Kaime darbų netrūksta visais metų laikais

Rugsėjis jau nudažė geltonai medžių lapus, išdžiovino baigiančias žydėti vasaros gėles. Gamta savaip graži ir rudenį, tik jau nėra to švelnaus ir gražaus žalumo, nėra gaivos. Taip atrodo ir Navickų, gyvenančių Jiezno seniūnijoje, Kašonių kaime, sodyba, apsupta didžiulio sodo. Onutė ir Kęstutis sodą pradėjo sodinti vos įsikūrę naujame name, o tai buvo beveik prieš 30 metų.

Sode – augalų įvairovė

Šios sodybos šeimininkai dabar jau išėję į užtarnautą poilsį, tačiau nuo darbų savo sodyboje niekas į pensiją neišleidžia. O darbų užtenka nuo pat ankstaus pavasario iki vėlyvo rudens, nuo ryto iki vakaro. Tik spėk suktis. Sode ir darže dirba abu – ir Kęstutis, ir Onutė, bet vadovauti dažniau tenka moteriai. Prie bičių taip pat eina tik Onutė.

Iš pradžių atrodo, kad sodas kaip sodas – pilnas įvairių vaismedžių. Bet pasivaikščiojus su šeimininke pamatai daug įdomių dalykų ir išgirsti daug pasakojimų.

Sodas tikrai nemažas, užima apie 3 ha žemės. Jame auga 7 veislių obelys, 6 veislių kriaušės, 8–9 veislių slyvos, vyšnios, trešnės, žagarvyšnės, baltasis ir juodasis šilkmedžiai, kaštainiai, ginkmedžiai, sausmedžiai, riešutmedžiai, abrikosai, bespyglės gervuogės, šizandros, šilauogės, avietės, serbentai, radiolos, gudobelės. Visos šios vaismedžių rūšys ne kiekvienam žinomos ir matytos, retas yra ragavęs ir jų vaisių.

Sodas suformuotas labai įdomiai. Jame padaryti lyg prieškambariai – tokios nuo vėjų apsaugotos vietelės, jose pastatyti nedideli namukai, kur vasarą galima puikiausiai permiegoti,o aikštelėje pasėdėti, kai kuriose yra ir laužavietė – grilis, taigi galima ir kepsnį išsičirškinti arba su kavos ar arbatos puodeliu ryte ar vakare pasėdėti. Tokios gražios ir jaukios erdvės apaugusios vynuogėmis, jas puošia žydinčios gėlės. Ir dabar, kai šalnos pakando kai kurių gėlių žiedus, gražiais žiedais dar liepsnoja įvairiaspalviai jurginai.

Eidami aplink sodą randame ir braškių lysves, šiltnamius, kuriuose dar puikiausiai žaliuoja ir dera agurkai. O pomidorų šiltnamyje – sunku suskaičiuoti, kiek auga įvairių rūšių ir veislių.

Chemikalų nei sode, nei darže, nei šiltnamiuose nenaudoja

Paklausta, kaip pavyksta tiek ilgai išlaikyti žalius ir vedančius augalus, Onutė paslaptingai nusišypso: reikia žinoti nemažai subtilybių ir turėti elementarių agronominių žinių. „Niekada nenaudoju jokių chemikalų. Pasodinus dirvą mulčiuoju šiaudais, nuo amarų agurkus purškiu mielių tirpalu. Pomidorus laistau tik vieną kartą per mėnesį, tačiau gausiai, o nuo ligų irgi turiu specifinį savo receptą, kuris gal kiek neįprastas“, – sako Onutė.

Sode ant medžių kabinamos gaudyklės iš plastikinių butelių su raugu, į kuriuos ir sulenda kenkėjai, o vėliau žūsta, nes negali išeiti. Onutė sako, kad dar galima nuo kandžių ir amarų augalus nupurkšti tabako ir ūkinio muilo tirpalu arba medžio kamieną apvynioti naudotame aliejuje pamirkyta medžiaga (paprasčiausiais skudurais). Štai ir jūsų sodas be ligų ir kenkėjų, o vaisiai – be jokios chemijos.

Agurkai, kurie puikiausiai žaliuoja, jau pasodinti antrą kartą, krapų lopinėlis taip pat žaliuoja, taigi šeima kasdien turi šviežių prieskonių ir daržovių. Onutė dar rodo šiltnamyje augančius arbūzus, spalvingas gražias paprikas, porus, moliūgus, cukinijas. Jau nurauti džiūsta didžiuliai svogūnai. Beje, išauginti iš sėklų, taip pat be jokios papildomos chemijos.

Pomidorų šiltnamyje pamačiau ir paragavau dar neregėtų pomidorų, kurių čia auga daugybė. Vieni žali, kiti geltoni, dryžuoti, raudoni, juodi, oranžiniai. Pasak Onutės, nemažai veislių atsisiunčia ar randa mugėse, atranda dar ir senovinių, augintų mūsų senelių, ypatingo skonio, kurių mažai kur gali rasti.

Beje, Onutė kai kuriuos augalus ir vaismedžius daugina pati, nes turi ir agronomo, ir zootechniko diplomą – tad žinių ir praktikos kaimiškuose darbuose netrūksta.

Augina vaistines ir prieskonines žoleles

Reikia paminėti, kad tarpuose tarp vaismedžių auga prieskoniniai ir vaistiniai augalai: petražolės, krapai, salierai, mairūnai, čiobreliai, šalavijai, bazilikai, katžolės, gelsvės, peletrūnai, melisos, mėtos, debesylai, margainiai, taukės ir kt. Vaistažolių namelyje džiūsta į ryšelius surištos dilgėlės, kurių žiemą bus duodama vištoms, džiūsta ir kiti vaistiniai žolynai, kurie visą šeimą ir jų giminaičius saugo nuo peršalimo ligų, stiprina imunitetą ar paprasčiausiai suteikia jaukumo šaltą žiemos vakarą. Kaip jau minėjau, sode gausu vyšnių, slyvų, serbentų, aviečių, šilauogių, o vasaros pradžioje lysvėse raudonavo braškės, aplink tvoras auga mėlynos ir žalios vynuogės.

„Nuo 1987 metų, kai pasistatėme namą, pradėjome galvoti apie sodą. Pirmiausia 20 arų užauginom morkų, kurias pardavę nusipirkome vaismedžių. Abu su vyru mėgome augalus, pagal profesiją buvome žemės ūkio specialistai. Važinėjome po muges ir vis nusipirkdavome patinkantį vaismedį ar krūmą. Taip po truputį ir įveisėme tokį nemažą sodą“, – pasakoja šeimininkė, vis rodydama naujus plotelius, kuriuose auga vis kitokie, dar nematyti augalai, tokie kaip ginkmedis, kaštainis, radiola. Onutė gali gana smulkiai papasakoti, kaip juos visus prižiūrėti, kaip vartojami jų vaisiai.

Dirbti padeda ir artimieji

Atitvertoje kiemo dalyje gagena žąsys, antys, čerška vištos ir perlinės vištaitės. Visko čia yra, o darbo taip pat galybė. Tai kaip pajėgia patys sutvarkyti tokį didelį sodą ir daržus?

„Jeigu gyveni kaime – darbų niekada netrūksta. Žinoma, vieniems tai būtų didelė našta, tačiau padeda vaikai, anūkai, atvažiuoja ir kiti giminaičiai, nes kaime surasti pagalbininkų būtų sunku. Artimieji padeda nuimti ir derlių, kuriuo paskui pasidalinam. Du vaikai su šeimomis gyvena Lietuvoje, o kiti du – užsienyje, Anglijoje ir Vokietijoje. Vasarą sulaukiam ir anūkų, kurių yra ne taip mažai – visas šešetas. Dukra su vyru perėmė mūsų buvusį ūkį ir jame sėkmingai dirba. Mes dabar rūpinamės sodu ir tuo, kas jame auga. Vien tik sulčių išspaudžiam per 200 litrų. Štai vynuogių sultys gerai tiems, kas turi problemų su širdimi, serbentų sultys irgi labai naudingos mūsų organizmui, ypač žiemą, kai trūksta vitaminų. Nemažai obuolių ir kriaušių parduodam pagal sutartis maitinimo įmonėms. Šiais metais derlius menkesnis, tad ir sutartis vykdyti sunku“, – sako moteris.

Didelė jėga yra giminė, kai tarpusavio ryšiai tvirti, kai vieni kitiems padeda, kai kartu dalijasi ne tik derlių, bet ir jo auginimo rūpesčius.

O kaime gyventi gera – graži aplinka, pavasarį žydi sodas, vėliau brandina vaisius, dera uogos, žydi gėlės, o sode dar ir bitės dūzgia, žiedus apdulkina, medutį surenka. Ir didelė giminė, kaip bičių šeima, dirba ranka rankon, atsiremdami vienas į kito petį.

Sodyba didelė, tad ir želdinius bei poilsio erdves galima formuoti kaip patinka. Sodyboje iškastas tvenkinys, kuriame žydi vandens lelijos, puošia padaryti tilteliai, o pievutėje galima puikia leisti laisvalaikį – čia gali žaisti vaikai, po darbų pailsėti suaugusieji.

Onutė džiaugiasi visais giminaičiais, neskirstydama čia mano, o čia – vyro. Visi mylimi, brangūs ir laukiami didelėje Navickų sodyboje Kašonių kaime.