Statistika: COVID-19 – pavojingiausias vyresniems, tačiau jaunesni – suserga dažniau, įtakos turi ir turimos lėtinės ligos

Pasaulyje plintant koronavirusui COVID-19, gausėja patarimų, idėjų ir įvairių valstybinių draudimų padedančių išvengti užsikrėtimo šiuo, ūmiu ir dažnai fatališku (apie 3-10% nuo užsikrėtusiųjų) virusu.

Visgi, reikia pripažinti, jog atsiskleidžiant didesnio mąsto tragedijai, atsiskleidžia ir aiškesnė statistika bei viruso įtakos ir padarinių tendencijos. Faktas, jog po šio viruso pandemijos pasaulis bus kitoks. Tačiau jis bus kitoks, jei žmonės atidžiau žvelgs į faktus.

Šiuo laiku, dažnai stebint įvairią visuomenės reakciją į virusą ir paties viruso plitimą, galima daryti dvi išvadas. Pirmoji – virusas kol kas nekontroliuojamas, kad ir kiek stengtumėmės. Antroji – prie to prisideda žmogiškasis faktorius.

Gausus ir audringas lietuvių grįžimas iš emigracijos atskleidžia bendrą pasaulio žmonių sąmoningumą ir turimas žinias. Pirmoji žinia – virusas pavojingas tik senukams. Deja, ši žinia yra teisinga iš dalies. Pagal visas statistikas didžiausias mirtingumas yra vyresnių nei 65 metų amžiaus pacientų grupėje. Tačiau, nereikia pamiršti, jog tokio amžiaus asmenų pasaulyje yra mažiau nei jaunesnio amžiaus asmenų.

Pasaulinės sveikatos organizacijos bei Dadax organizacijos valdomo nepriklausomų specialistų bei savanorių portalo Worldometer duomenimis, 80 ir daugiau metų amžiaus asmenų mirtingumas nuo visų atvejų siekia 14.8%, 70-79 metų – 8.0%, 60-69 – 3.6%, 50-59 – 1.3%, 40-49 – 0.4%, 30-39 – 0.2%, 20-29 – 0.2%, 10-19 – 0.2%. Na, o 0-9 metų amžiaus aukų, dar nėra.

Visgi, Pietų Korėjos, Australijos, JAV šalių statistika rodo, jog amžiaus grupė, kurioje užsikrėtusiųjų šiuo virusu yra daugiausiai ir jų atvejų skaičius siekia 20-30 proc. visų atvejų yra – 20-29 metų amžiaus. Kita amžiaus grupė, kurios susirgimai dažniausiai sudaro apie 20 proc. visų susirgimų yra 50-59 metų amžiaus. 60-69 metų amžiaus grupė sudaro 12-20 proc. visų susirgimo atvejų. Tuo tarpu, 80 ir daugiau metų amžiaus pacientų kiekis siekia 3-6 proc. visų susirgimų atvejų.

Nors, jaunų asmenų mirtingumas yra itin mažas, reikia paminėti, jog medicinos darbuotojai tvirtina, jog po COVID-19 žmogaus organizme lieka pokyčiai, kurie gali turėti įtakos ateityje, ypač, jeigu virusas įtakojo plaučius. Todėl, galima teigti, jog tikrasis nukentėjusiųjų ir mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius gali paaiškėti tik per kelis metus, o gal ir dešimtmečius.

Tai, jog virusas turi didelę įtaką bendrai žmogaus sveikatos būklei galima įžvelgti iš mirtingumo statistikos pagal ligas.

10.5% visų mirusių nuo COVID-19 viruso pažeidimo pasekmių turėjo kraujotakos sutrikimus, sirgo lėtinėmis kraujotakos ligomis. Tarp visų atvejų, sergantieji diabetu sudarė 7.3% mirties atvejų, kvėpavimo takų ligomis – 6.3%, aukšto kraujospūdžio ligomis – 6.0%, įvairiomis vėžio formomis – 5.6%. Be nenustatytų pirminių sveikatos sutrikimų – 0.9%.

Nors, pagal statistiką, jaunesnio amžiaus asmenų mirties atvejai nuo COVID-19 yra itin reti, visgi, jie virusu užsikrečiau ne rečiau, o virusas skirtingu lygmeniu pažeidžia jų svarbius funkcinius organus. Negana to, jie tampa viruso pernešėjais tarpusavyje, ko pasekoje, virusas pasiekia rizikos grupėje esantį asmenį šių asmenų artimoje arba tolimesnėje aplinkoje.

Vis dar ne galutinė pasaulinė statistika rodo, jog apie 81 proc. užsikrėtusiųjų praserga itin lengva plaučių uždegimo forma arba tik kvėpavimo takų ligomis. 14 proc. jau diagnozuojami su sudėtingesniais kvėpavimo sutrikimais, deguonies kraujyje trūkumais. 5 proc. patiria sunkius negalavimus – plaučių bei kitų organų ar jų grupės sutrikimus, jų neveiksnumą, sepsį.

Kinijoje, viruso plitimui pasiekus aukščiausią tašką, užsikrėtusieji COVID-19 dažniausiai turėjo šiuos simptomus: 87,9 proc. – karščiavimą, 67,7 proc. – sausą kosiulį, 38,1 proc. – nuovargį, 33,4 proc. – atsikosėjimą su tirštomis išskyromis – skrepliais, 18,6 proc. – oro trūkumą, 14,8 proc. – raumenų arba sąnarių skausmus, 13,9 proc. – skaudančią gerklę, 13,6 proc. – galvos skausmą, 11,4 proc. – šalčio krėtimą, 5 proc. – pykinimą ir vėmimą, 4,8 proc. – slogą, 3,7 proc. – viduriavimą.

Statistika: https://ourworldindata.org/coronavirus, https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019/situation-reports/, https://www.statista.com/statistics/1102730/south-korea-coronavirus-cases-by-age/, https://www.health.gov.au/news/health-alerts/novel-coronavirus-2019-ncov-health-alert/coronavirus-covid-19-current-situation-and-case-numbers, https://www.worldometers.info/coronavirus/coronavirus-age-sex-demographics/.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close