Paminėta Lietuvos žydų genocido diena
Rugsėjo 23-iosios, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos, renginiai vėliau persikėlė į Balbieriškį, kur kultūros ir laisvalaikio centre vyko minėjimas „Žydų pėdsakai Balbieriškyje“.
Renginyje dalyvavo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas su keliais nariais bei žydų bendruomenės veikėjas Chaimė Bergmanas, Balbieriškio seniūnijos seniūnė Sigita Ražanskienė ir jos pavaduotoja Vilma Galinytė, Prienų savivaldybės tarybos narys Deividas Dargužis, Balbieriškio pagrindinės mokyklos direktorius Stasys Valančius, mokytojai, mokiniai ir miestelio gyventojai.
Renginį pradėjo Balbieriškio kultūros centro direktorė Neringa Garmuvienė. Ji atliko žydišką dainą, sulaukusią daug aplodismentų, o G. Žakas pavadino Neringą „kabra“ – tikrąja žydų dainininke.
Bendruomenės tolerancijos centro vadovas Rymantas Sidaravičius supažindino su Balbieriškyje gyvenusių žydų kultūriniu paveldu, taip pat su Volfo Kagano asmenybe, jo pėdsaku miestelio ir Lietuvos laisvės kovų istorijoje. R. Sidaravičius priminė, kad V. Kaganas buvo paprastas žmogus, batsiuvys, vėliau tapęs savanoriu. 2017 m. spalio mėnesį parke buvo pastatyta atminimo lenta Volfui Kaganui, kaip savanoriui, dviejų Vyčio kryžių kavalieriui, ir miestelyje gyvenusiai žydų bendruomenei.
Nors nuo žydų genocido praėjo nemažas laiko tarpas, tačiau ir šių laikų žmonės supranta ir išgyvena Antrojo pasaulinio karo metų įvykius, kai masiškai buvo naikinama žydų tauta. Holokaustas – ne tik žydų tragedija, tai ir mūsų tautos tragedija, nes netekome Lietuvos piliečių, kartu su mumis kūrusių valstybę, dalyvavusių šalies ekonominiame, kultūriniame ir politiniame gyvenime. Juk ir Balbieriškyje gyvenę žydai buvo to meto verslininkai, įnešę svarų indėlį į tuometinį miestelio gyvenimą.
Renginio metu buvo rodomi dokumentinio filmo „Vilniaus getas“ fragmentai, kurie vertė susimąstyti apie žmogaus, vykdžiusio tokius darbus, žmogiškąją prigimtį.
Didžiausios žydų tautybės žmonių žudynės vyko Kaune bei Šiauliuose, kur per pirmąsias dvi karo savaites buvo nužudyta apie 4 tūkst. žydų Kaune, apie 3 tūkst. žydų Šiauliuose, pasienyje ir kitose Lietuvos vietose.
R. Sidaravičius plačiau pasakojo ir apie Balbieriškyje gyvenusias žydų šeimas, apie tai, kas dar yra išlikę iš jų turėtos nuosavybės, kurie namai tebestovi, primindami jų šeimininkus.
G. Žakas dėkojo R. Sidaravičiui ir visai Balbieriškio bendruomenei už gražų ir glaudų bendradarbiavimą, už palaikymą. Pasak jo, „mes visi kartu turime būti, juk mes tokie patys, juk mes vienodi, nes Dievas yra vienas“.
Chaimė Bergmanas taip pat pasidžiaugė draugyste ir gražiais ryšiais su balbieriškiečiais ir perdavė Seimo nario Emanuelio Zingerio sveikinimus bei palinkėjimus. Ch. Bergmanas priminė, kad Balbieriškyje buvęs bravoras priklausė E. Zingerio giminei.
Ch. Bergmanas atkreipė dėmesį, kad reikia paminėti ir pagerbti buvusios mokytojos Danutės Dvilinskaitės-Laukienės atminimą, nes ji buvo tas žmogus, kuris prieštaravo, kad ant žydų kapinių vietos Prienuose būtų statomas vaikų darželis. „D. Dvilinskaitė-Laukienė pademonstravo didelį pilietinį supratimą“, – sakė Ch. Bergmanas.
Renginio pabaigoje vėl skambėjo N. Garmuvienės daina ir šoko jaunųjų balbieriškiečių šokių kolektyvas „Ringutis“.
Po renginio buvo padėta gėlių ir uždegtos žvakutės prie V. Kagano atminimo lentos.
