Redaktoriaus savaitė. Variklis remontuojamas ne perdažant automobilį, bet jį išardant, surandant gedimą ir jį pataisant arba pakeičiant nauja detale.

Ką gi, sekmadienį pradėjome dar vieną, jau beveik du tūkstantąjį adventą. Tą laiką, kuomet katalikai puošia savo vidų, o ne katalikai – savo išorę. Adventas yra puikus laikas ne tik daryti tai, kas gera, bet ir tai, ką tingėjome padaryti per visus metus.

Juk Kalėdos – gerumo metas! Tad net ir didžiausios skolos ar nepadaryti darbai iki pat Kalėdų priimami su šypsena ir galime tikėtis, jog sveiką kailį išsaugosime iki pat kitų šv. Kalėdų.

Tiesa, nors esame pratę laikytis „gerumo, susikaupimo ir ramybės“ mėnesio idėjos, tai padaryti pavyksta retai. Viskas dažniausiai baigiasi per pirmąjį kalėdinį apsipirkimą didesnėje prekyvietėje apmindžius ką nors. Suprantama, smūgis alkūnėmis į šonus kam nors bandant prasibrauti iki vienos ar kitos lentynos – nelabai laukiama kalėdinė dovana.

Taigi, perfrazavę žydruosiuose televizijos ekranuose pasirodančio filmo „Karo laukas – Žemė“ pavadinimą, gauname visai smagią mintį „Karo laukas – Kalėdos“. Tokiam karui reikia storo palto ar kailinių ir labai kietų, kareiviškų batų. Tokiomis sąlygomis apsipirkimas perpildytuose prekybos centruose pasidaro malonumas!

Tiesa, šioje vietoje, kaip vaistų reklamoje, reikia perspėti – nors tikrai spėsite įsigyti kalėdinį kumpį (atvirai šnekant, turbūt reikėtų atlikti papildomus laboratorinius tyrimus, kuo kalėdinis kumpis skiriasi nuo spalio 16 dieną nusipirkto kumpio), tačiau draugo, kuris sėstų su jumis prie Kūčių vakarienės stalo, tokiu metodu rasti nepavyks. Na, nebent nuo stipresnio smūgio jį, kaip meksikiečių serialuose, ištiks amnezija ir jam pripasakosite, jog esate jo sutuoktinis (sutuoktinė).

Draugų, ypač artimų, tenka ieškoti ilgai, kitaip tariant, tenka pasidarbuoti iš peties, nes tokios paieškos – labai sunkios. Iš esmės, kiekvienas ieškantis antros pusės susiduria su situacija, panašia į tą, su kuria susiduria automobilio pirkėjas.

Pavyzdžiui, į ką pirmiausia atkreipiate dėmesį, kai ieškote draugo (draugės)? Į protą, išmintį ir jo kilnumą? Na, tik nemeluokite, tikrai ne, nes kaip jūs galite matyti, kas yra žmogaus viduje, jeigu nematote net pačio žmogaus? Taigi, pirmiausia jūs pamatote jo išorinį vaizdą – arba gyvai, arba nuotraukoje, arba televizoriaus ekrane. Tuomet įsijungia išorinis vertinimas – ar nesurūdijęs kėbulas, ar neišdužę langai, ar visos lempos savo vietoje, ar yra rankenėlės, na, apskritai, ar yra į ką žiūrėti. Jeigu jums toks automobilis, t.y. žmogus, nesimpatiškas, nekelia patikimo įvaizdžio arba per daug surūdijęs, apsisukate ir einate ieškoti kito, jums patrauklesnio automob… oi, žmogaus.

Jeigu nutinka toks stebuklas, kad atrandate jums patinkantį žmogaus kėbulą, pradedate aiškintis, ar automobilis nėra suremontuotas po avarijos, nėra perdažytas, ar visi kėbulo kampai savo vietose, ar kas nors nepaslėpta. Bet šioje vietoje mūsų laukia labai sudėtingas procesas. Norėdami sužinoti apie automobilį daugiau, turime patekti į jo vidų. Tada ir prasideda pirmoji pažintis su realybe.

Matydami žmogų tik iš išorės, mes negalime apie jį pasakyti nieko – nei apie jo vidų, praeitį, nei apie galimą ateitį. Visai kaip su automobiliu. Stovėdami lauke, mes matome tik automobilio kėbulą, bet nematome, kiek juo nuvažiuota kilometrų, kokia jo važiuoklė, koks jo variklis ir, apskritai, ar yra tas variklis, ar jis dar gali ir kiek gali važiuoti. Gal toli, o gal išvis nepajudės iš vietos.

Tuomet mes susirandame automobilio pardavėją ir su juo užmezgame ryšį, kad galėtume patekti į automobilio saloną ir jį apžiūrėti atidžiau. Taip yra ir su žmogumi. Norėdami apie jį sužinoti daugiau, privalome jį užkalbinti. Negana to, savo simpatijomis, emocijomis ir intelektiniu turtu turime jam įrodyti, jog mes tikrai norime ir turime gerų ketinimų braudamiesi į jo vidų, kad galėtume arčiau prisiliesti prie jo gyvenimo. Jeigu nesugebėsime įrodyti, kad tikrai norime „įsigyti šį automobilį“, mums nebus leista net patekti į jo vidų arba tiesiog gauti daugiau informacijos.

Ir štai čia į automobilio (žmogaus) paieškos įsigijimui operaciją įsilieja itin sudėtingas elementas – melas. Kiekvienas pardavėjas yra suinteresuotas savo prekę parduoti kuo brangiau, nes ją vertina labiau nei pirkėjas ir yra įsitikinęs, jog būtent jo prekė yra ta, kurią pirkėjas privalo nupirkti už didelę kainą. Todėl įdėję daug pastangų, kad gautume bent galimybę prisiliesti prie vidaus, mes negalime būti tikri, ar nepakliuvome ant apgaulės kabliuko. Neturėtų būti keista, jog automobilį parduodantis pardavėjas arba su jumis glaudesnį ryšį norintis užmegzti žmogus savo gerąsias sandorio puses hiperbolizuos – sureikšmins, o blogąsias arba sušvelnins, arba „pamirš“. Tad užmegzdami pradinį ryšį mes esame tik pačioje pradžioje – neturintys ir negalintys gauti nieko konkretaus ir tikslaus. Negalintys netgi įvertinti, ar žmogus, su kuriuo norime sukurti glaudesnį ryšį, nėra po labai didelės „avarijos“ ir jo kritinės būklės neslepia tirštas „dažų“ sluoksnis. Pirkdami automobilį, mes privalome apžiūrėti jo vidų ir išsiaiškinti daugiau. Tas pat ir su žmogumi – norėdami sužinoti daugiau, mes privalome patekti į jo vidų. Tačiau ir automobilio vidus gali būti apgaulingas – pardavėjo taip suremontuotas, kad nieko nepastebėtumėt. Taip ir žmogaus vidus gali būti suvaidintas arba paslėptas po viena iš daugelio kaukių.

Todėl visuomet tokios paieškos reikalauja kantrybės, atidumo ir kruopščios apžiūros neskubant.

Faktas, jog patekę į automobilio vidų ir pastebėję mums anksčiau nematytų didesnių trūkumų, mes gana greitai priimame sprendimą išlipti iš jo ir nueiti savo keliais. Taip nueiname ir nuo žmogaus, kurį jau įvertinome kaip turintį mums nepatinkančių trūkumų. Tai yra vienas iš saugių atsitraukimo momentų prieš pagrindinį patikrinimo etapą – variklio užvedimą ir bandymą važiuoti.

Puikiai suprantame – jeigu pastebėjome, kad automobilio kėbulas yra labai pažeistas, tai mūsų negatyvios nuomonės apie automobilį nepataisys ir variklio darbas. Jeigu matome, kad automobilio remontas kainuos labai brangiai ir viršys variklio kokybę, mes variklio net neužvesime… Panašiai elgiamės ir su žmonėmis. Tačiau kartais variklį pabandome „užkurti“… labiau smalsumo vedami.

Tačiau užvedimas nėra važiavimas. Gali būti, jog „užkūrę“ variklį mes važiuosime tik trumpą atkarpą, o gali būti – važiuosime visą amžinybę. Taigi net ir variklio užvedimas turėtų būti atidžiai įvertintas. Jeigu matome, kad variklis veikia nenuosekliai, su pertrūkiais, galime tikėtis, jog jis greit suges ir toliau važiuoti negalėsime. Ir įvertinę tai, kiek būsime atidavę pastangų šiam automobiliui įsigyti, suprasime, kad tas gedimas gali drastiškai paveikti mūsų savijautą ir gyvenimą. Skyrybos su žmogumi – taip pat.

Todėl rinkdamiesi automobilį arba draugą, ypač artimą, turime labai atidžiai, nuodugniai ir neskubėdami viską įvertinti, nes skubotas pirkinys ne visada būna kokybiškas. Juk ir pirkdami automobilį apeiname, apžiūrime kelis ir iš visų išsirenkame geriausią. Taip reikėtų daryti ir renkantis žmogų – neskubėti, nes skubus sprendimas gali ne tik išeikvoti šioms paieškoms skirtą mūsų energiją, bet ir iš pamatų sugriauti pasitikėjimą bet kuo.

Tačiau reikia paminėti, jog šiuose dvejuose procesuose slypi ir du išskirtiniai dalykai. Pirmasis – automobilio pardavėjas gali meluoti arba nesakyti visos tiesos iki tos akimirkos, kol įsigysite jo siūlomą automobilį, o žmogus gali meluoti ir keisti savo simpatijas, poelgius visą savo gyvenimą. Antrasis – jeigu suges automobilis, galėsime jį suremontuoti ir lygiai taip pat puikiai važiuoti ir toliau, tačiau žmogaus suremontuoti neįmanoma.

Įžengdami į advento laikotarpį mes manome, jog tuos „automobilius“, su kuriais važinėjame jau kelis ar keliasdešimt metų ir girdime gedimus variklyje, pataisysime viso labo tik kalėdinėmis dovanomis „perdažydami kėbulą“. Manome, kad salone pakabintas kalėdinis kvepalų buteliukas ar lapelis užgoš iš variklio sklindantį degėsių kvapą. Tačiau taip nebūna. Variklis remontuojamas ne perdažant automobilį, bet jį išardant, surandant gedimą ir jį pataisant arba pakeičiant nauja detale. Jeigu variklio remontuoti nemokame, vadinasi, jį su visu automobiliu turėsime nenaudingai parduoti kitam vairuotojui arba atiduoti į meistro rankas, iš kurio tas automobilis gali ir nebegrįžti.

Adventas nėra vien tik gerų darbų darymo laikotarpis. Tai veikiau savęs įvertinimas ir savęs tobulinimas. Laikotarpis, kuomet tikrai galime atrasti tai, ko nepastebėjome. Tačiau su viena sąlyga – jeigu neskubėsime.

Jeigu skubėsime nupirkti dovanas, ar turėsime laiko apmąstyti, kuri dovaną tikrai bus naudinga, vertinga ir mums įkandama? Ne, greičiausiai įsigysime patį pirmą, po ranka pasitaikiusį Nieką, kurį dovanosime kaip Nieką ir pyksime, jog kitas žmogus nesidžiaugia iš mūsų gautu Nieku. Todėl ir galvodami apie santykį su žmogumi, turime pamąstyti, ar tai, ką planuojame jam duoti, nėra tas pats Niekas, kurio patys nevertiname, bet tikimės, jog tai įvertins kitas žmogus.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close