home Aktualijos, Gynyba Europos Komisijos pirmininko pirmojo pavaduotojo F. Timmermanso ir Komisijos narės V. Jurovos pareiškimas minint Visų totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimo dieną

Europos Komisijos pirmininko pirmojo pavaduotojo F. Timmermanso ir Komisijos narės V. Jurovos pareiškimas minint Visų totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimo dieną

„Kiekvienų metų rugpjūčio 23 d. pagerbiame visų totalitarinių režimų milijonų aukų atminimą. 

Šią dieną 1939 m. nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas pradėjo tamsų Europos istorijos etapą. Laikotarpį, kuriuo piliečiai negalėjo nei patys laisvai spręsti, nei pareikšti nuomonės dėl politinių sprendimų. Tai buvo Europa, kurioje apie laisvę ir demokratiją buvo galima tik svajoti. 

Europos totalitarinių režimų laikotarpiu deportacijų, kankinimų ir žudymų aukomis tapo dešimtys milijonų žmonių. Kai kuriose Europos dalyse dėl šitokio žiaurumo, nesamos laisvės ir negerbiamų pagrindinių teisių net kelios kartos neturėjo galimybės mėgautis laisve ir demokratija.

Šiais metais mes taip pat minėsime 1989 m. įvykių, per kuriuos Vidurio ir Rytų Europos piliečiai pasipriešino ir pralaužė Geležinę uždangą taip paspartindami jos griūtį, 30-metį. Drąsūs piliečių veiksmai sugrąžino laisvę ir demokratiją visai Europai. 

Jie padėjo įveikti susiskaldymą ir suvienyti Europą. Todėl šie įvykiai yra bendras Europos paveldas, kurį mes visi turime branginti, puoselėti ir ginti. 

Nuo 1939 m. jau praėjo 80 metų ir kartos, kuri buvo totalitarizmo rykštės liudininkė, atstovų beveik nebeliko gyvų – gyva istorija tampa rašytine istorija. Todėl turime išlaikyti tuos atsiminimus gyvus, kad jie įkvėptų ir vestų naujas kartas į kovą už pagrindines teises, teisinę valstybę ir demokratiją. Būtent dėl šių vertybių esame tokie, kokie esame. Esame vieningi prieš bet kokius totalitarinius ir autoritarinius režimus. Laisva Europa nėra duotybė, tai – kasdienis pasirinkimas.“

1939 m. rugpjūčio 23 d. nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašė Vidurio ir Rytų Europą padalinusį Molotovo-Ribentropo paktą, dėl kurio tamsiausiu mūsų žemyno istorijos laikotarpiu buvo pažeidinėjamos dešimčių milijonų žmonių pagrindinės teisės. Net pasibaigus Antrajam pasauliniam karui daugelis europiečių dešimtmečius toliau kentėjo nuo totalitarinių režimų.

1989 m. rugpjūčio 23 d. įvyko Baltijos kelio demonstracija. Ši data sutapo su Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo 50‑osiomis metinėmis. Baltijos šalių piliečiai sustojo vienas šalia kito, suformuodami 600 km ilgio žmonių grandinę per Estiją, Latviją ir Lietuvą. Tai buvo taiki demonstracija, sujungusi tris laisvės siekusias šalis.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close