškino jų reikšmę, kalbėjo apie jų ryšį su sukilėliais ir Birštonu. Birštonas šiame istoriniame laikotarpyje vaidino nemažą vaidmenį, nes 1862 metų liepos 21 dienos pasitarimas vyko būtent Birštone. Iš šio pasakojimo sužinojome, kas dalyvavo tame pasitarime, kokie garbingi žmonės bajorai ir kunigai rūpinosi, kad būtų kovojama prieš carinę priespaudą, lietuvybės draudimą, ką teko iškęsti kalėjimuose, o kai kam ir būti pakartiems.

1862 m. liepos 20 d. į Birštoną atvyko 15 raitelių, kurie apsistojo didžiojoje viloje, o vėliau dalyvavo kurorto salėje vykusiame pasitarime, kuriame buvo kalbama apie artėjantį sukilimą ir pasipriešinimo kovas, numatyti jų veiksmai savame krašte.

V. Kuzmickas pasakojo kiekvieno sukilimo dalyvio bajoro istoriją ir likimo tragediją.1863 m. sausio 23 d., kai buvo išleistas manifestas ir pradėti vyrai imti į rekrutus, įsiplieskė pasipriešinimo kovos, pareikalavusios nemažai aukų. Daugelis garbingų žmonių bajorų turėjo nemažai turto, dvarus ir aukštas pareigas, tačiau jie svarbesne laikė pilietinę pareigą tarnauti tėvynei.

Vėliau grafas Artūras Rukas Daujotis pasidalijo prisiminimais bei turimomis žiniomis apie savo garbingus protėvius ir pakilęs į verandą pas sėdinčias ponias ant stalelio pasirašė simbolinį dokumentą apie 1862 m. liepos 21 d. susitikimą Birštone.

V. Kuzmickas leidosi į istorinę kelionę, pasakodamas apie sukilimo pradžią ir tuos, kurie sugebėjo liaudį uždegti pasipriešinimui, nesvarstydami, kas bus už tai. Vienas iš tokių ryškesnių to meto asmenybių buvo kunigas Antanas Mackevičius. Jo žodžius ir kreipimąsi į liaudį iš kurorto salės dešiniojo balkono perskaitė Birštono TIC darbuotojas Karolis Rutkauskas.

Vicemeras Juozas Aleksandravičius, kalbėdamas apie garbingą praeitį, pastebėjo, jog žmogui labai svarbi dabartis, ir vertinti įvykius galima tada, kai žinai, kas buvo praeityje. Kas bus – neaišku, to nepakeisi, tad vertinti reikia tai, ką žinome ir kas yra šiandieną.

– Išklausius garbingų žmonių ir šalies istoriją, supranti, kokia brangi mums lietuvybė. Dabar mes patys save išsitrėmę į užsienio šalis, tad reikia saugoti tą dar likusį lietuvybės geną, kad ateities kartos galėtų skaityti šiandienos istoriją, – sakė J. Aleksandravičius.

Laikinai atliekantis muziejaus direktoriaus pareigas Vytautas Šeškevičius padėkojo visiems susirinkusiems ir pakvietė apžiūrėti parodą „1863 m. sukilimo atgarsiai Birštono krašte“.

Įdomiai parodą pristatė istorikas V. Kuzmickas, pateikdamas daug nežinomų faktų apie istorinius įvykius ir žmones, apie įnirtingas kovas už laisvę. Daug lietuvių ir lenkų bajorų išėjo į nuožmų mūšį su Rusijos caro generalgubernatoriaus Muravjovo armija, daug jų nebegrįžo ir nesulaukė kitokios Lietuvos.

„Kova buvo tragiška, represijos žudė tautų kūnus ir dvasią, bet kartu ir paskatino Lietuvą eiti savu keliu. Kiekvienos tautos kova už laisvę yra kilni, garbinga, neužmirštama ir gerbtina“.

Apžiūrėję parodą svečiai buvo vaišinami skania gira ir sūriu, o vėliau žiūrėjo filmą „Tadas Blinda. Pradžia“. Jį pristatė muziejininkė Irmutė Kereišienė.

Graži muziejų šventė pasibaigė tik vėlai vakare. Ji buvo įspūdinga, išradingai ir su meile surengta tikrų muziejininkų, mylinčių ir gerbiančių savo darbą ir profesiją.

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close