home Aktualijos Labirintai. Labiausiai Lietuvą pirmosiomis 2020-ųjų metų dienomis šokiravo trys įvykiai, trijuose kontinentuose, trijose šalyse

Labirintai. Labiausiai Lietuvą pirmosiomis 2020-ųjų metų dienomis šokiravo trys įvykiai, trijuose kontinentuose, trijose šalyse

Ką tik pradėję naujus, 2020-uosius metus ir, ką tik linkėję, jog jie būtų patys geriausi, savaitgalį pasitinkame su viena už kitą karštesnėmis naujienomis.

Ko gero, visi pripažins, jog labiausiai Lietuvą pirmosiomis 2020-ųjų metų dienomis šokiravo trys įvykiai, trijuose kontinentuose, trijose šalyse.

Ir taip kaistančią atmosferą dėl klimato kaitos dar labiau įkaitino Australijos krūmynų ir miškų gaisrai. Skaičiuojama, jog dėl gaisrų žuvo trečdalis Australijos koalų populiacijos bei tūkstančiai kitų gyvūnų bei milijardai smulkių floros ir faunos atstovų. Negana to, Australijoje prabilta ir apie poreikį dėl gaisro padarinių sunaikinti tūkstančius kupranugarių. Fatališkas gaisras sugebėjo sukurti savo atskirą biosferą - dėl dūmų stulpų susidariusi užsklanda sukūrė atskirą, virš Australijos veikiančią, atmosferą. Toks gamtos akibrokštas turėjo įtikinti net didžiausius skeptikus, jog klimato trapumas yra didesnis negu gali pasirodyti. Be to, klimatui įtakos turi ne tik automobilių išmetamos dujos, bet ir gamtos bei, dėl įvairios žmogaus veiklos, kilusių katastrofų, sukelti kataklizmai.

Australijos katastrofa parodė, jog planetos klimato trapumas nėra sustiprinamas didesniais mokesčiais už taršą. Tam reikalinga aktyvi ir progresyvi žmogaus veikla.

Antrasis įvykis, kuris ilgam laikui suteršė „žaliosios“ pramonės vardą įvyko čia pat - Lietuvoje. „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių Marias leidžiamas neišvalytos nuotekos, dar kartą patvirtino, jog pasaulyje, ko gero, nebeliko nei vienos neužterštos vietos. Šioje istorijoje turime du neigiamus elementus. Pirmasis elementas - melas (iš įmonės).

Nors ir labai keista, nors ir labai nejauku, tačiau reikia pripažinti, jog netgi savo ekologiškumą deklaruojančios įmonės ir įstaigos turi potencialą teršti. Saugo vieną sritį ir, tuo pačiu, naikina kitą. Jau ne pirmas atvejis, kuomet didelė įmonė didelėmis apimtimis teršia aplinką, parodo, jog gyvename tik savo įsivaizduojamame švariame pasaulyje. Tai įrodo mūsų tikėjimas, jog visas Kuršių marių ir Kuršių nerijos gamtinis regionas yra ypatingai ekologiškas bei švarus. Visgi, tada kyla klausimas, kodėl nuo apytiksliai 2003 m. (manoma, jog teršalai į Kuršių marias pradėjo tekėti dar prieš 16 metų) visi keliautojai, įvažiuodami į Kuršių nerijos nacionalinį parką, turėdavo mokėti ekologijos mokestį, jeigu visus tuos metus vieną jo krantą skalavo ir savo „mineralais“ parko gamtą maitino „Grigeo“ cheminės atliekos? Į šį klausimą turėtų atsakyti antrasis šios istorijos elementas - melas (iš aplinkosaugininkų).

Deja, šiuo klausimu jokie keisti klausimai nekyla. Jau pripratome, jog valdžios pareigūnai nuolat įklimpsta į įvairias, ne tik mundurą, bet ir mūsų valstybę bei gamtą teršiančias istorijas. Pripratome, jog tarp policijos pareigūnų pasitaiko girtų vairuotojų, tarp gaisrininkų-gelbėtojų - girtų gaisrininkų, tarp politikų - asfaltuotojų ir statybininkų, o tarp aplinkosaugininkų - brakonierių. Tiesa, šioje vietoje reikia pabrėžti, jog ne visi tokie, tačiau, pasitaiko. Visi esame žmonės ir būti savanaudžiu yra žmogiška, nors, suprantama, ne etiška ir ne dora. Vis dėl to, istorijos, kuomet aplinkosaugininkai ne užkardo daromą nusikaltimą, o „staiga“ pastebi jau įvykdytą nusikaltimą ir skaičiuoja, kiek pinigų pateks į biudžetą - tampa per daug dažnos ir irzliai nuobodžios. Klausimas išlieka paprastas - ar aplinkos apsauga turėtų saugoti gamtą ar, visgi, dirbti prokuratūros ir policijos darbą? „Grigeo Klaipėda“ įvykis, kuomet net keletą metų buvo skambinama pavojaus varpais ir susigriebta tik pradėjus 2020 metus, į šį klausimą atsako paprastai - mūsų gamta nesaugoma. Mūsų šalies aplinkosauga, deja, yra arba nepajėgi to daryti, arba neveiksni.

Išlieka retorinis klausimas - kiek Kuršių marių vandens bus išvalyta nuo cheminių teršalų, už tuos, su vaikišku džiaugsmu skaičiuojamus, 60 ar dar daugiau milijonų eurų, kuriais planuojama „nuskausminti“ „Grigeo“?

Akivaizdu, jog visiškai beprasmei retorikai galima pasitelkti Alytaus gaisro padarinių likvidavimo (tiksliau, padarinių neigimo) bei Neries ir Nemuno užteršimo nevalytomis atliekomis pavyzdžius.

Trečiasis įvykis sukrutinęs ketvirtadalį pasaulio žmonių (na tų, kurie turi bent kažkokį elektroninį ryšį su pasauliu), žinoma, įvyko visai šalia senutės Europos - Azijoje. Jungtinėms Amerikoms Valstijoms pasistengus ir Irako teritorijoje (geras klausimas, ką taikinys veikė Irake?) sunaikinus vieną aukščiausių Irano generolų (žymų, kaip aktyvų priešiškos veiklos organizatorių), Iranas ne tik pagrasino susigrąžinsiąs branduolinio ginklo gamybą (na, oficialiai, branduolinės medicinos vystymą), bet ir apšaudė porą JAV karinių bazių Irako teritorijoje. Tiesa, panašu, jog apšaudymas Iranui baigėsi visišku nesusipratimu. Pirmasis nesusipratimas - planuotas.

Slaptai planavęs kerštą, Iranas, likus kiek mažiau nei parai laiko iki smūgių, perspėjo Iraką, nuo kurių bazių reiktų patraukti visus, nenorinčius nukentėti. Visiškai nekeistu atsitiktinumu, Irakas tuoj pat informavo JAV vadovybę apie tokį pranešimą, todėl raketos smogė jau evakuotoms JAV bazėms. Šiuo ėjimu, ir Iranas, ir JAV pasistengė, jog būtų išvengta bet kokių JAV ar NATO koalicijos karių aukų ir nebūtų jokio realaus preteksto karui.

Antrasis nesusipratimas - ko gero, ir košmare nesusapnuotas. Keisto atsitiktinumo metu, tuoj pat, po raketinės karinių bazių atakos, suliepsnojo iš Irano sostinės, Teherano, pakilusio, Ukrainai priklausančio lėktuvo variklis. Lėktuvas bekildamas, 2 kilometrų aukštyje staiga dingo iš radarų. Liudininkai, dar lėktuvui bekopiant į viršų, pastebėjo suliepsnojusį jo variklį. Lėktuvas vos po kelių akimirkų nukrito žemyn. Šioje istorijoje, visgi, yra keli keisti sutapimai. Pirmasis - ryšys su lėktuvu nutrūko staiga, kas dėl variklio gedimo ar gaisro nutikti negali. Antrasis - lėktuvo dalys išsibarstė gana plačiai. Trečiasis - daug žmonių kūnų liko nesudarkyti, nors anot Irano, lėktuvas nukrito su pilnu degalų baku ir sprogo. Ketvirtasis - Iranas atsisakė glaudžiai bendradarbiauti su lėktuvo gamintojais - JAV „Boeing“. Šioje vietoje galima padaryti trumpą pauzę ir susimąstyti, kad tai labai primena prieš kelis metus virš okupuotos Ukrainos numuštą Malaizijos lėktuvą ir nutraukiant pauzę, paminėti penktą sutapimą - apylinkėse rastus Rusijoje pagaminto raketinio-zenitinio komplekso paleistos raketos fragmentus. Visgi, šioje istorijoje dar yra daug nežinomųjų, kurie tikrai bus įvardinti. Patį nesusipratimą vainikuoja faktas, jog lėktuve daugiausiai skrido - iraniečiai.

Pasaulis juda į priekį nuolat iškeldamas klausimą - ar visi ginklais eskaluojami konfliktai peraugs į tikrą karinį konfliktą pasauliniu mastu, ar, visgi, perkais ir sprogs kaip nekilnojamojo turto burbulai.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close