Skulptūrų paroda – moteriškų rankų kūrėjos darbai

Rugpjūčio 6 dieną Birštono muziejuje pristatyta Natalijos Luščinaitės-Krinickienės skulptūros darbų paroda„Romantika“. Šios unikalios parodos atidaryme dalyvavo skulptorės dukra Aleksandra Orlovienė ir jos vyras Aleksas Orlovas, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė bei daug skulptūros meno gerbėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių.

Muzikinį foną renginiui suteikė Birštono meno mokyklos mokytojų ir mokinių koncertas, taip pat Agnės Baliūnaitės, Gusto Grigaro, Roko Zdanavičiaus, Olgos (mokytojos) ir Jono Zubavičių šeimyninis duetas. Austrų ir italų kompozitorių kūrinius klarnetu atliko Justas Kurtinaitis, šiuo metu gyvenantis Austrijoje.

Kalbėdama apie N. Luščinaitės-Krinickienės kūrybą, Kauno J. Zikaro memorialinio muziejaus vadovė Rasa Ruibienė pastebėjo, kad „nepaisant Natalijos kuklumo ir santūrumo, kokią matome fotografijoje, ji labai jausminga kūryboje. Skulptūra siejama su moliu, su žemės stichija. Lietuvis ar kuris kitas žmogus supranta, kad žemė žmogaus neišduoda, kiek įdedi, tiek ir grąžina, ir dar su kaupu. Ji buvo nuostabi kūrėja, kūrusi tokius puikius kūrinius. Per darbus galima pajausti, koks galingas ir jausmingas šis žmogus. Tad ir Natalija, nutraukusi savo kūrybą kaip skulptorė, pasinėrė taip pat į žemę augindama gėles“, – kalbėjo R. Ruibienė.

Svečiams ir skulptorės dukrai už originalią parodą dėkojo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, išskirtine paroda džiaugėsi ir muziejaus direktorė Vilijeta Šalomskienė. O skulptorės dukra su žentu dėkojo už galimybę parodyti motinos darbus platesnei visuomenei.

Parodą apžiūrėję žmonės įsitikino skulptorės talentingumu. N. Luščinaitės-Krinickienės skulptūros yra nuostabiai gražios, lengvos, nuogas kūnas pavaizduotas kaip tikras meno kūrinys, keliantis pasigėrėjimą. Beje, ši skulptorė vienintelė Lietuvoje kūrė tautosakos tema, jos sukurtos figūros vaizdavo upių tėvą Nemuną, Baltiją, Eglę, taip pat daugelio dėmesio ir vertinimų sulaukusią skulptūrą – Nemuno ir Neries santaką. J. Zikaro memorialinio muziejaus vadovė priminė, kad moterų skulptorių Lietuvoje buvo tik dvi – Domicelė Tarabildienė ir N. Luščinaitė-Krinickienė.

Birštono muziejuje eksponuojama 13 skulptūrų, o dar maždaug tiek yra Orlovų namuose. Tik, kaip sakė skulptorės dukra ir patvirtino žentas, šios nuostabios skulptūros niekur viešose erdvėse nesuranda vietos .

Plačiau apie savo motiną ir jos darbus pasakojo dukra Aleksandra.

N. Luščinaitė gimė 1905 metais Kaune. Pirmąjį pasaulinį karą praleido Rusijoje, o 1918 metais su tėvais grįžo į Lietuvą. Pastebėjus ypatingus mergaitės sugebėjimus ir talentą, buvo nutarta ją leisti į Menų mokyklą. Ir 1925 metais net ir be egzaminų, vien tik pamačius jos darbus, N. Luščinaitė buvo priimta į Kauno meno mokyklą, kur studijavo skulptūrą K. Sklėriaus, o vėliau J. Zikaro studijoje. 1931 metais baigusi Menų mokyklą, pradėjo aktyvų kūrybinį gyvenimą, dalyvavo daugelyje parodų Deja, vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, kai Lietuvą okupavo sovietai, Natalijai teko savo kūrybą sustabdyti ir užsiimti gėlių auginimu, kuris irgi labai gerai sekėsi. Tarybų valdžia nevertino tikrų meno kūrinių, kuriame matomas žmogaus kūno grožis, buvo reikalaujama juos įvilkti į kokią nors „vatinukę-šimtasiūlę“, vaizduoti pilką, paprastą darbo žmogų, be jokios romantikos ir polėkio. Tai menininkę labai žeidė ir ji savo veiklą užmiršo ilgiems dešimtmečiams.

A. Orlovienė dalijosi prisiminimais apie motinos kūrybos kelią, apie tai, kaip jautėsi ir ką veikė, kai negalėjo kurti, kaip vėl sugrįžo į savo stichiją jau vėlesniais metais ir ką tuomet sukūrė.

Parodos atidarymo dalyviai turėjo kuo gėrėtis ir džiaugtis – švelnios ir moteriškai lengvos linijos, šiluma, meilė ir visi kiti geri jausmai apima žiūrint į parodos ekspoziciją.

Tačiau gėrintis kūrėjos darbais kyla ir klausimas, kodėl dabar mūsų valdžios žmonės, kultūros veikėjai nesiima įvertinti ir išsaugoti tokią unikalią vertybę, tokius puikius meno kūrinius. Juk, pasak skulptorės artimųjų, sunku rasti nišą parodoms, o visos skulptūros laikomos namuose.

Galima užtikrinti, kad apsilankiusieji šioje parodoje liks sužavėti moters sukurtomis skulptūromis, kuriose viskas labai tikroviška, idealu, o upių tėvas Nemunas taip plėšia savo vagą, kad visi kūno raumenys įsitempę, visi iki vieno matosi. Tai rodo, kad skulptorė labai puikiai išmanė ir žmogaus kūno anatomiją, savo skulptūrose mokėjo ir sugebėjo perteikti emocijas, visi kūriniai persmelkti ekspresija, jausmingumu, kilusiu iš lietuviškų sakmių ir padavimų.

Iš tikrųjų, žiūrint į N. Luščinaitės-Krinickienės skulptūras labai jautėsi moteriška dvasia, prigimtis ir begalinis nuoširdumas.

Skulptūrų paroda „Romantika“ Birštono muziejuje svečiuosis iki rugsėjo 4 dienos.