home Aktualijos, Gamta, Kelionės, Laisvalaikis Pažinkime Lenkijos lietuviškąjį kraštą

Pažinkime Lenkijos lietuviškąjį kraštą

Į kaimyninę Lenkiją dažniausiai vykstame apsipirkti – pigesnių maisto produktų, drabužių ar avalynės. O jeigu leidžiamės į turistinę pažintinę ekskursiją, paprastai lankome didesnius šios šalies miestus, tokius kaip Krokuva, Varšuva, Torūnė, kuriuose gausu architektūros ir meno paminklų. Tačiau ne mažiau svarbūs ir mažesni miesteliai bei čia pat už Lietuvos sienos esančios vietovės, dažnai turinčios lietuviškas šaknis ir puoselėjančios lietuvybę. Taigi, neseniai atostogų metu teko šiek tiek pakeliauti po lietuviškai vis dar kalbantį Punsko, Seinų ir Suvalkų bei Augustavo kraštą.

Į akis krito labai gražios ir ežeruotos vietovės, nuostabios bažnyčios ir puošnūs vienuolynai, turintys turtingą istoriją. Kiekvienoje vietovėje yra įdomių ir vertingų dalykų, kurie svarbūs čia gyvenantiems žmonėms.

Augustavas garsėja kanalais

Augustavas – kurortinis miestelis įsikūręs tarp ežerų ir miškų, garsus savo kanalais, todėl dar vadinamas „Lenkiškąja Venecija“. Devynių ežerų ir Augustavo girios supamas miestas yra vienas svarbiausių Lenkijos vandens sporto (baidarių, kanojų) centrų. Tuo spėjome įsitikinti vos užlipę ant tilto ir pamatę prie pakrantės besiglaudžiančių daug įvairių tipų laivų, laivelių, baidarių, vandens dviračių ir kt.

Vienas iš svarbiausių gamtos ir istorijos paminklų yra 1824–1839 m. nutiestas Augustavo kanalas. Kanalas jungia Vyslos ir Nemuno upes. Miesto ribose yra Augustavo šliuzas, Pževiežo šliuzas ir Svobodos šliuzas. 2007 m. Augustavo kanalas paskelbtas saugomu istorijos paminklu.

Plaukioti kanalais nelabai turime laiko, tad tik pasivažinėjame pakrantėmis, pasigėrime vaizdais nuo tilto.

Nuostabius kvapus skleidė čia pat pakrantėje įsikūrusios kavinės, barai, kuriuose prekiaujama šviežia, ką tik sugauta, išrūkyta ar kepta žuvimi. Iš tikrųjų žuvies pasirinkimas didelis, net nežinai, kokios užsisakyti. Tačiau visi nori paragauti seliavų, kurių galima gauti tik Augustave arba Vygriuose. Mes skanaujame lydekos ir seliavų bei ragaujame gardžią, iš įvairių žuvų išvirtą žuvienę. Sėdime prie pat vandens, kanale plaukioja turistiniai laivai, kvepia čia pat rūkoma žuvis...

Pasistiprinę keliaujame aplankyti žymesnių Augustavo vietų, taip pat nepaprastai gražios Augustavo bažnyčios, kuri glaudžiai siejama su Žygimantu Augustu ir Barbora Radvilaite. Beje, Augustavas irgi gavęs pavadinimą nuo kunigaikščio Žygimanto Augusto. Jis su Barbora ne tik parinko vietą bažnyčiai, bet ir buvo pagrindiniai jos fundatoriai.

Augustavo centre aplankome paminklus žuvusiesiems už laisvę, Augustavo TIC ir kitus objektus. Ilgai neužtrunkame, nes dar reikia aplankyti kitas maršrute numatytas vietoves.

Seinų įžymybės

Pirmiausia užsukame į Seinų miestelį, kur akį traukia didinga bažnyčia ir domininkonų vienuolyno kompleksas. Tai svarbus lankomas objektas – Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilika, 1619–1632 metais pastatyta Vilniaus baroko stiliumi. Istorinėje medžiagoje pasakojama, kad 1760 m. Rožei Pliaterytei-Strutinskienei ir jos dukrai Jadvygai finansiškai parėmus, ši bažnyčia perstatyta į barokinę.Tais pačiais metais prie bažnyčios buvo įrengta penkiakampė aikštė, kur stovi Šv. Agotos koplytėlė su statula, turėjusia saugoti miestą nuo gaisrų.

Bažnyčia yra plytinė, tinkuota, trijų navų. Ji turi dvi pristatytas koplyčias: iš pietų pusės – Jėzaus Širdies (1661 m.), iš šiaurės – Dievo Motinos (1881 m.). Dauguma altorių, įranga ir kai kurie paveikslai yra XVIII amžiaus. Vertingiausia yra malonėmis garsėjanti figūra – spintos tipo Madona, išlikusi iš XV amžiaus. Uždaryta ji vaizduoja Švč. Mariją su Kūdikėliu, atidaryta – Mariją su Šventąja Trejybe. Šis unikalus sakralinis paminklas, vadinamas stebuklingąja Seinų Dievo Motinos statula, sukurtas XIV–XV a. sandūroje Gdanske ir XVII a. pradžioje Jurgio Grodzinskio iš Karaliaučiaus atvežtas į Seinus.

Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilikoje yra nemažai vertingų ano meto meno paminklų. Priebažnytyje stovi du juodojo marmuro indai su šventintu vandeniu, virš jų – du mediniai polichromuoti XVII a. krucifiksai. Reikia paminėti ir puikius šios bazilikos vargonus, bažnyčios ir vienuolyno steigėjų Jurgio Grodzinskio ir Rožės Pliaterytės-Strutinskienės portretus. Bazilikoje yra 11 barokinių ir rokokinių altorių, o centriniame altoriuje išlikęs Pranciškaus Smuglevičiaus, žymiausio XVIII a. klasicizmo dailininko, tapyti paveikslai.

Bazilikoje palaidotas lietuvių poetas ir Seinų vyskupas Antanas Baranauskas, pirmą kartą prabilęs į tikinčiuosius lietuvių kalba (sienoje yra įmūryta atminimo lentelė). Netoli bazilikos stovi ir paminklas A. Baranauskui, prie kurio mėgsta fotografuotis atvykstantys keliautojai ir turistai. Daugiausia tenka užtrukti bazilikoje, netgi dalyvauti mišiose, kurios tąkart vyko lietuvių kalba, pasimelsti prie stebuklingojo paveikslo. Visi stengiamės išnaudoti progą prisiliesti prie to, kas paslaptinga, šventa, tikėdamiesi, kad mūsų maldos bus išklausytos.

Vyskupų rūmuose, kuriuose dar nuo 1845 m. gyveno vyskupai, dabar įsikūręs Seinų miesto muziejus. Vienoje salytėje įrengta Seinų vyskupystės istorijos ekspozicija, kitoje – laikinos parodos. Čia pat galima įsigyti ir šio krašto žmonių rankdarbių, suvenyrų.

Išvažiuodami pasukame pro rotušę, sinagogą, kelioms minutėms sustojame prie kapinių. Seinų kapinėse yra ir lietuvių karių kapai.

Seinų miestas yra apskrities ir valsčiaus centras, kuriame gyvena apie 6000 gyventojų, kurių 30 procentų sudaro lietuviai. Seinuose veikia didžiausia Lenkijos lietuvių draugija ir mokykla, yra Lietuvos Respublikos konsulatas, prie kurio taip pat stabtelime pasižiūrėti.Toliau keliaujame į Vygrius.

Sužavėjo kamaldulių vienuolyno didybė

Jau iš tolo matome didingus Vygrių vienuolyno ir bažnyčios bokštus. Vygriai – nuostabios gamtos apsuptyje, ežero pusiasalyje įsikūręs miestelis su didingu kamaldulių vienuolynu. Pasakojama, kad Vygrių apylinkėse mėgdavęs medžioti kunigaikštis Jogaila. Nutarę aplankyti šį XVII–XVIII a. veikusį kamaldulių vienuolyną šiek tiek nusiviliame – vyksta remonto darbai. Vienuolynas, įsikūręs gražioje Vygrių ežeryno saloje, vadinamas lenkiškuoju Pažaisliu. Apžiūrime iš tolo visą architektūrinį ansamblį: bažnyčią, apžvalgos bokštą bei eremus – mažus vienuolių kamaldulių namelius, pamatome popiežiaus Jono Pauliaus II muziejų-celę (popiežius čia lankėsi bei ilsėjosi 1999 m.), taip pat minkštakrėslį, kuriame ilsėjosi popiežius, laivelį, kuriuo greta esančiame gražiame ežere mėgdavo pasiirstyti Šventasis Tėvas. Deja, šiuo metu vyksta rekonstrukcijos darbai, tad nepavyksta iš arčiau apžiūrėti celių, pasikelti į apžvalgos bokštą. Nepaprastai gražioje bažnyčioje su daugybe altorių irgi vyksta remonto darbai, tačiau turistų iš įvairių šalių netrūksta, eina viena grupė po kitos.

Kaip nurodoma pateiktoje informacijoje, Vygrių apylinkės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje buvo iki pat trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Vygriai – legendinis LDK valdovų medžioklės dvaras, kurio žemes Jonas Kazimieras Vaza užrašė 1667 m. iš Italijos atvykusiems kamaldulių vienuoliams. Vygrių ežero saloje, vėliau sujungtoje su krantu, įsikūrė įspūdingas, Pažaislį primenantis, barokinis vienuolyno ansamblis. Čia apgyvendinti vienuoliai buvo įpareigoti melstis už valstybės ir valdovo gerovę. 1795 m. Prūsijai atitekęs vienuolynas buvo likviduotas, tapo Vygrių vyskupijos centru.Vienuolyno ir bažnyčios ansamblis įsikūrę ant specialiai suformuoto, aukštomis sienomis įrėminto, viduramžių citadelę primenančio pylimo. Šis religinis kompleksas yra tarsi atskiras miestelis su akmenimis grįstomis gatvėmis, palei jas išsidėsčiusiais vienuolių namukais, ūkiniais pastatais, aikštėmis, erdvę skaidančiomis alėjomis, dengtomis galerijomis, laiptais ir kitais urbanistiniais elementais.

Labai graži čia esanti bažnyčia, ypač altoriai, vitražai. Pasakojama, kad pirmoji bažnyčia, statyta dar XVII a. antroje pusėje, buvo medinė, dabartinė dvibokštė vėlyvojo baroko bažnyčia iškilo 1745 m. Per Antrąjį pasaulinį karą nugriauti bokštai buvo rekonstruoti šeštajame dešimtmetyje. Dabar atstatytas visas vienuolyno ansamblis, kuriuos gali apžiūrėti lankytojai.

Aplink vienuolyno kompleksą gausu prekybininkų, kurie siūlo įsigyti įvairių suvenyrų, rožinių bei magnetukų su Vygrių vienuolyno vaizdais, netoliese įsikūrę ir maitinimo centrai – kavinukės, barai, kur galima pasimėgauti šviežiai rūkyta ar kepta žuvimi.

Toliau kelionę tęsiame Punsko krytimi.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close