home Lietuvoje Lietuviai patenkinti demokratijos veikimu ES, bet ne savo šalyje

Lietuviai patenkinti demokratijos veikimu ES, bet ne savo šalyje

Lietuviai ne itin patenkinti demokratijos veikimu savo valstybėje, tačiau pasitiki ES ir nori stipresnio Europos Parlamento (EP), parodė spalį atlikta Eurobarometro apklausa.

Ši reprezentatyvi apklausa, atlikta EP užsakymu, atskleidė, jog 58 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti tuo, kaip demokratija veikia ES (visoje Europoje tokių – 52 proc.). Vis dėlto, palyginti su birželio mėn., visoje Europoje nuo 56 iki 49 proc. sumažėjo tikinčių tuo, kad ES atsižvelgiama į jų nuomonę (Lietuvoje taip manančių sumažėjo nuo 41 iki 33 proc.). Tikėtina, kad tokį pokytį nulėmė pasibaigęs rinkimų laikotarpis. Tačiau net 62 proc. lietuvių įsitikinę, jog ES atsižvelgiama į jų šalies nuomonę (visos ES rodiklis – 60 proc.).

Patenkintų tuo, kaip demokratija veikia jų valstybėje, Lietuvoje yra 43 proc. (visoje ES – 56 proc.). Vos 35 proc. lietuvių tiki, kad į jų nuomonę atsižvelgiama jų šalyje – tai mažiausias rodiklis po Kipro, Graikijos ir Italijos. Visoje ES tuo įsitikinę 59 proc. gyventojų.

Dauguma apklaustųjų europiečių įsitikinę, kad žmogaus teisių apsauga (48 proc.), žodžio laisvė (38 proc.), lyčių lygybė (38 proc.) ir ES valstybių solidarumas (33 proc.) yra svarbiausios vertybės, kurias turi ginti Europos Parlamentas. Lietuvoje žmogaus teisėms pirmenybę teikia net 56 proc. gyventojų, žodžio laisvei – 40 proc. Trečioje vietoje Lietuvoje – ES valstybių solidarumas (37 proc.), o lyčių lygybę EP prioritetu laiko tik 23 proc. Lietuvos gyventojų.

Beveik šeši iš dešimties europiečių (59 proc.) palaiko savo šalies narystę ES. Lietuvoje ją palaiko 64 proc. gyventojų (birželį šis rodiklis buvo 72 proc.). 58 proc. ES piliečių norėtų stipresnio EP vaidmens – tai 7 proc. punktais daugiau nei šių metų pavasarį bei daugiausiai nuo 2007-ųjų. Lietuvoje taip mano net 72 proc. gyventojų – 6 proc. punktais daugiau nei pavasarį.

Iš viso daugiau nei trys ketvirtadaliai (77 proc.) europiečių norėtų gauti daugiau informacijos apie ES institucijų veiklą. Labiausiai juos domina konkretus ES teisės aktų poveikis savivaldos, regioniniu ir nacionaliniu lygiu, taip pat Europos Parlamento ir jo narių veikla.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close