Justino Marcinkevičiaus pamokos
„Kaskart gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dieną, prisimename tuos žmones, kurie mokė mylėti tėvynę Lietuvą, kalbą, raštą ir žodį. Vienas iš tokių mokytojų buvo poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas Justinas Marcinkevičius“, – literatūros vakarą, skirtą knygos apie Justiną Marcinkevičių pristatymui, pradėjo Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė.
Pasidalinti mintimis, jausmais apie poeto asmenybės ir jo kūrybos įtaką Lietuvai, esamoms ir būsimoms kartoms bei sau asmeniškai atvyko knygos „Justino Marcinkevičiaus pamokos“ sudarytojas Stepas Eitminavičius, aktorė Birutė Mar, atsiminimų autoriai: mokytojai Anarsija Adamonienė ir Justinas Jonyka.
Ši knyga gimė iš įvairių susitikimų, betarpiško bendravimo, pokalbių, susirašinėjimo su Just. Marcinkevičiumi. Knygos sudarytojas S. Eitminavičius prisipažino atsitiktinai ėmęsis sudaryti knygą apie poetą. Pastūmėjo LR Švietimo ir mokslo ministerijos, norėjusios įamžinti poeto asmenybę, užuomina ir greit po to gautas pasiūlymas. „Norų ir fantazijų buvo milijonas, bet nereiškia, kad ir kiti turės tokį pat norą. Kiek skambinta, laiškų parašyta, žadėta ir netesėta… Atrodė, kad yra žmonių, kuriems labai svarbu buvo tik ženklą duoti. Daug mokytojų rašė atsiminimus ir kvietė dar kitus prisidėti. Taip ratas išsiplėtė. Storėjo, storėjo rankraščiai, ir pagaliau atėjo džiaugsmo akimirka. Pavadinimas atsirado spontaniškai, nors jį gimdė ne vienas autorius. Yra tekstų, kurie man pačiam labai svarbūs, juos deklamavau mintinai. Buvo gera tvarkyti, dėlioti, liestis… Kaip mažas vaikas lipdžiau knygą ir kaip mažas žavėjausi“, – kalbėjo svečias, pasikuklinęs, jog kitas galbūt būtų padaręs geriau. Jo nuomone, kada nors ši knyga bus cituojama rašant apie lietuvių pedagogiką, mąstant apie tuos grožinius kūrinius, kurie paliečia žmogaus dvasios gelmes.
Knygos sudarytojas prisipažino, jog maloniausia diena buvo, kai prieš pat Kūčias sūnus atvežė knygą į namus, o po Kalėdų ją pamatė ir prisiminimų autoriai. Knyga buvo pristatyta plačiajai auditorijai per Just. Marcinkevičiaus gimtadienį kovo 10-ąją. „Renginys nepraėjo be jaudulio, – pasakojo jis. – Priėjęs žmogus sakė: „Žinote, buvo kažkas panašaus į mišias“. O po jų ministerijoje – kas sunkiai įsivaizduojama – skambėjo vakaro dalyvių dainos pagal Just. Marcinkevičiaus žodžius. Visa tai daryta iš meilės Justinui Marcinkevičiui. Manau, kad tai yra vertybė“, – teigė svečias.
Šiuo metu elektroninis knygos variantas yra internete, gyvena savo būtį. Kadangi ji išleista labai mažu tiražu, prieniečiai kol kas negalės įsigyti – vieną vienintelį egzempliorių Justino Marcinkevičiaus kambariui padovanojo poeto našlė Genovaitė Marcinkevičienė. Direktorė D. Čepeliauskienė patarė parašyti kolektyvinį raštą ŠMM ir galbūt tada bus pakartotas knygos tiražas.
Atsiminimais apie Justiną Marcinkevičių pasidalino knygos bendraautoriai. Buvusi lietuvių kalbos mokytoja A. Adamonienė citavo poetą, jo kūrybą, kalbėjo apie jo reikšmę vyresniajai kartai. „Mano kartai, 1930-ųjų metų gimimo kartai, – tai balsas, šaukiantis istorijos tamsai ir vėjui. Visa Marcinkevičiaus poezija yra likimo nuskriausto vaiko, kuris neteko namų, neteko motinos, malda ir bandymas gintis nuo pasaulio žvėries. Kažkada Justinas Marcinkevičius yra pasakęs, kad visa mūsų lietuvių literatūra yra bandymas ginti ir gintis, kad visa literatūra yra tarsi malda. „Graudi ta amžina malda už kalbą, rugio žiedą ir namų žariją“. Tuos pačius žodžius galime pasakyti ir apie visą Justino Marcinkevičiaus kūrybą“, – sakė buvusi Just. Marcinkevičiaus bendramokslė.
Lietuvių kalbos mokytoją Justiną Jonyką su Just. Marcinkevičiumi sieja giminystės ryšiai. Santūriai, jaudindamasis, tarsi bijodamas būti pernelyg sugretintas su poetu, mokytojas pasidžiaugė, kad poeto asmenybė sutelkė, subūrė žmones. Pasak mokytojo, poetas turėjo gebėjimą užmegzti nepaprastą ryšį su auditorija, pataikyti tiesiai į širdį – ar tai būtų dešimties žmonių auditorija, ar dešimttūkstantinis mitingas Vingio parke. Jis pasidalijo mintimis ir apie poeto kūrybos kelią, poeto visuomenininko pasirinkimo kelią, atskleisdamas keletą detalių apie tėvo ir senelio įtaką pasirinkimui. „Just. Marcinkevičiaus poeziją turėtume vertinti ne todėl, kad jo gyvenimas buvo lyg ir visiškai sterilus, be klaidų. Priešingai, mūsų tautoje ir literatūroje tai pirmas žmogus, kuris išlaikė išbandymą šlove, kartais gal net perdėta, išlaikė išbandymą pažeminimu, puolimu. Kaip buvo sunku būti ignoruojamam tam tikrais momentais. Gyvenimas paradoksalus: jeigu mes turėtume tik šlovingąją Just. Marcinkevičiaus gyvenimo pusę, neiškiltų mums tokia asmenybės šviesa“, – sakė J. Jonyka, kviesdamas daugiau žmonių pasidalinti prisiminimais apie poetą, nebijoti atverti jo žemiškąją pusę, parodyti jo kasdienybę, paprastumą, humoro jausmą. „Geriausioje Just. Marcinkevičiau lyrikoje slypi gilus pesimizmas, ir vis dėlto per tą pesimizmą prasiskverbia žmogiškumo šviesa, kuri turėtų mus vesti per gyvenimo išbandymus amžinybės link“, – apibendrindamas kalbėjo J. Jonyka.
Knygos sudarytojas S. Eitminavičius dėkojo atsiminimų autoriams, kurių truputį daugiau nei šimto puslapių knygoje yra net keturiasdešimt trys, teigdamas, jog jauniems žmonėms būtina paliudyti, kad Just. Marcinkevičius vyresniajai kartai buvo labai svarbus: „Būtų gražu, jei būtų liudijimų, jog nuo vaikystės Justinas Marcinkevičius augino jaunąją kartą savo kūriniais ir savo asmenybės šviesa. Mokytojai galbūt parašytų apie tai, kas yra poeto pašaukimas, kaip poeto kūriniai prigyja širdyse, kaip jie perduodami mokiniams“.
Prienų Justino Marcinkevičiaus bibliotekos direktorė D. Čepeliauskienė taip pat kvietė visus, kol dar yra, kol gali, surašyti tai, ką jautė bendraudami su poetu, skaitydami jo kūrybą, pasidalinti tuo turtu vieniems su kitais. Biblioteka, pasivadinanti poetu vardu, galvoja išleisti kraštiečių, žiburiečių, visų Prienų krašto žmonių, kurie mylėjo ir dievino poetą, atsiminimų knygą. Direktorės nuomone, kas antras galėtų kažką parašyti, rudenį susitikus dar kartą apie tai kalbėti, o vėliau visa tai sudėti į atsiminimų knygą.
Vakaro metu poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščius iš ankstyvosios ir vėlyvosios kūrybos skaitė aktorė Birutė Mar. Dainomis renginį papuošė „Žiburio“ gimnazijos mokinys Vytautas Trakymas.
Roma Sinkevičiūtė
