Kas pasikeitė prie Birštono kurorto prijungus Viensėdžio dalį

Pagal Birštono kurorto plėtros planą dalis buvusių Viensėdžio ir Kernuvių kaimų tapo miesto teritorija. Praėjo jau beveik dveji metai nuo šio svarbaus pokyčio. Kas iš esmės pasikeitė čia gyvenančių žmonių gyvenime?

Nepasikeitė niekas

Daugiausia kalbintų gyventojų įvardijo, kad jokių pokyčių nemato. Išasfaltuotos gatvės, vandentiekis ir kanalizacija bei gatvių apšvietimas buvo įrengti jau anksčiau.

Kaip sakė Birštono savivaldybės tarybos narė Birutė Vokietaitienė, šios teritorijos buvo prijungtos prie Birštono kurorto, kadangi atitiko miesto lygį, kad jau turėjo gerai sutvarkytą infrastruktūrą. Dabartine padėtimi žmonės patenkinti, tik pasigenda didesnės tvarkos, kaip tai yra mieste. Žiemos metu gatvės valomos, pabarstoma. O štai vasarą iš karto matosi šiokie tokie trūkumai, ko nebūna mieste – gatvės neprižiūrimos taip kaip mieste: nenušienautos pakelės prie kai kurių individualių namų, apleistos ir nenušienautos namų valdos, piktžolėmis apaugę daržų sklypeliai. Pušų gatvės gale, kur yra automobilių apsisukimo ar stovėjimo aikštelė, aplink ją esančiame valstybinės žemės plote taip pat auga piktžolės. Tvarkingi gyventojai, kuriems rūpi savo aplinka, patys nušienauja ir nuskuta piktžoles, augančias prie kelio ir gatvės susijungimo.

Trūksta darbuotojų

Kalbantis su Birštono miesto tvarkymo tarnybos direktoriumi Algirdu Kederiu, paaiškėja ir kai kurios aplinkybės: pasirodo, padidėjus miesto teritorijai nepadaugėjo nei technikos, nei darbuotojų.

Iš tikrųjų, norint, kad vasarą mieste būtų gražu ir tvarkinga, reikia įdėti daug darbo ir pastangų. Birštone nuolatinio dėmesio reikalauja dideli žalieji plotai, daug gėlynų, o kur dar gatvių ir viešųjų erdvių priežiūra.

Individualių namų valdų savininkus reikia drausminti

Buvusioje kaimiškoje Birštono miesto vietovėje irgi yra panašių problemų kaip ir mieste – apleisti ir neprižiūrimi pastatai, apaugusios piktžolėmis namų valdos.

„Kartu su seniūnu patikrinsim, kaip žmonės tvarkosi savo sklypuose. Radus pažeidimų, jeigu gyventojų nebus namuose, jiems bus išsiųsti pranešimai su įspėjimu dėl sklypo priežiūros, ir bus nurodytas terminas. Paskui bus dar kartą patikrinama ir vietoje sprendžiama, ar žmogus susitvarkys, ar jau surašyti protokolą su nutarimu“, – sakė Birštono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiasis viešosios tvarkos specialistas Irmantas Adamonis.

Taigi, prijungus kaimiškąją gyvenvietės vietovę prie miesto, niekas nepasikeitė. Juk pirmiausia turi pasikeisti žmonių mąstymas, suvokimas, jog reikia nusišienauti savo sklype augančias piktžoles ir neužteršti jomis kaimynų daržų ir namų valdų.

Negražu, kad tokius dalykus mato čia apsilankantys žmonės, negražu ir piktžolynai kaimiškoje vietovėje prie ūkininkų laukų. Visur reikia šeimininkiško rūpesčio, skatinti gyventojus palaikyti tvarką prie savo namų. Juk gyvenvietėje gyvena ir daug gražiai, pavyzdingai besitvarkančių žmonių.