Verslo šuolis į internetą: 1000 e. parduotuvių vienoje vietoje, kas dešimta – nauja

Pirmąją karantino savaitę verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ inicijavo pagalbos verslui iniciatyvą „Internete karantino nėra“, kuri per mėnesį po vienu domenu www.internetekarantinonera.lt subūrė 1000 Lietuvos e. parduotuvių, 100 profesionalų, kurie tapo skaitmenizuotis norinčio verslo mentoriais, 20 partnerių, pasiūliusių paramą, kad verslui žengti į virtualią erdvę būtų kuo paprasčiau.

„Turbūt niekas labiau neaktualizavo skaitmeninės transformacijos kaip karantinas. Jis kaip cunamis šluoja tradicinius verslo modelius, kurie nebuvo linkę prisitaikyti prie alternatyvių galimybių. Praėjus mėnesiui džiugu matyti, kad cunamis nebuvo toks stiprus ir Lietuvos verslas sėkmingai transformuojasi, įgyja naujų kompetencijų, žengia į aukštesnį skaitmenizacijos lygį, į savo kasdienybę įsileidžia daugiau inovatyvių sprendimų, be kurių pasibaigus karantinui tiesiog jau negalės sėkmingai veikti toliau. Tai garantuoja dar didesnį tiek lokalų, tiek globalų Lietuvos verslo konkurencingumą“, – sako Elijus Čivilis, ekonomikos ir iniovacijų viceministras.

Pasak Dainos Kleponės, „Verslios Lietuvos“ generalinės direktorės, pagalbos verslui iniciatyvos „Internete karantino nėra“ sudaro trys pagrindinės dalys: Lietuvos e. parduotuvių duomenų bazės kaip virtualaus prekybos centro vystymas, verslo skaitmenizavimo pagalba teikiant konsultacijas, verslo mentorystę, organizuojant e. mokymus ir verslo parama verslui suteikiant ypatingas nuolaidas ar nemokamas paslaugas.

„Taip, kaip verslas skaitmenizavosi per šį karantino mėnesį galima būtų suskirstyti etapais. Pirmiausia sureagavo turintys e. parduotuves, kurie pradėjo ieškoti galimybių sustiprinti skaitmeninę rinkodarą, pasitelkė tam reikiamus įrankius ir pradėjo kokybiškai vystyti šį pardavimo kanalą internete, kuris iki tol neretai buvo šalutinis prie pagrindinio turimo fizinio prekybos kanalo. Naujos, bet pavienės e. parduotuvės rinkoje pradėjo atsirasti jau nuo pirmos savaitės, kurias pasitelkiant internetinių parduotuvių nuomos platformos ir mūsų konsultantų parengtus paprastus žengimo į e. prekybą žingsnius, susikūrė verslininkai savo jėgomis. Naujų kokybiškesnių e. parduotuvių banga pasirodė maždaug antrąją-trečiąją karantino savaitę, o jų analizė parodė – pagaliau internete veiklą pradėjo kelis dešimtmečius rinkoje veikiančios įmonės, atsirado naujų verslo nišų ir internetinės prekybos galimybių, kurių iki tol niekas nesiėmė bijodami rizikos ar nematydami poreikio. Labiausiai džiugina, kad e. prekyba yra aktyvi regionuose, kur taip pat atsirado ir naujų e. parduotuvių“, – dėsto D. Kleponė.

D. Kleponės teigimu, šiuo metu 100 verslo mentorių, kurie būdami įvairių e. komercijos sričių specialistai, neatlygintinai  konsultuoja mažiau patyrusius verslininkus, veda juos skaitmeninio ir  sėkmingo verslo link. „Esame be galo dėkingi už dalinimąsi brangiausiu turtu – žiniomis ir patirtimi. Jau neužilgo galėsime pristatyti konkrečias sėkmingos mentorystės istorijas. Taip pat maloniai nustebino Lietuvos įmonės, kurios mums kasdien siunčia savo pasiūlymus suteikti reikšmingas nuolaidas ar teikti paslaugas nemokamai verslui, kuriam dabar sunkiau. Toks sutelktumas ir solidarumas suteikia labai daug vilčių ir šiame sudėtingame laikotarpyje išties džiugina“, – pažymi D. Kleponė.

„Verslios Lietuvos“ suburtų e. parduotuvių analizė rodo, kad iš 1 000 registruotų e. parduotuvių 10 proc., t.y. 100, jų yra sukurtos po karantino paskelbimo, kai verslai buvo priversti laikinai uždaryti savo fizines parduotuves. Žvelgiant į registracijų statistiką matoma, kad perkelti savo verslą iš fizinių parduotuvių į elektronines verslininkams užtruko nuo savaitės iki dviejų. Būtent kovo paskutinę savaitę ir balandžio pirmąją savaitę fiksuota daugiausia karantino metu susikūrusių e. parduotuvių.

Vertinant pagal prekių kategorijas, didžioji dalis (25 proc.) karantino metu susikūrusių e. parduotuvių prekiauja maisto prekėmis ir gėrimais, antroje vietoje (10 proc.) – aprangos, avalynės ir aksesuarų kategorija, trečioje (6 proc.) – technikos ir elektronikos prekės.

Iš visų registruotų Lietuvos e. parduotuvių, didžiausia kategorija (20 proc.) yra aprangos, avalynės ir aksesuarų, antroje vietoje (13 proc.) – maisto prekės ir gėrimai, trečioje (11 proc.) – baldai ir namų interjeras.

E. prekyba Lietuvoje yra vykdoma ne tik iš didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir regionų. Iniciatyvos „Internete karantino nėra“ e. parduotuvių duomenų bazėje beveik ketvirtadalis įmonių yra iš mažesnių Lietuvos miestų. Vilniuje registruotos e. parduotuvės sudaro kiek daugiau 50 proc., Kaune – 18 proc., Klaipėdoje – 6 proc. visų Lietuvoje veikiančių e. parduotuvių.

Lietuvos regionuose  įsikūrusios e. parduotuvės siūlo platų prekių asortimentą ir nenusileidžia didmiesčių pasiūlai. Tarp regionų e. parduotuvių dažniausiai sutinkama prekių kategorija – apranga, avalynė ir aksesuarai (20 proc.),  toliau seka baldai ir namų interjeras (13 proc.) bei maisto prekės (11 proc.). 

Įdomu tai, kad beveik 4 proc. Lietuvoje veikiančių e. parduotuvių yra šeimų verslai su iš kartos į kartą perduodamomis tradicijomis ir su dideliu noru karantino metu išlaikyti šeimos verslą gyvą išnaudojant e. komercijos galimybes.