Kitas Birštonas…
Birštono kurortas – gražus, jaukus, švarus ir ramus miestelis. Čia užsukusieji išsiveža tik pačius geriausius įspūdžius. Bet yra ir kitoks, kitas Birštonas, arba, kita jo pusė, atskirta Nemuno.
Kitoje Birštono pusėje gyvenantys žmonės tikrai nesidžiaugia, kad ilgesnę metų pusę negali patekti į centrą. Jeigu nori ar turi reikalų – važiuok per Prienus, o tai nemažas atstumas. Žinoma, apie lynų kelią ar tilto statybą niekas jau ir nesvajoja. Kai būdavo šaltos žiemos, tvirtą kelią per Nemuną nutiesdavo šaltis. O šiemet Nemunas net nebuvo užšalęs. Ir dabar neaišku, kada pradės veikti keltas.
Vis tenka sulaukti žinių ar skambučių apie tai, kaip „gera“ gyventi anoje pusėje. Sakoma, kad į tą pusę kelio nereikia, nes ten gyvena mažai žmonių. Deja, kai buvo paskelbtas karantinas ir pačiame miestelyje įvestas griežtesnis taisyklių laikymasis, „anoje“ pusėje gyvenimas labai pagyvėjo. Padaugėjo žmonių, ypač jaunimo, jie laisvai vaikščiojo grupėmis, bendravo. Apie tai, kad artimai bendravo, liudija ir daugybė cigarečių nuorūkų, besimėtantys vienkartiniai kavos puodeliai ir kitos greito maisto pakuotės. Tuo teko įsitikinti nuvažiavus į „aną“ pusę sekmadienio popietę.
Vietiniai gyventojai sako, kad ypač daug lankytojų būna šiltomis dienomis: būriais eina Atminties taku, prie kelto prieplaukos, paukščių stebėjimo aikštelės, važinėja panemune einančiu dviračių taku nuo Prienų.
Reikia dėmesio ir tvarkos
Ana Nemuno pusė irgi graži ir patraukli, tik reikia ją vieną kartą pradėti tvarkyti, priimti atitinkamus sprendimus ir juos įgyvendinti.
Tačiau jeigu paeisi taku toliau, kuris veda pro senais laikais pastatytą ženklą su užrašu „Turistinė bazė“ (šalia ir užrašas rusų kalba), kuri buvo žinoma ir Sovietų Sąjungoje, pasidarys nejauku.
Nelabai jauku dieną važiuojant tais takais, vedančiais pro didelius pastatus ir statinius, o vakare, kai temsta, ten netgi baugu. Žinoma, svetimiems nėra ten ko vaikštinėti, juolab nėra tam skirtų takų. Dabar jau nėra (užžėlė) panemune ėjusio pėsčiųjų ir dviratininkų tako, nėra tinkamos infrastruktūros. Tas takas ėjo nuo kelto prieplaukos ir iškildavo prie skardžio. O juk tiek nedaug reikia – tik iškirsti krūmus ir kai kuriuos medžius, pastatyti suolelius, nuo kurių galėtume stebėti Nemuną ir kitą pusę.
Teko girdėti, kad dauguma buvusios turistinės bazės teritorijoje esančių namelių ir kitokių pastatų buvo privatizuota, bet dėl įvairių priežasčių užstrigo žemės reikalai, tad šitas „nesusipratimas“ atėjo iki mūsų dienų.
Gyventojus neramina ir nedrausmingi motociklų ir automobilių vairuotojai, kurie nepaiso greičio ribojimų, elgiasi chuliganiškai.
Taip pat reikėtų pastatyti daugiau laikinų biotualetų ir vandens bakų, kad būtų galima nusiplauti rankas. Tai aktualu dabar, kai daug didesni higienos reikalavimai, o ir žmonės patys tai supranta.
Vietiniai gyventojai minėjo, kad nėra gatvių (Kampiškių, Verknės) pavadinimų lentelių, nėra nuo kelto nuorodų į Atminties taką. O tai bene lankomiausias šiuo metu objektas.
Miškas prie Nemuno „anoje“ pusėje gražus, tačiau pasivaikščiojimo takai prašosi atnaujinimo, reikėtų nors kelių šviestuvų, suoliukų, ant kurių galėtum pasėdėti.
Vietiniai gyventojai prisimena, kad toje vietoje, kur kadaise stovėjo laivas-kavinė, krūmai buvo išpjauti, bet kai vėliau nieko nebuvo daroma, atžėlė dar daugiau krūmynų…
Galima būtų vėl atnaujinti kadaise gražią buvusią Liepų alėją, tik reikia apgenėti išvešėjusias liepas, gal kokį suolelį ar šviestuvą pastatyti. Gražinti, nors po truputį, reikia ir „aną“, „kitą“ Birštoną. Anot gyventojų, susivienijo abi Vokietijos, o Birštono kurorto abiejų pusių sujungti neįmanoma. Gyventojų manymu, didelių investicijų nereikia, tik gal Birštono miesto pagalbos apgenint ir iškertant pavojingus medžius bei krūmus.
Vaizdinga paukščių stebėjimo apžvalgos aikštelė
Prie paukščių stebėjimo apžvalgos aikštelės yra įrengta vaikų žaidimo aikštelė, kuri šaltuoju metų laiku buvo nenaudojama, tačiau matosi, kad ji buvo reikalinga kultūros stokojančių suaugusiųjų, jaunimo vakariniams „susiėjimams“. Ši vieta vasarą tikrai bus populiari – gražiai ją sutvarkius bus galima gėrėtis gražiąja Birštono puse, stebėti paukščius ir klausytis jų klegesio.
Tikimasi, kad karantinas baigsis, nors kai kurių reikalavimų vis tiek reikės laikytis. Palaikyti viešąją tvarką anoje Nemuno pusėje turėtų bent retkarčiais atvažiuojantys Birštono PK pareigūnai. Teko matyti, kad tą šiltą sekmadienio popietę Prienų PK pareigūnai privažiavo iki Birštono ribos ir apsisukę grįžo atgal. Tuo metu aikštelėje stovėjo tik du automobiliai, kiek daugiau buvo privažiavę prie kelto aikštelės, klausėsi muzikos, rūkė.
Gyventojai nerimauja
Vietos gyventojai su nerimu laukia artėjančios vasaros. Neramu dėl eismo saugumo, dėl chuliganiškai važinėjančių vairuotojų.
Susidaro nuomonė, kad Birštono savivaldybė rūpinasi ir blizgina tik patį kurortą, dar šiek tiek naują Birštono dalį ant kalno, o „aname“ krante – sovietizmo atributika ir tokia pat nuotaika.
Žinoma, kad reikia ir seniūnaičio bei visų gyventojų aktyvesnės pozicijos išsakant savo nuomonę Birštono savivaldybės tarybai. Juk sakoma: „Belskis ir bus atidaryta“. Bet kuklūs ir santūrūs „kito“ Birštono žmonės, matyt, tikisi, kad ir jie bus pastebėti, kad gyvenimas atgis ir „anoje“ pusėje.
