Odontologai šaukiasi pagalbos: pigumas visada remiasi į kokybę

Jau prieš kelis tūkstančius metų prieš Kristų pirmieji žmonės susidūrė su sveikatos problemomis ir bandė ieškoti būdų, kaip jas spręsti.
Prieš tūkstančius metų dažniausiai į pagalbą ateidavo įvairūs šamanai ir užkalbėtojai, kol įvairių sveikatą gerinančių žolelių vartojimas neištobulėjo iki pirmųjų medicininių intervencijų į žmogaus organizmą.
Tobulėjo visos medicinos rūšys ir sritys, taigi ir dar šumerų ir egiptiečių laikais žmonėms aktualūs dantų gydymo metodai. Esant nesveikai ir nehigieniškai mitybai, šioji problema, o ypač su ja susiję skausmai, skatino kuo daugiau domėtis ir tobulinti odontologiją.
Nors dar šiandien atsimename įrankius ir dantų gydytojų kabinetus ne kaip gydymo, o kaip kankinimo vietas, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ištobulėjusi odontologija suteikia galimybę ne tik nebekentėti skausmų, bet ir atkurti burnos grožį, vėl susigrąžinti prarastus dantis.
Viduramžiais prarasti dantys buvo atstatomi į išrautų dantų vietą įstatant kito žmogaus dantį. Na, o garsusis arabų chirurgas Abul Kasim (936–1013 m.) jau naudojo implantus, pagamintus iš jaučio kaulo. Šiandien dantų implantologai gali pasigirti daug kokybiškesniais pakaitalais ir procedūromis, tačiau siekiantys odontologijos tobulėjimo odontologai šaukiasi pagalbos, nes kokybiškos paslaugos teikiamos ne visur, o taisyti klaidas ir sunkius tokių klaidų padarinius yra sudėtinga.
Kas tai yra kokybiški implantai ir jų implantacija, sutiko papasakoti Prienuose veikiančios odontologijos klinikos „Tikodenta“ burnos chirurgas Lukas Poškevičius.
Pasak jo, danties implantas yra dirbtinė danties šaknis, kuri implantuojama į žmogaus žandikaulį vietoje buvusio danties. Pats implantas yra pagamintas iš titano, nes moksliškai įrodyta, kad žmogaus organizmas lengviausiai priima šio metalo lydinio svetimkūnius ir aplink tokį implantą esantys žmogaus audiniai lengviau priauga prie jo, kitaip tariant, prigyja. Tokie implantai tampa patvariu ir stabiliu protezų pakaitalu.
Implantacijos metu, patikrinus žandikaulio kaulo tūrį, implantas yra įsriegiamas į žandikaulį.

Pasak L. Poškevičiaus, kaulo tūris yra labai svarbus. Kramtant maistą dantys sąveikauja tarpusavyje, dantenos patiria spaudimo krūvį, tad kaulas po dantimi esti nuolat tvirtas, tačiau iškritus dančiui ir jo vietoje likus tuščiai ertmei dantenos toje vietoje nepatiria jokio krūvio, todėl kaulas praranda savo savybes ir aptirpsta.
Tokiu atveju atlikti implantacijos negalima, nes kaulas šioje vietoje yra nestiprus, jo būna per mažai, kad naujasis implantas laikytųsi ilgiau. Tuomet prieš implantaciją kaulas turi būti priauginamas. Į senojo danties vietą yra leidžiama cheminio užpildo, kuris tampa kaulo pakaitalu. Suleidus užpildą, dantena užsiuvama ir 2–3 mėnesius laukiama, kol toji vieta tampa tinkama implantui įsriegti.
„Tikodentos“ klinikoje naudojami 6-8 milimetrų ilgio implantai, todėl sriegiant į kaulą jie visiškai pasislepia dantenoje. Dantena vėl užsiuvama ir laukiama pusei metų, kad būtų galima įsitikinti, jog organizmas sėkmingai priėmė implantą ir jis prigijo. Įsitikinus, kad implantas prigijo, ant implanto pradedama formuoti dirbtinio danties, cirkonio arba metalo keramikos, karūnėlė, kuri dažniausiai tvirtinama ją prisukant prie to paties implanto.
Pasak burnos chirurgo, pati implantavimo operacija užtrunka apie pusvalandį ir atliekama su vietine nejautra, taigi pacientas nejaučia jokio didesnio diskomforto, negu taisant dantis.
Taigi, tokiai procedūrai belieka susitaupyti šiek tiek pinigų. Ne šiek tiek, bet nemažai, nes kainuoja patys implantai dėl juose panaudotų medžiagų ir kokybės. Šveicariški aukštos kokybės bei Europos Sąjungos sertifikatą turintys implantai klinikoje kainuoja 600–700 eurų, sertifikuoti Vokietijos implantai kainuoja apie 500 eurų, Brazilijos – 450 eurų. Visi šie implantai yra pagaminti iš geros kokybės titano lydinio ir kokybiški. Visgi, kaip paminėjo L. Poškevičius, puikiai prigyja ir pigesni implantai, tačiau po ilgesnio laiko aplink juos dėl gaunamo kramtymo krūvio gali pradėti tirpti kaulas. Ko gero, tai yra viena iš vis dažnesnių problemų.
Kaip paminėjo burnos chirurgas, daug žmonių atranda galimybių ir klinikų, kuriose implantai kainuoja perpus pigiau. Pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo kelionės į kaimyninę šalį, kurioje viskas atliekama greičiau ir pigiau. Tačiau sugrįžę pacientai neretai patiria įvairių negalavimų ir atėję į kliniką nustebina jų burnoje atliktais darbais.
Pasak L. Poškevičiaus, jų klinikoje taikomas metodas, jog viename žandikaulyje gali būti implantuojami ne daugiau kaip 8 implantai, tačiau dažniausiai implantuojami 4 implantai, o tarpusavyje jie sujungiami „tilteliais“. Taigi, praradus visus dantis, į burną įsriegiami daugiausiai 8 arba 16 implantų. Tuo tarpu kaimyninėje šalyje, kurioje naudojami pigesni implantai, jie, kad stabiliau laikytųsi, sriegiami į kiekvieną danties ertmę. Negana to, jie yra ilgesni – 22–26 milimetrų. Taigi dalis implanto lieka kyšoti virš dantenos, kad ant implanto būtų galima kuo greičiau dėti karūnėlę. Nors implantai ilgesni, tačiau dėl savo ilgio jie yra nestabilūs ir kramtant pradeda gana greitai judėti, kaulo tūris aplink juos ima tirpti, prasideda uždegimai.
Ko gero, viena pavojingiausių problemų, kurias pastebėjo odontologai, yra tai, jog gręžiant ilgus implantus į žandikaulius iškyla rizika pažeisti apatinio žandikaulio nervą arba implantus įgręžti į žmogaus kvėpavimo sistemos sinusų ertmes, dėl ko prasideda papildomos komplikacijos. Tiesa, kyla ne tik rizika, bet vis dažniau susiduriama ir su to padariniais.
L. Poškevičius sako, kad prieš kiekvieną implantaciją ir po jos būtina daryti panoraminę nuotrauką ir įsitikinti, kur yra tinkamas kaulo tūris, kur jį reikia priauginti ir kur saugu gręžti implantą, o po implantacijos patikrinti, ar viskas buvo atlikta teisingai. Deja, ne visos kaimyninės šalies odontologijos klinikos turi įrangą, gebančią padaryti tokias nuotraukas, arba jų nedaro. Todėl po implantacijos grįžę į namus prieniečiai tokias nuotraukas eina pasidaryti į savo klinikas, kuriose ir atrandami „odontologijos stebuklai“.
Pasak burnos chirurgo, kaimyninės šalies odontologai, norėdami greičiau atlikti procedūras, skubama dėti dantų karūnėles ant dar gerai neprigijusių implantų. Tokios skubos darbą lydi pasekmės, kurios gali kainuoti ne tik būtinybę viską daryti iš naujo, bet dar ir šalinti padarinius, infekcijas, kaulo bei nervų pažeidimus. Todėl tokia su kokybe prasilenkianti implantacija mažų mažiausiai kainuoja tiek pat, kiek kokybiška Lietuvoje, o iškilus komplikacijoms – ir dar daugiau.
Be to, taisydami dantis kitoje valstybėje, pacientai praranda galimybę turėti kokybišką nuolatinę dantų ir implantų priežiūrą, kadangi atstumas ir laikas suteikia papildomų rūpesčių bei kainuoja daugiau.

Viršutiniame žandikaulyje esantys implantai įsriegti į tamsias erdves – sinusus.
Apačioje, po trečiuoju iš kairės implantu – prasidėjęs uždegimas.
