Jau treti metai, kai Birštono vienkiemio gyvenvietė prijungta prie Birštono miesto. Vietiniai gyventojai ant kalno esančią Birštono dalį vadina viršutiniu Birštonu arba kalno Birštonu, o pakalnėje įsikūrusią – apatiniu (žemutiniu) Birštonu. Viršutinio Birštono infrastruktūra sutvarkyta neblogai – įrengtas gatvių apšvietimas, lietaus nuotekų sistemos, reguliariai vežamos šiukšlės. Tik kartais prijungtos dalies gyventojai klausinėja, kodėl netvarkingų namų valdų savininkai neraginami susitvarkyti, kada pakelėse akių nebadys piktžolės ir šiukšlynai. Tai ypač matosi dabar kai gamta apsinuoginusi ir žaluma neslepia netvarkos.

Nenaudojami pastatai kelia susirūpinimą

Aukštutiniame Birštone yra keletas apleistų namų, kurių šeimininkai nesirūpina savo turtu, o gražaus ir tvarkingo Birštono įvaizdį tikrai gadina. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į pagrindinę Birštono gatvę. Joje yra iš net 4 nenaudojami ir apleisti namai. Tarp jų – ir buvusi Birštono seniūnija. Kaip paaiškino Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valentinas Vincas Revuckas, buvęs seniūnijos pastatas yra parduodamas. Neatsiradus pirkėjo, šiemet vėl bus skelbiamas aukcionas.

Apleisti privatūs namai iki gegužės 1 d. bus apžiūrėti, o suradus namų savininkus, bus su jais kalbamasi. Už apleistą žemę teks mokėti didesnius mokesčius. Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojo, dabar, saugant asmens duomenis, sunkiau gauti informaciją apie apleistų namų savininkus, bet reikia ieškoti būdų, kaip juos surasti ir paprašyti pasirūpinti savo turtu.

Iš tiesų prie Birštono prijungta buvusi gyvenvietė yra tvarkinga, čia gyvenantys žmonės nori gyventi gražioje ir jaukioje aplinkoje, tačiau atsiranda ir tokių, kurie ignoruoja bendruomenę ir piktina žmones. Tad reikia ieškoti būdų ir galimybių, kad jie suprastų, jog taip elgtis negalima, ir rastų išeitį, kaip situaciją pataisyti.

Viršutinio Birštono ateities vizija

Kalbantis su Birštono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus vedėju Mantu Michaliunjo, aiškėja ir viršutinio Birštono ateities vizija.

„Buvusiame Birštono vienkiemyje turėtų iškilti tikrai puikus ir ramus gyvenamasis daugiabučių kvartalas su žaliosiomis erdvėmis. Jame galėtų įsikurti visi kurorto įstaigas ir įmones aptarnaujantys bei teikiantys paslaugas darbuotojai ir specialistai. Čia taip pat galėtų būti parduotuvių, mokykla, darželis ir kitos gyventojus aptarnaujančios įstaigos“, – sakė M. Michaliunjo, pažymėdamas, kad kurortinės įstaigos, sanatorijos bus tik žemutiniame Birštone, čia numatoma ir jų plėtra.

Birštono gyvenamojo kvartalo plėtrai ant kalno yra nemažai vietos netoli vandenvietės, tik gaila, kad sklypų savininkai nesutaria, kaip sutvarkyti ir suskirstyti sklypus, įrengti kelius ir kitas būtinas komunikacijas, kad būtų galima pradėti gyvenamųjų namų statybą. Anot M. Michaliunjo, architektai gali suprojektuoti, kad infrastruktūros sąskaita visi prarastų po tam tikrą procentinę dalį ploto ir su tuo sutiktų. Deja, kol kas kompromiso nerasta ir, kaip teigė specialistas, praeis dešimtmetis, ir tas plotas vėl bus tik žemės ūkio paskirties ganyklos…

Šiais metais ties sodais turi prasidėti viaduko statyba, jau dabar tiesiamas kelias prie apžvalgos bokšto, plečiamos dviračių trasos. Bus nutiestas dviračių takas nuo buvusio Birštono vienkiemio iki Nemajūnų, baigiamas dviračių tako per kolektyvinius sodus projektas, taip pat dviračiais bus galima nuvažiuoti iki apžvalgos bokšto. Susisiekimas dviračių takais labai pagerins mėgėjų keliauti su šeimomis galimybes ir darys Birštoną dar patrauklesnį.

Birštono kurorto laukia iššūkiai

Nemažai problemų Birštono valdžiai kelia ir apleistų namų pačiame mieste šeimininkai, kurie niekaip nesugeba susitvarkyti nekilnojamąjį turtą. Jau daug metų apleistas stovi buvusio pašto pastatas, pirtis, N. Silvanavičiaus g. buvusios dirbtuvės, kino teatras, buvusi ūkinių prekių parduotuvė, „Sodros“ pastatas ir kt. Architektas informavo, kad jau pradėti buvusio Birštono senojo restorano bei knygyno projektavimo darbai, netrukus turėtų reikalai pajudėti ir dėl kino teatro, kurį numatoma griauti ir jo vietoje statyti daugiabutį, apatiniame aukšte įrengiant komercinės paskirties patalpas. Džiugu, kad vyksta kai kurių objektų projektavimo darbai. Bet prieš gerą dešimtmetį jau buvo planuojama renovuoti ar kapitaliai remontuoti pirties pastatą. Ir matom, kuo tai baigėsi…

Kaip sakė M. Michaliunjo, Birštone planuojama pastatyti keletą daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose galėtų apsigyventi jaunos šeimos. Reikia pasakyti, kad gyvenamojo ploto kurorte tikrai labai trūksta, o jauni žmonės, specialistai neturi lėšų butui įsigyti. Būtų gerai, jeigu įstatymus priimanti valdžia į tai atsižvelgtų ir būtų statoma daugiau daugiabučių namų nuomai.

Šiais metais prasidės ir Vytauto kalno tvarkymo darbai – bus sutvirtintos nuošliaužos, padaryti nauji laipteliai, tilteliai, apšvietimas. Pasak architekto, Vytauto kalnas taps patogesnis, įdomesnis ir patrauklesnis ne tik vietos gyventojams, bet ir turistams bei poilsiautojams. Paskelbtas greta esančio kalno, kur buvo įrengta slidinėjimo trasa, nuomos konkursas. Norima, kad čia būtų įrengtos kitokios pramogos, nes keičiantis klimatui ir esant žiemoms be sniego vargu ar galima tikėtis, kad artimiausiais metais teks slidinėti. Nemažas iššūkis Birštonui yra Vytauto parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmui, atvirų koncertinių erdvių, šachmatinių ir orkestrinių įrengimas, gatvių ir miesto infrastruktūros tvarkymas. Vizija tikrai labai įdomi, tik reikia laiko ir lėšų jai įgyvendinti.

Gatvės virs alėjomis

Labai svarbi yra kurorto istorinė dalis. Netrukus prasidės šios dalies rekonstrukcijos projektavimas. Vaižganto, Muziejaus, Šlaito, Vytauto ir Tulpių gatves numatoma iškloti trinkelėmis, suformuoti kurorto alėjų įvaizdį, dalyje gatvių suteikti ženklinimo prioritetą pėstiesiems su teise įvažiuoti jų gyventojams. Gatvės bus vadinamos alėjomis, jose įrengtas stilizuotas apšvietimas kaip A. S. Zenkevičiaus promenadoje, senovišku stiliumi, bet su šiuolaikiškomis, elektros energiją taupančiomis lempomis. Alėjose numatoma pasodinti daugiau želdinių. Pasak architekto, kol kas tai yra planai, vadinamieji namų darbai, ir finansavimo paieškos.

Vietiniai gyventojai ir atvykstantys miesto svečiais stebisi, kad tokiame gražiame kurorte yra ne tik apleistų namų, bet ir statinių, nudažytų labai įvairia spalvine gama. Architektas paaiškina, kad kurorte rekomenduojama pastatus dažyti pastelinėmis, rudomis, pilkomis žemės spalvomis, derinant prie stogo dangos. Gražiai atrodo neseniai renovuoti daugiabučiai, į kuriuos turėtų lygiuotis ir privačių gyvenamųjų namų savininkai. Ypač akį rėžia (netgi atsiuntė nuotrauką) namas Algirdo gatvėje, kurio mansarda nudažyta mėlyna spalva…

M. Michaliunjo sako, kad senų namų, kuriuos žmonės nudažė seniai, negalima liepti perdažyti, tačiau statant naujus namus jau reikėtų paisyti bendro miesto įvaizdžio. Tačiau negalima žmogaus priversti, jeigu jis nenori.Tiesa, architektas priminė, kad savivaldybė kultūros paveldo teritorijoje gyvenantiems žmonėms skiria finansinę paramą medžiagoms įsigyti. Tad gyventojai turi galimybę kreiptis į savivaldybę, gauti lėšų dažams ar kitoms medžiagoms įsigyti ir pagerinti namo estetinį vaizdą. Tiesa, teko pastebėti, kad labai neestetiškai atrodo ir kai kurių daugiabučių namų įėjimai į laiptines, o tuo turėtų pasirūpinti namo administratorius.

Dabartinė karta turi tvarkyti Nemuną

Vasaros metu vaikštantys promenada birštoniečiai ir miesto svečiai, žvelgdami į senkantį Nemuną, kalba, kad Lietuvos valdžia jau seniai turėjo susirūpinti Lietuvos upių tėvu. Pasak žmonių, dar metai kiti ir jau nereikės tilto į aną Nemuno pusę, bus galima perbristi. Strateginiuose Birštono planuose yra numatytas laivininkystės skatinimas Nemunu ir prieigų prie vandens įrengimas. Prieigas prie vandens įrengti galima, tačiau laivininkystė – sudėtingas klausimas. Keletą pastarųjų metų vyraujant sausrai Nemunas labai nuseko ir laivybai nelabai tinka. Visi valdžios vyrai žino, kad Nemuną reikia valyti, tačiau tam trūksta dėmesio ir lėšų. Visgi Birštono savivaldybės architektas M. Michaliunjo įvardijo, kad Nemuną turi tvarkyti mūsų karta, kitaip jis visiškai nuseks ir uždumblės. „Dėl Kauno HE Nemune nėra srovės, dabar nėra ir ledonešių, tad upė pati neišsivalo. Turime būti sąžiningi – jei užtvenkėme Nemuną, ir dėl žmogaus veiklos jam gresia užpelkėjimas, turime dėti visas pastangas ir jį išvalyti“, – sakė architektas. Tik kada tai bus? Ar nereikia žmonėms rengti protesto akcijų, kaip norint išsaugoti Punios šilą, ir taip atkreipti dėmesį į esamą problemą.

Anos pusės Nemuno gyventojai jaučiasi užmiršti

Teko girdėti ir anos Nemuno pusės gyventojų pastabų, kad jie nesijaučia esantys visaverčiai Birštono gyventojai. Ypač sunku pasiekti Birštoną s šaltuoju metų laiku, kai nustoja kursuoti keltas. Ankstesniais metais ir Kampiškių kaime bei aplinkinėse vietovėse (dabar gatvėse) gyvenimas buvo aktyvesnis. Vietiniai gyventojai dar puikiai prisimena, kai panemune driekėsi dviračių ir pėsčiųjų takas, kurio dabar nėra, nors būtų galima jį atkurti. Per mažai skiriama dėmesio, kad ir kitoje pusėje būtų plėtojamas turizmas, įrengiami turistų traukos objektai. Dabar anos pusės miškuose riogso baigiančios subyrėti buvusios vilos, kažkada poilsinės, dėl kažkieno kaltės tinkamai neįteisintos.

Skaitydamas Birštono savivaldybės ateities vizijas, strateginiuose planuose neradau nieko apie kitos Nemuno pusės problemas, išskyrus eilutę apie lynų kelio įrengimą. Bet kada tai bus – neaišku.

M. Michaliunjo, paklaustas apie galimybę atnaujinti anos Nemuno pusės dviračių ir pėsčiųjų takus nieko konkretaus pasakyti negalėjo, nes visiems darbams reikia nemažų lėšų. O iš kur jų gauti, kai yra dar daug ir svarbesnių objektų, reikalaujančių investicijų. Taigi teks ir toliau laukti, apsišarvuojant kantrybe. Beje, ir kitos anapus Nemuno gyvenančių žmonių problemos savivaldybei žinomos.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close