LPI ir ŽPV. Kas tai ir kodėl svarbu išsitirti?
Apie lytinių santykių metu pasigautus negalavimus paprastai vengiama kalbėti, delsiama išsitirti. Tačiau toks temos vengimas veda prie rimtų, sunkiai gydomų ligų.
Lytiškai plintančiomis infekcijomis – LPI – dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu. Užsikrėtus oralinio sekso metu, šios infekcijos taip pat gali pažeisti burnos ertmę ir gerklę. Nėštumo metu LPI galima užkrėsti dar negimusį kūdikį, taip pat perduoti gimdymo metu. Užsikrečia tiek vyrai, tiek moterys, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamos vietos, etninės grupės ir pajamų.
Ligos požymiai kartais pasireiškia po savaitės, mėnesio ar dar ilgesnio laiko. Būna, kad visai nepasireiškia. Daugiau nei 30 proc. užsikrėtusių LPI, jokių simptomų nejaučia ir apie infekciją gali sužinoti tik pasitikrinę prevenciškai.
Kai simptomai vis dėlto pasireiškia, jie gali būti tokie:
- išskyros iš šlapimo, lyties organų (moterims – jų pagausėjimas ar spalvos pakitimas);
- skausmingas ar deginantis jausmas šlapinantis;
- baltos apnašos ant varpos, vaginoje ar burnoje;
- bėrimai lyties organų srityje;
- įvairios pūslelės ar žaizdelės lyties organų srityje;
- padidėję limfmazgiai kirkšnyse;
- skausmas kapšelyje, pilvo apačioje;
- skausmas lytinių santykių metu;
- kraujavimas po lytinių santykių.
Negydomos ar netinkamai gydomos LPI gali sukelti ilgalaikius ar nepranykstančius sveikatos pakitimus, tokius kaip PID (dubens uždegiminė liga), negimdyvinis nėštumas, priešlaikinis gimdymas, nevaisingumas, lėtinis dubens skausmas, cervicitas (gimdos kaklelio uždegimas) ar uretritas (šlaplės uždegimas). Labai svarbu, kad LPI būtų laiku diagnozuojamos ir gydomos.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai ramina, kad tyrimas, skirtas nustatyti LPI, atliekamas paprastai ir neskausmingai. Iš pateikto tepinėlio mėginio PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodu nustatomi 7 lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjai, o hibridizacijos metodu galima nustatyti net 11 sukėlėjų vienu metu. Šie tyrimai atliekami iš lytinių takų tepinėlių ar rytinio šlapimo porcijos. Šlapimas (rytinis, pirma porcija neapsiplovus, iki 20 ml) kaip ėminys tinka tik vyrams, nors ir jiems galima paimti tepinėlį iš lytinių takų. Moterims rekomenduojama imti tepinėlį, nes tyrimai iš tokio ėminio būna tikslesni. Tik esant atvejams, kai negalima paimti tepinėlio, pristatomas šlapimo mėginys. Tačiau tokiu atveju jautrumas gali sumažėti 10–20 procentų.
„Molekulinis PGR metodas leidžia greitai ir tiksliai nustatyti infekciją jos pradžioje, praėjus kelioms dienoms nuo užsikrėtimo“, – paaiškina NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus Molekulinių biologinių tyrimų poskyrio vedėja Ana Steponkienė. Tyrimo metu iš vieno ėminio nustatomi 7 lytiškai plintantys infekcijų sukėlėjai: chlamidiozės (Chlamydia trachomatis), gonorėjos (Neisseria gonorrhoeae), trichomonozės (Trichomonas vaginalis) infekcijų sukėlėjai, mikoplazmozės (Mycoplasma genitalium, Mycoplasma hominis) ir ureaplazmonės (Ureaplasma urealyticum, Ureaplasma parvum). Šios infekcijos sukelia mažojo dubens uždegimines ligas, prostatos, šlaplės, gimdos kaklelio, gleivinės, inkstų struktūrų uždegimus, priešlaikinio gimdymo, ankstyvo vaisiaus vandenų nutekėjimo, mažo kūdikio svorio riziką, sąnarių uždegimus, nevaisingumą. Mikroplazmos dažniausiai sukelia lėtines ligas.
Atliekant 11 lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjų nustatymą papildomai galima nustatyti minkštojo šankerio sukėlėją (Haemophilus ducreyi), sifilio sukėlėją (Treponema pallidum), lytinių organų pūslelinės – herpesvirusinės – infekcijos sukėlėją (Herpes simplex virusų 1 ir 2 tipus) bei limfogranuliomos sukėlėjus (Chlamydia trachomatis L1-L3 serovarai). Šios infekcijos sukelia genitalijų, odos ir gleivinės, kirkšnių limfmazgių pažeidimus, suformuodamos įvairias žaizdas, pūsleles ar limfmazgių padidėjimą bei skausmą.
Užsikrėtęs LPI asmuo kitus užkrėsti gali neturėdamas jokių ligos požymių, todėl labai svarbu, kad kartu būtų gydomas ir partneris. Specialistai pabrėžia, kad būtina pabaigti pradėtą gydymo kursą, net jeigu susirgimo simptomai išnyksta anksčiau. Po gydymo rekomenduojama atvykti pasitikrinti pas gydytoją bei pakartotinai atlikti tyrimus. Deja, kartą persirgus sifiliu, gonorėja, chlamidioze ar kita lytiškai plintančia liga, neįgaunamas imunitetas – išlieka galimybė užsikrėsti pakartotinai.
Dar vienas pavojus – ŽPV
Lytiniu keliu taip pat galima užsikrėsti žmogaus papilomos virusais – ŽPV infekcija. Tai virusinė, dažniausiai lėtinė liga, kai šios infekcijos sukėlėjas išlieka latentinėje fazėjė. Tačiau veikiant rizikos veiksniams gali sukelti įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimus ar net ikivėžinius ar vėžinius susirgimus.
„Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 žmogaus papilomos virusų tipų, iš kurių apie 40 aptinkama lytinių organų gleivinėje. Kai kurie ŽPV tipai turi onkogeninių savybių. Tai reiškia, kad jie gali sukelti vėžį“, – sako NVSPL Molekulinių biologinių tyrimų skyriaus vedėja Ana Steponkienė. Specialistė paaiškino, kad pagal onkogeniškumą ŽPV tipai skirstomi į žemos ir didelės vėžio rizikos. Mažos onkogeninės rizikos ŽPV dažniausiai yra susiję su gerybinėmis nosies ir burnos ertmės, gerklės, gerklų, lytinių takų papilomomis bei odos karpomis. Didelės rizikos žmogaus papilomos virusai susiję su minėtos lokalizacijos vėžiniais susirgimas. Nustatytas aiškus ryšys tarp didelės onkogeninės rizikos ŽPV ir gimdos kaklelio vėžio. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių, sąlygojančių gimdos kaklelio vėžio išsivystymą – ŽPV infekcija lytiniuose takuose. 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su genitaline ŽPV infekcija.
NVSPL šiuo metu gali nustatyti aukštos ir žemos rizikos žmogaus papilomos virusus, kai vienu metu įmanoma nustatyti iki 28 tipų ŽPV: 19 – aukštos rizikos ir 9 – žemos rizikos. Taip pat galima atlikti 36 ŽPV tipų nustatymą vienu metu (18 – aukštos rizikos ŽPV ir 18 – žemos rizikos ŽPV).
Kaip prevencinę priemonę infekcijoms, lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti apsaugos priemones. Taip pat sveikintinas yra reguliarus tikrinimasis, nes laiku atlikti tyrimai, aptikta infekcija ir pradėtas gydymas yra vienareikšmiškai efektyviau nei problemos neigimas ir šios temos vengimas.