Baltijos kelio minėjimas Veiveriuose: 30 metų – daug ar mažai?

Koplytstulpiais ir kryžiais paženklintas Skausmo kalnelis daugeliui Prienų savivaldybės gyventojų yra kovos už laisvę simbolis. Šioje Veiverių seniūnijos vietoje ilsisi beveik šimto partizanų palaikai. Ypatingą aurą turinti vieta ir rugpjūčio 23 dieną sukvietė neabejingus Lietuvai Prienų rajono gyventojus paminėti dvi svarbias lietuviams datas ir pagerbti kovotojus už laisvę.

Minėjimą pradėjusi Skausmo kalnelio įkūrėja Dalytė Raslavičienė priminė, kad susirinkome ne tik Baltijos kelio trisdešimtmečio paminėti, bet ir prisiminti, kaip 1939 m. rugpjūčio 23 dieną Rytų ir Vakarų valdovai „sukarpė“ Europos žemėlapį – pasirašė nacistinės Vokietijos ir SSRS paktą – nepuolimo sutartį bei slaptus Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolus. Paktą pasirašė šalių užsienio reikalų ministrai – Joachimas fon Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas.

Skausmo kalnelio puoselėtojai Baltijos kelias – svarbus įvykis, moteris prisimena jį lyg tai būtų įvykę vakar. Anot jos, prieš 30 metų susikabinti rankomis 650 kilometrų grandinėje veiveriškiai išvyko auštant. Dalytė mena, kad stovint susikibus rankomis buvo galima girdėti ne tik savo, bet ir šalia stovinčio žmogaus širdies plakimą. Moteris apgailestavo, kad iš trisdešimt dviejų tuo metu vykusių išreikšti savo valią šiandien jau gyva tik Staselė Aniulienė ir ji…

Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė pasveikino susirinkusiuosius ir sakė tikinti, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas gali prisidėti prie Lietuvos laisvės savo gerais darbais ir puoselėdamas tautines idėjas. Loreta įteikė atminimo dovanėles – rašiklius – tuometinio Baltijos kelio dalyvėms Dalytei Raslavičienei ir Staselei Aniulienei.

Prienų rajono savivaldybės tarybos narys Cezaras Pacevičius džiaugėsi, kad šiandien kartu su 80 prieniečių apsilankė toje Baltijos kelio vietoje, kur prieš 30 metų susikibo rankomis Prienų ir Birštono savivaldybių gyventojai. Jis didžiavosi, kad ta vieta pažymėta mūsų krašto menininko A. Sakalausko išdrožtu koplytstulpiu. Tarybos narys pasidžiaugė, kad minėjime dalyvauja nemažai jaunimo. Anot jo, mes turime perduoti istoriją ateinančiai kartai, nes nežinant praeities neįmanoma sukurti ateities. Baigdamas Cezaras palinkėjo sveikatos Dalytei Raslavičienei o visiems susirinkusiesiems puoselėti bendrystę.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų skyriaus pirmininkas Leonas Sakalavičius retoriškai klausė: 30 metų – daug ar mažai? Jis pastebėjo, kad tarpukario Lietuva neišsaugojo laisvės tiek metų, kiek po antrojo nepriklausomybės atgavimo mes jau esame laisvi. Leonas kaip šiandien mena Baltijos kelią, net oras buvo kaip šiandien, tik žmonių – daug daugiau… Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų skyriaus pirmininkas kalbėjo, kad turime didžiuotis, nes nė viena kita šalis neturi Baltijos kelio analogo. Leonas priminė, kad sovietai gyrėsi, jog yra didi tauta, bet jie nesuprato, kad tautos jėga slypi gebėjime kurti žmonių gerovę. Anot jo, prieš 30 metų trys Baltijos šalys parodė savo jėgą susivienydamos ir negalvodamos, kas bus rytoj. Leonas sakė, kad per tuos metus iš tiesų buvo rimtų istorinių išbandymų, tačiau mažos šalys įrodė, kad tautos galybė vienybėje. Žymus menininkas palinkėjo visiems kasdien būti tokiems, kokie buvome tą dieną Baltijos kelyje.

Veiverių seniūnijos seniūno pavaduotoja Audronė Lazdauskienė sakė, kad ši diena Lietuvai reiškia vienybę, ji to ir linkinti veiveriškiams. Seniūno pavaduotoja padėkojo Dalytei Raslavičienei už laisvės idėjų puoselėjimą ir įteikė jai gėlių.

Minėjimo metu skambėjo Dalytės Raslavičienės eilės, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro moterų vokalinio ansamblio „Radasta“ (vadovė Aurelija Bareišienė) dainos laisvės kovų ir tremties tematika. Pasibaigus minėjimui, Skausmo kalnelio įkūrėja pakvietė susirinkusiuosius dar neišsiskirstyti ir pasivaišinti jos pačios raugta gira.

Kristina Belenavičienė