ŽIV virusą organizme galima aptikti tik praėjus 3-4 savaitėms ar net mėnesiams nuo užsikrėtimo, o AIDS ligos požymiai pasireiškia po 5-10 metų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas primena, kad gruodžio 1-oji Pasaulinė kovos su AIDS diena.

Kuo ŽIV skiriasi nuo AIDS?

ŽIV tai žmogaus imunodeficito virusas, kuris pažeidžia imuninę sistemą. Šis virusas gali būti perduotas lytiniu keliu ir per kraują iš motinos vaisiui.

AIDS tai ŽIV ligos paskutinė infekcijos stadija, kuriai būdingas imuniteto netekimas, lemiantis indikacines ligas, navikų atsiradimą, neurologinius pokyčius.

ŽIV virusą organizme galima aptikti tik praėjus 3-4 savaitėms ar net mėnesiams nuo užsikrėtimo, o AIDS ligos požymiai pasireiškia po 5-10 metų, priklausomai nuo individualaus organizmo imuniteto stiprumo.

Epidemiologinė situacija.

2018 m. Pasaulyje užregistruota apie 37,9 mln. infekuotų ŽIV žmonių, iš kurių 1,7 mln. vaikai. Per visą minėtos infekcijos registravimo laikotarpį (1981-2018) mirė virš 32 mln.

Lietuvoje pernai metais užregistruota 160 naujų ŽIV atvejų, o per visą ŽIV registravimo laikotarpį (1988-2018) Lietuvoje užregistruoti 3172 ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių 552 asmenims nustatytas AIDS. Nuo 1988 m. Lietuvoje mirė 442 asmenys dėl su ŽIV susijusių priežasčių.

Siekiant išvengti ŽIV/AIDS, svarbu:

 nevartoti švirkščiamųjų narkotikų (esant priklausomybei vartoti saugiai);

 saugus lytinis elgesys (prezervatyvų naudojimas), vengiant: lytinių santykių su švirkščiamuosius narkotikus vartojusiais ar vartojančiais asmenimis; atsitiktinių lytinių santykių; lytinių santykių su komercinio sekso darbuotojais; lytinių santykių su daug lytinių partnerių turėjusiais asmenimis.

 saugus medicininių bei grožio paslaugų atlikimas;

 kraujo bei organų donorų tyrimas dėl ŽIV;

 individualių apsaugos priemonių naudojimas, kontaktuojant su krauju ar kitais organizmo skysčiais;

 valstybės lėšomis atliekami nėščiųjų ir tuberkulioze sergančiųjų asmenų tyrimai dėl ŽIV;

 labiausiai rizikuojančių užsikrėsti asmenų tyrimas.

Siekiant sumažinti ŽIV plitimą, labai svarbu kuo anksčiau išaiškinti užsikrėtusius asmenis, todėl ŽIV testą rekomenduojama atlikti, jeigu:

 turėjote lytinių santykių su: užkrėtusiu ŽIV ar atsitiktiniu lytiniu partneriu, tos pačios lyties ar švirkščiamuosius narkotikus vartojančiu asmeniu, su daug lytinių partnerių turėjusiu asmeniu;

 vartojote ar vartojate švirkščiamuosius narkotikus;

 sergate sifiliu, gonorėja, chlamidijoze ir lytinių organų pūsleline;

 esate patyrę lytinę prievartą;

 esate nėščia;

 sergate užsitęsusiomis ar pasikartojančiomis pneumonijomis, bronchitu;

 sergate virusiniu hepatitu C (užsikrėtę nuo 12 iki 30 metų amžiaus);

 sergate onkologiniais susirgimais, tuberkulioze;

 viduriuojate ilgiau kaip 1 mėn., krinta svoris (daugiau kaip 10 proc.);

 pastoviai ar nepastoviai karščiuojate ilgiau kaip 1 mėn.;

 sergate lytinių organų kandidoze (ilgiau kaip 1 mėn.), burnos, stemplės ar gerklės kandidoze;

 turite burnos ir genitalijų opas, neišnykstančias ilgiau kaip 1 mėn.;

 esate ligonis ir įprastinis gydymas dėl nežinomų priežasčių yra neefektyvus;

 Jūsų bendro kraujo tyrime -nusėdimas didesnis kaip 65 mm/h.;

 įsidūrėte kito asmens panaudota adata.

Pasaulinė sveikatos organizacija praneša, kad pusė visų Europos regione nustatomų naujų ŽIV infekcijos atvejų diagnozuojama vėlyvajame ligos periode. Nežinojimas savo statuso dėl ŽIV padidina AIDS riziką bei mirčių dažnumą.