Nepasikeitė vaikų noras muzikuoti, pažinti, siekti rezultato

1965 m. rugsėjo 1-ąją duris atvėrusi Prienų meno mokykla jubiliejinius 55-uosius mokslo metus pradėjo naujose patalpose. Kaip sekasi kurtis dar dažais kvepiančiose patalpose, kas džiugina, su kokiomis problemomis susiduriama, kalbėjomės su l. e. direktorės pareigas mokytoja eksperte Lina Bendoraitiene.

Kokiomis nuotaikomis pradėjote naujuosius mokslo metus?

Ši mokslo metų pradžia mūsų mokyklos bendruomenei yra neeilinė. Žinojome, kad jau dažais kvepia naujos patalpos, todėl nutarėme mokslo metus pradėti naujame pastate, kad netrukdytume ugdymo proceso persikraustymo darbais. Teko kibti į darbą visam mokyklos kolektyvui – ir štai mes jau naujuose namuose. Nuotaikos puikios, nes įsikūrimo rūpesčiai visada malonūs.

Kiek turite mokinių, norinčių gilintis į meno paslaptis? Kokias programas jiems siūlote?

Šiuo metu mokykloje mokosi 282 įvairaus amžiaus mokiniai. Galima rinktis fortepijono, akordeono, styginių instrumentų (smuiko, gitaros), liaudies instrumentų (kanklių, birbynės, lumzdelio, armonikos), pučiamųjų instrumentų (klarneto, saksofono), chorinio dainavimo, dailės ugdymo programas.

Kokie jauniausi jūsų mokinukai? Ką jiems siūlote? Ką renkasi suaugusieji?

Mažiausi mūsų mokinukai yra 4–6 metų. Jie lavinasi ankstyvojo muzikinio ir dailės ugdymo programose, susipažįsta su dainavimo, ritmikos pradmenimis, piešia, lipdo ir kt. Suaugusieji renkasi muzikavimą instrumentu, tapybą, fotografiją.

Ar neketinate ateityje pasiūlyti naujų programų?

Apklausę mokinius sužinojome, jog nemažai mokinių norėtų, kad pasirenkami dalykai būtų ne tik solinis dainavimas ar grojimas kitu instrumentu, bet ir improvizacija, džiazo vokalas, mušamieji instrumentai, todėl ieškosime galimybių šiuos norus patenkinti.

Kiek pedagogų dirba? Ar užtenka?

Mokykloje dirba 25 mokytojai. Šiuo metu pagal galimybes stengiamės, kad būtų patenkinti visi norinčiųjų lavintis poreikiai, tačiau ateityje galim pritrūkti mokytojų. Ši problema atsiranda dėl to, kad mažėja muzikos pedagogiką studijuojančiųjų skaičius, o ir atlyginimai nėra labai patrauklūs.

Kokie svarbiausi šių mokslo metų uždaviniai? Ar daug konkursų, festivalių laukia?

Pirmiausias ir svarbiausias rūpestis – pritaikyti patalpas darbui. Koncertinė veikla, kaip ir kiekvienais metais, bus aktyvi. Planuojame dalyvauti keliuose tarptautiniuose konkursuose Lietuvoje, organizuoti kelis respublikinius renginius savo mokykloje ir vykti į respublikinius renginius kitose mokyklose.

Kokios problemos labiausiai neduoda ramybės mokyklos vadovei (nors ir laikinai)?

Kaip suspėti su laikmečio diktuojamu tempu ir poreikiais! Visuomenė kompiuterizuota, o klasėse mokytojai neturi kompiuterių, teorinių dalykų klasėse reikėtų interaktyvių lentų, kuriose mokiniai galėtų rasti informaciją patys, klausyti muzikos.

Technologijos taip greitai keičiasi, kad sunku suspėti. Mes tik pernai įsigijome multimediją, kuri, šiuolaikinio žmogaus akimis, – jau seniena. Aparatūra – sensta, o atnaujinti nėra galimybių. Yra norinčių mokytis groti mušamaisiais, bet neturime viso jų komplekto.

Kas labiausiai džiugina naujose patalpose? Ar yra dar nebaigtų darbų?

Iki galo įsikurti naujose patalpose dar reikės laiko ir lėšų. Pirmiausia turime spręsti patalpų akustikos problemas, įsirengti koncertų salę, palaipsniui senus instrumentus pakeisti naujais.

Kokius pokyčius meno mokyklose pastebite?

Mokykloje dirbu daugiau nei tris dešimtmečius. Per šį laikotarpį pasikeitė beveik viskas: mokinių požiūris į mokymąsi, jų poreikiai, mokymo programos. Kintant mokiniams ir jų poreikiams, keičiasi ir mokymo metodika, mokymo priemonės, bendravimas ir kt. Nepasikeitė tik vaikų noras muzikuoti, pažinti, būti įvertintiems, siekti rezultato.

Ar keičiasi visuomenės, o kartu ir mokinių bei jų tėvelių, požiūris į meno mokyklą, ar vis dar tikimasi, kad čia ugdomi tik profesionalūs muzikai ar dailininkai?

Požiūris priklauso nuo vaiko, nuo to, su kokia mintimi jis ateina į mokyklą. Jei iš dešimties vaikų, baigusių meno mokyklą, nors vienas pasirenka muziko ar dailininko kelią, jau gerai. Vienas svarbiausių mūsų, mokytojų, siekių – išugdyti profesionalų klausytoją, suvokiantį, ką girdi koncerte. Kiekvienam besimokančiam mokykloje yra sudaroma individuali programa. Tiems, kurie yra apdovanoti ypatingais gabumais, ir programa kitokia – sudaromos sąlygos dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, augti. Džiaugiamės, kai sužinome, kad tie keleri mokykloje praleisti metai paliko pėdsaką ir vaikas (ar jau jaunas žmogus) vėl paima į rankas instrumentą.

Koks Jūsų – muzikos mokytojos – moto?

Ir gyvenime, ir pedagoginėje veikloje vadovaujuosi vienu – perpetuum mobile, t. y. nuolat judėti tik į priekį, nieko nėra neįmanomo.

Kokią Meno mokyklą matote ateityje?

Ateities mokykla turi būti patraukli – ne tik gražios patalpos, bet įdomios, r laikmečiui aktualios programos. Mokiniai turi turėti galimybę ne tik groti ar piešti, bet ir dirbti garso įrašų studijoje, fotolaboratorijoje, susipažinti su garso aparatūra, garso režisūra. Kol kas tai tik svajonės, bet, tikiu, jos išsipildys.

Meno mokykla jau daugiau nei metai neturi vadovo? Kodėl nenorite dalyvauti konkurse?

Kolegos ragino dalyvauti, bet aš, viską apsvarsčiusi, supratau, kad man labiau patinka pedagoginis darbas, nesinori prarasti kontakto su vaikais, prarasti kvalifikacijos.

Ko palinkėtumėt būsimam direktoriui?

Tikimės aktyvaus, lankstaus, suprantančio meną ir menininkus direktoriaus. Svarbiausia – kalbėti viena kalba ir matyti tomis pačiomis akimis.

Ačiū už pokalbį.