home Laisvalaikis Redaktoriaus savaitė

Redaktoriaus savaitė

Pilka saulė. Turbūt tokia ji ilgiems metams išliks milijardų planetos gyventojų atsiminimuose. Visi, kurie laukė 2000 m. žadėtos pasaulio pabaigos, dabar susiėmę už galvų niršta, kad ji... dvidešimčia metų pavėlavo.

Suprantama, mūsų pasaulio pabaiga – ne šviesos prieškambaryje jungiklis ir tikėtis, kad mes ją pamatysime tada, kada užsimanysime ar mums šaus į galvą mintis, jog mūsų nesėkmės yra tokios didelės, kad net pasaulis turi pasibaigti, tikrai neverta.

Iš esmės, pasaulį sukausčiusi epidemija paliks gilų atspaudą mūsų istorijoje. Tačiau nevertėtų tikėtis, jog tame atspaude bus įrašyti kaltųjų ir didvyrių vardai, kaip jie dabar atsispindi kiekvienoje veikloje. Žmogus seniai išmoko viską vertinti tik skaičiais. Todėl tikrai nereikėtų stebėtis, kad dabartinė krizė bus apibūdinta tik trumpu sakiniu: „2020 m. viruso epidemija nusinešė (kažkokį konkretų skaičių) gyvybių“. Juk ir apie viduramžiais siautusį marą žinome tik tiek, kad jis keliais milijonais praretino senutę Europą. Argi žinome apie didvyrius arba nukentėjusius?

Bet maras truko ne vienerius metus. Besikartojančios jo epidemijos sėjo ir baimę, ir nerimą, ir mirtį, ir neapykantą. Tais laikais irgi buvo valdovai, kurie turėjo priimti ryžtingus sprendimus, ir žmonės, kurie mirė, bijojo ir keikė tuos valdovus. Tačiau gyvenimas vis tiek virė. Net ir kraupiomis sąlygomis.

Šiandien dar negalime įvertinti, kokie bus šios epidemijos mastai, kaip ji pakeis mūsų ateitį, tačiau galime pasakyti, kad nei pasaulis, nei gyvenimas nesustos. Jis tekės tam tikra vaga, kiek ji bepasikeistų. Nes žmogus įrodė, jog netgi maro akivaizdoje gali išgyventi ir daugintis. Tam yra labai paprastas įrodymas – mes.

Nors galime pasidžiaugti, kad daugelis mūsų išgyvens, tačiau reikia pripažinti, jog nuostoliai bus dideli. Ir nuostolius skaičiuosime ne aukomis, o savo santykiais.

Pasaulį užgriuvusi epidemija ir dėl jos skelbiami karantinai mus ne tik išgelbės nuo mirties, bet ir atitolins vieną nuo kito. Tai, ko nepadarė kompiuteriai ir televizoriai, padarys virusas – jis privers mus laikytis atokiau vienas nuo kito. Privers nesusitikinėti, nesisveikinti, neapsikabinti, nevakarieniauti, nešvęsti ir, geriausiu atveju, bendrauti telefonu ar... kompiuteriu. Tikras internetinio verslininko rojus – visus priversti bendrauti tik internetu.

Tačiau vienišumas dažnai pasireiškia gilia tuštuma, kurią žmogus nori kažkuo užpildyti. Tas kažkas yra daiktai, o kartais... žmonės. Šioje vietoje reikia tikėti bei viltis, jog naujojo amžiaus žmogus labiau vertins žmones, o ne daiktus ir skaičius.

Ne viską galima pagaminti esant tokioms sunkioms aplinkybėms, todėl daug verslų neišsilaikys. Tai žmogui sudarys sąlygas dažniau tuštumą pildyti žmonėmis, o ne daiktais. Nes vienatvė nėra galutinė visa ko išdava. Vienatvė – tarpinė žmogaus supratingumo stotelė. Stotelė, kurioje žmogus gauna progą viską apmąstyti. Pilka vienatvė tampa nauja pradžia. Nauja pradžia susipažinti, bendrauti, sudaryti naujas sąjungas. Tik šįkart – tvaresnes.

Vienatvė dažnai įrodo, jog klydome blogai pasirinkdami. Ne. Pasirinkdami ne blogus sąjungininkus, o blogai pasirinkdami savo mintis, savo supratingumą ir savivertę. Tik pradėdami save vertinti labiau suprasime, jog nesame verti pykčio dėl smulkmenų. Nei spalva, nei rūbas, nei šukuosena, nei pinigai nėra verti mūsų vidaus apjuodinimo blogomis mintimis. Ar tikrai vien dėl spalvos galime save panardinti į vienatvę ir nebūtį? Ar galime tai padaryti dėl šukuosenos? Ar galime tai padaryti dėl kito žmogaus blogos nuotaikos? Ne. Nes laimė nėra kritika ir aplinkos idealizavimas. Laimė slypi mūsų sprendimuose ir veiksmuose. Mums suteikti laisvė rinktis. Rinkimės tai, kas neša šviesą, o ne tai, kas užmerkia akis.

Statistika: COVID-19 – pavojingiausias vyresniems, tačiau jaunesni suserga dažniau, įtakos turi ir turimos lėtinės ligos

Pasaulyje plintant koronavirusui COVID-19, gausėja patarimų, idėjų ir įvairių valstybinių draudimų, padedančių išvengti užsikrėtimo šiuo ūmiu ir dažnai fatališku (apie 3-10 proc. užsikrėtusiųjų) virusu.

Visgi reikia pripažinti, jog didėjant tragedijos mastui atsiskleidžia ir aiškesnė statistika bei viruso įtakos ir padarinių tendencijos. Faktas, po šio viruso pandemijos pasaulis bus kitoks. Tačiau jis bus kitoks, jei žmonės atidžiau žvelgs į faktus.

Stebint įvairią visuomenės reakciją į virusą ir paties viruso plitimą, galima daryti dvi išvadas. Pirmoji – virusas kol kas nekontroliuojamas, kad ir kiek mes stengiamės. Antroji – prie viruso plitimo prisideda žmogiškasis faktorius.

Gausus ir audringas lietuvių grįžimas iš emigracijos atskleidžia bendrą pasaulio žmonių sąmoningumą ir turimas žinias. Pirmoji žinia – virusas pavojingas tik senukams. Deja, ši žinia teisinga tik iš dalies. Pagal visas statistikas, didžiausias mirtingumas yra vyresnių nei 65 metų amžiaus pacientų grupėje. Tačiau nereikia pamiršti, kad tokio amžiaus asmenų pasaulyje yra mažiau nei jaunesnio amžiaus asmenų.

Pasaulinės sveikatos organizacijos bei Dadax organizacijos valdomo nepriklausomų specialistų bei savanorių portalo „Worldometer“ duomenimis, 80 ir daugiau metų amžiaus asmenų mirtingumas siekia 14,8 proc. visų atvejų, 70–79 metų – 8,0 proc., 60–69 metų – 3,6 proc., 50–59 – 1,3 proc., 40–49 metų – 0,4 proc., 30–39 metų – 0,2 proc., 20–29 metų – 0,2 proc., 10–19 metų – 0,2 proc. Na, o 0–9 metų amžiaus aukų dar nėra.

Tačiau Pietų Korėjos, Australijos, JAV statistika rodo, jog amžiaus grupė, kurioje užsikrėtusiųjų šiuo virusu yra daugiausiai ir jų skaičius siekia 20–30 proc. visų atvejų, yra 20–29 metų amžiaus grupė. 50–59 metų amžiaus grupės susirgimai dažniausiai sudaro apie 20 proc. visų susirgimų.. 60–69 metų amžiaus grupė sudaro 12–20 proc. visų susirgimo atvejų. Tuo tarpu 80 ir daugiau metų amžiaus pacientai sudaro tik 3–6 proc. visų susirgimų atvejų.

Nors jaunų asmenų mirtingumas yra itin mažas, reikia paminėti, jog medicinos darbuotojai tvirtina, kad persirgus COVID-19 žmogaus organizme lieka pokyčiai, kurie gali turėti įtakos ateityje, ypač jeigu virusas paveikė plaučius. Todėl galima teigti, jog tikrasis nukentėjusiųjų ir mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius gali paaiškėti tik per keletą metų, o gal ir dešimtmečių.

Tai, jog virusas turi didelės įtakos bendrai žmogaus sveikatos būklei, galima įžvelgti iš mirtingumo statistikos pagal ligas.

10,5 proc. visų mirusiųjų nuo COVID-19 viruso pažeidimo pasekmių turėjo kraujotakos sutrikimų, sirgo lėtinėmis kraujotakos ligomis. Sergantieji diabetu sudarė 7,3 proc., kvėpavimo takų ligomis – 6,3 proc., aukšto kraujospūdžio ligomis – 6,0 proc., įvairiomis vėžio formomis – 5, 6 proc. visų mirties atvejų. Be nenustatytų pirminių sveikatos sutrikimų – 0,9 proc.

Nors pagal statistiką jaunesnio amžiaus asmenų mirties atvejai nuo COVID-19 yra itin reti, tačiau jie virusu užsikrečia ne rečiau, o virusas skirtingu lygmeniu pažeidžia jų svarbius funkcinius organus. Negana to, jie tampa viruso nešiotojais, todėl virusą perduoda rizikos grupei priklausančiam asmeniui iš savo artimos arba tolimesnės aplinkos.

Vis dar ne galutinė pasaulio statistika rodo, kad apie 81 proc. užsikrėtusiųjų suserga itin lengva plaučių uždegimo forma arba tik kvėpavimo takų ligomis. 14 proc. jau diagnozuojami sudėtingesni kvėpavimo sutrikimai, deguonies kraujyje trūkumas. 5 proc. patiria sunkių negalavimų – plaučių bei kitų organų ar jų grupės sutrikimus, jų neveiksnumą, sepsį.

Kinijoje viruso plitimui pasiekus aukščiausią tašką, užsikrėtusiuosius COVID-19 dažniausiai vargino šie simptomai: 87,9 proc. – karščiavimas, 67,7 proc. – sausas kosulys, 38,1 proc. – nuovargis, 33,4 proc. – atsikosėjimas su tirštomis išskyromis – skrepliais, 18,6 proc. – oro trūkumas, 14,8 proc. – raumenų arba sąnarių skausmai, 13,9 proc. – skaudanti gerklė, 13,6 proc. – galvos skausmas, 11,4 proc. – šaltkrėtis, 5 proc. – pykinimas ir vėmimas, 4,8 proc. – sloga, 3,7 proc. – viduriavimas.

Statistika: https://ourworldindata.org/coronavirus, https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019/situation-reports/, https://www.statista.com/statistics/1102730/south-korea-coronavirus-cases-by-age/, https://www.health.gov.au/news/health-alerts/novel-coronavirus-2019-ncov-health-alert/coronavirus-covid-19-current-situation-and-case-numbers, https://www.worldometers.info/coronavirus/coronavirus-age-sex-demographics/.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close