home Laisvalaikis Redaktoriaus savaitė. Keliaudami esame bendruomeniškesni su žmonėmis, negu su jais būdami uždaroje erdvėje.

Redaktoriaus savaitė. Keliaudami esame bendruomeniškesni su žmonėmis, negu su jais būdami uždaroje erdvėje.

Štai į mūsų kiemus ir atėjo ilgai laukta žiema. Tokia, kokią mes įpratę matyti per šv. Kalėdas. Deja, ji šiek tiek pavėlavo.

Kitaip tariant, daugelio Lietuvos žmonių viltys ir svajonės apie baltas Kalėdas žlugo negrįžtamai, o didžiosios metų šventės buvo tokios kaip visada – prie stalo.

Iš tiesų– tokios šventės sukuria labai keistą paradoksą. XXI amžiaus žmogus turi didelį virtualių pramogų pasirinkimą ir vis dažniau pasirenka virtualią elektroninę komunikaciją, o ne gyvą bendravimą su kitais žmonėmis. Tačiau šventės atskleidžia sunkiai paaiškinimą virtualių santykių disbalansą. Jeigu esame įsitikinę, jog į vieną erdvę susirinkęs būrys žmonių išimtinai bendraus tik savo verbaliniais komunikaciniais kanalais, tai yra tiesiog kalbėsis tarpusavyje, mes klystame. Šiuolaikinės technologijos taip įaugusius į mus, jog net ir susirinkę į vieną erdvę mes ją užpildome televizijos, muzikos, radijo triukšmu. Negana to, bendrame pokalbyje nagrinėjamos temos aktualumas konkrečiam asmeniui aiškiai atsiskleidžia išsitraukus populiarų mobilųjį telefoną. Jaunesnieji pasineria į nuotraukų pasaulį, vyresnieji – į trumpųjų žinučių bei skambučių gundymus.

Nors susiburiame glaudžioje erdvėje, tačiau nesugebame išlaikyti nuolatinio ryšio ir, esant mažiausiai susidomėjimo stokai, pabėgame į elektronines erdves. Paradoksas? Ne. Paradoksas nutinka tuomet, jeigu per šventes mus nudžiugina geras oras ir nusprendžiame šventes leisti bendrose kelionėse. Šiuolaikinės technologijos kol kas vis dar neleidžia visą laiką, bet kurioje erdvėje, būti virtualiame, televiziniame ar telefoniniame pasaulyje. Todėl išvykdami į keliones mes liekame be tų technologijų, kurios žlugdo mūsų bendruomeniškumą.

Keliaudami esame bendruomeniškesni su žmonėmis, negu su jais būdami uždaroje erdvėje.

Turbūt pastebėjote, kad visos kelionės su artimaisiais džiugina. Nors pavargstame, tačiau mus aplanko džiaugsmas būti su žmonėmis, kuriuos, atrodo, pažįstame net mažiau nei interneto žvaigždes, dainininkus, sportininkus ar politikus.

Naujausios technologijos mums leidžia pažinti svetimus žmones, tačiau atitolina nuo artimųjų. Nors galime vos ne valandos tikslumu pasakyti, kada ir kuri televizijos ar kita pramogų pasaulio žvaigždė paskelbė apie savo skyrybas ar draugystės pradžią, tačiau net kelis mėnesius ar net metus nė neįsivaizduojame, kaip gyvena mūsų artimi giminės. Kartais apie savo vaikų ir anūkų popamokinę veiklą mes sužinome iš virtualių šaltinių, o ne iš jų pačių.

Tačiau bendros išvykos šią XXI amžiaus problemą griauna iš pagrindų. Kodėl? Nes net ir sėsliausias žmogus mėgsta įvairovę. Kiekvieną žmogų kas rytą pasitinka nauja ir kitokia diena. Žmogus net maitinasi kasdien skirtingai.

Įvairovė mus išjudina. Per ją mes atrandame, kas mums patinka labiausiai, per ją atrandame tai, ko dar nesame atradę. Keliaudami mes pasineriame į įvairovės okeaną.

Nenumatytos ir įvairios situacijos kelionėje mus priverčia aktyviau dalyvauti įvykiuose. Netgi bėgantis vaizdas pro važiuojančio automobilio langą sukuria tūkstančius skirtingų temų, o jas nagrinėdami pradedame iš naujo pažinti žmones, su kuriais mus sieja glaudūs ryšiai. Tai paskatina keliauti ir daugiau pamatysi, daugiau sužinoti.

Dažnai manome, jog kalčiausias yra tik internetas, ir suklystame. Telvizija, radijas bei bendravimas su telefonu mums sukuria atskirą pasaulį, paremtą iliuzijomis, nes elektroniniai kanalai negali perduoti visko, o mes tai, ko trūksta, užpildome savo iliuzijomis.

Galima sakyti, jog viskas, ką mes gauname elektroniniais, telekomunikaciniais kanalais, iš dalies yra iliuzija. Kalbėdami telefonu mes nematome žmogaus ir jo veido, kalbėdami internetu negirdime ir tikro balso, neužuodžiame kvapų.

Elementaru, jog frazę „skaniai kvepiantis tortas“ mes automatiškai keičiame savo vaizduotės sukurta kvapo iliuzija – patys susigalvojame kvapą, nes pajausti jo tiesiog negalime.

Susirinkę į uždarą erdvę ir pasinėrę į kitus elektroninius kanalus, mes prarandame ryšį su žmogumi – neturime tiesioginio akių kontakto, nematome emocijų, negalime įvertinti jo žodžių tikslumo ir rimtumo, nes dažnai jų dėl dėmesio stokos ir neišgirstame. Tačiau po tokios „bendrystės“ susikuriame iliuziją, jog buvome kartu – „šventes praleidome kartu“. Ar tikrai?

Ne, šventes mes praleidome vieni savo pasaulyje su susikurtomis mums priimtinesnėmis iliuzijomis. Mums patinka iliuzijos. Patinka tai, ką darome, sugretinti su gėriu, o tai, ką daro kiti, – su blogiu. Taip mūsų bendrystė baigiasi dviejų pakopų įvertinimu „Buvome kartu. Šnekėjo nesąmones“.

Netgi sėdėdami ant sofos norime keliauti. Tačiau nepakylame. O gal reikėtų?

Užsisėdėdami vienoje vietoje nepamatome pasaulio, esančio aplink mus. Matome politikus, dainininkus, sportininkus, tačiau nematome žmonių. O žmonių šiame pasaulyje... yra. Norint apie juos ką nors sužinoti nereikia įsijungti nei televizoriaus, nei radijo, nei interneto. Reikia pakilti, eiti, susitikti ir kalbėtis. Kalbėtis ne dėl to, kad kažko pasiektume ar gautume iš jų, bet kad žinotume, kas mes patys esame. Kalbėtis, kad žinotume, jog netgi paprastas pilkas žmogus yra svarbus ir turi daug įdomių patyrimų, žinių ir prisiminimų. Kartais net kur kas įdomesnių už tuos, kuriuos esame įpratę stebėti per ekranus – be emocijų, be kvapų ir be skonio.

Dažnai pamirštame, jog savo gyvenimą kuriame ne sėdėdami, o judėdami. Dažnai pamirštame, jog keliaudami ne tik vaikštome, bet ir kalbamės. Pamirštame, kad žodžių junginys „su šventėmis“ tėra tik atliktinų darbų sąraše nupiešta „varnelė“. Ir pamirštame, kad mums patiems toks žodžių junginys nieko nereiškia. Mums reikia daugiau, mums reikia žmogaus, mums reikia viso jo gyvenimo.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close