Mintimis dalijasi praeiviai. Kaip reaguotumėt, jei šalia jūsų gyventų protinę negalią turinčių žmonių? Ar įmanoma sumažinti jų atskirtį, palengvinti integraciją? Ko jie mus gali išmokyti?

Silvija Zujūtė

Aplinkui yra visokių žmonių, ir psichologinių problemų turi daug kas. Kartais net sunku atskirti, kas turi negalią, o kas ne. Mes kiekvienas sau esame paslaptis. Aš esu už integraciją, todėl manau, kad labai svarbu, jog įprastume šalia matyti visokius žmones. Įprastose mokyklose mokinių su psichine negalia beveik nepamatysi, nes tokiam mokiniui reikia žmogaus, kuris nuolat būtų šalia, o tam reikia lėšų, gal ir kitokios infrastruktūros. Mes tam neturime galimybių. Bet labai svarbu judėti ta linkme, jei norime sukurti visuomenę, kuri mąsto. Žmones su negalia „paslėpti“ – tai lengviausia, ką galima padaryti. Juk taip ir būdavo seniau. Yra daug autistų, kurie kokį nors dalyką, pavyzdžiui, skaičiuoti, moka labai gerai, bet nesugeba bendrauti su bendraamžiais, neturi socialinių įgūdžių. Bet čia jau yra tik nepatogumas mums. Svarbiausia, kad niekas nebūtų paliktas vienas.

Jurga Zujienė

Mokyklose vaikams su protine negalia sunku, nes, kai klasėje yra daug mokinių, vienas mokytojas negali visko suvaldyti. Vaikui su negalia jau reikia pagalbininko, o jų trūksta. Žinau jau suaugusį žmogų, turintį didelę psichinę negalią, tokią, kai mes sakome – visiškai be proto. Jis trukdo gyventi kaimynams, nes rėkia, daužo sienas, ypač naktimis. Todėl jau sveiki aplinkiniai pradeda turėti sveikatos problemų, baimės sindromų. Toks žmogus visuomenei jau yra bėda, nes jo uždaryti į specialią įstaigą visam laikui negalima dėl kažkokių nesuprantamų priežasčių. Žmogui, šalia kurio nesaugu, turi padėti specialistai. Be to, jis gali ir sau pakenkti. O jei žmogus tik „kitoks“, niekam netrukdo, tai jis turi gyventi kartu su mumis, mes jam turime padėti.

Jonas Arlauskas

Žiūrint, kokia ta negalia. Jei žmogus nepavojingas nei sau, nei aplinkiniams, tai jis gyvena šalia ir niekam netrukdo. Visi pažįstame tokių žmonių, prireikus padedame. Bet yra ir neprognozuojamų. Tuomet baisu, kad ko nenuskriaustų, kad pats nesusižalotų. Tokie žmonės turi gyventi specialiose institucijose ir būti nuolat stebimi, o prireikus – ir gydomi, ir kitos priemonės taikomos.

Donatas

Žmonėms su psichine negalia reikia specialios pagalbos – tuomet, manau, jie nesunkiai integruotųsi į visuomenę. Jei juos „uždarytume“ į specialias įstaigas, tokiems žmonėms gyvenimas nepagerėtų. Ir mums nuo to nebūtų geriau. Mums, vadinamiesiems sveikiesiems, dažnai trūksta tolerancijos ir žinių. Mokykloje kartu su manimi mokėsi ir vaikų su psichine negalia. Žinoma, jų negalia buvo lengva. Sutarėm normaliai, nebuvo jokių problemų.

Renata Pavlavičienė

Minčių, kad žmones su psichine negalia būtina izoliuoti, kyla tik todėl, kad visuomenė per mažai apsišvietusi ir trūksta žinių. Reikia domėtis, jausti atsakomybę – būtina šviesti visuomenę. Mes turime žinoti, kaip rekomenduojama elgtis įvairiose situacijose. Žinoma, yra situacijų, kurių nesuvaldysi. Tuomet jau reikia kreiptis į tarnybas, į specialistus vardan to paties žmogaus ir vardan aplinkinių. Iš žmonių su psichine negalia mes galime mokytis gyvenimo džiaugsmo, nuoširdumo, atlaidumo. Mums, vadinamiesiems sveikiesiems, dar yra kur augti.

Dalia Kunigėlienė

Mes turime būti socialiai atsakingi ir žmones su psichine negalia stengtis integruoti į visuomenę. Deja, žmonių požiūris ne visada būna humaniškas. Kad ir kokią negalią žmogus turi, nereikia, kaip būdavo tarybiniais laikais, jo surišti, uždaryti, prigirdyti vaistų. Aš pati nesu susidūrusi su agresyviu, neprognozuojamu psichiniu ligoniu, todėl net nežinau, kaip reikėtų elgtis. Žinoma, išimtiniais atvejais turbūt būtina juos izoliuoti, bet Lietuvoje, manau, dar trūksta tinkamų, šiuolaikinių, humaniškų globos įstaigų. Mes, greičiausiai, retai susimąstome, kad ir patys galime susirgti.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close