home Kultūra Penktasis mėgėjų teatro festivalis (GALERIJA)

Penktasis mėgėjų teatro festivalis (GALERIJA)

Šeštadienį „Šaltupio“ sodyboje įsikūrė teatrinė dvasia. Čia susirinko 9 kolektyvai iš visos Lietuvos, kurie žiūrovams padovanojo linksmus ir pusiau rimtus, liūdnus ir nuotaikingus, gyvenimiškus ir jausmingus pasirodymus. Prienų ir Kauno rajono sandūroje įsikūrusioje sodyboje mėgėjų teatro festivalis vyksta jau penktus metus iš eilės. Daugeliui kolektyvų tai jau tapo tradicija – atvažiuoti čia ir susirinkusiems žiūrovams bei kitoms teatro trupėms parodyti, ką pavyko paruošti per metus. Tradicija sudominti, užburti ir priversti įsijausti. Turbūt faktas, kad į šį festivalį žiūrovai atvyksta ir vėl norėdami pasigrožėti laisvu menu, nesunkiai atsako į kiekvieno nugirdusio apie bet kokį praleistą renginį klausimą, ar įdomu. Tikrai taip. Tai daugiau negu įdomu. Mėgėjų nuveiktus darbus, paruoštas programas daug kas vertina kaip dėmesio nevertas, nekokybiškas. Tačiau nereikia pamiršti, kad kiekvienas profesionalas pradžioje būna mėgėjas. „Šaltupyje“ susirinko ne tie mėgėjai, kurie, pasak pesimistų, yra tik laiką gaištantys beraščiai. Čia susirinko būsimosios žvaigždės. Jų teatriniai pasirodymai privertė negirdėti netgi to, kas vyksta šalia, privertė nematyti kaimyno ir neišleisti nė vieno garso vaidinimo metu. Vienintelis skambėjęs garsas vaidinimu metu buvo žodžiai, jausmingai, su intonacija, laiku ir vietoje išsprūdę iš aktorių lūpų. Aktorių balsai nesunkiai nustelbė pro šalį praūžusį škvalą. Garso įrangos, mikrofonų čia nebuvo. Jų nereikėjo. Į festivalį atvykę Kauno muzikinio teatro solistai Ramūnas Laukaitis ir Saulius Karka su malonumu iškilmingai festivalį atidarė, atverdami duris mėgėjams ir užleisdami jiems sceną. Tauragės asociacija „Mažoji scena“ savo literatūrine-muzikine kompozicija „Jausmai“ padėjo žiūrovams pamiršti gyvenimiškus rūpesčius, atsipalaiduoti ir į savo vidų įsileisti teatro dvasią. Koks gi teatras Prienų rajone be Prienų rajono kolektyvų. Naujosios Ūtos mėgėjų teatras parodė „Dorą moterį“, kurią parašė Liucija Kanapeckienė, o šiam festivaliui paruošė režisierė Anelė Lukjančiuk. Gaila, šiemet negalėjo atvykti Prienų kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų teatras, kuris planavo parodyti „Koliažą Nr. 4“, pastatytą režisieriaus Virgilijaus Kedžio. Jiems skirtą laiką užėmė gyvenimiškas ir tragikomiškas Kauno kultūros centro „Tautos namai“ Kazio Binkio teatro režisieriaus Rimanto Štaro pastatytas Petro Vaičiūno „Donžuanas iš Lietuvos kaimo“. Vaidinimas ne juokais privertė susimąstyti, kad meilės trikampis kartais gali pasisukti visiškai netikėta linkme. Ovacijų sulaukė pertrauką tarp festivalio vaidinimų užpildęs Garliavos kultūros centro mišrus choras „Melodija“. Praėjus tik akimirkai po choro balsų lietaus, į sceną užkopė Tauragės rajono atstovai – Taurų mėgėjų teatras. Režisierės Danutės Norgailienės pastatyta Jono Skinkio komedija „Moterų kerštas“ žiūrovus privertė kvatotis. Tik ką aptarinėję netikėtą meilės trikampio baigtį žiūrovai pakliuvo į meilės penkiakampį. Ne taip jau lengva sausai išsisukti, kai tu myli tris, o tave myli ketvirta. Jiezno kultūros centro dramos kolektyvas parodė savo pastatytą taip pat Jono Skinkio parašytą „Modernišką kaimo moterį“. Pasirodymo metu net pati režisierė Angelė Jaruševičienė leipo juokais. Jiezno aktoriai nesunkiai interpretavo, kaip lietuviškas kuklumas, slapukavimas ir pasipūtimas priveda prie kitų, jiems artimų žmonių, ignoravimo, pykčio ir netgi „modernizavimo“. Smagiai pasijuokus į sceną „atvažiavo“ Ivono Pradelio „Paryžiaus traukinys, ponia“. A. Stulginskio universiteto studentų teatras „Jovaras“ pasiūlė pasižiūrėti į mus, skubančius, iš šalies. Privertė suprasti, kas yra paprastumas, kas yra nepagrįstos svajonės. Svarbiausia, ko mes, gyvendami svajonėmis, nepastebime aplink save, ko neįvertiname. Kartais tereikia sustoti ir pažiūrėti. Nebūtina mąstyti, nebūtina svajoti, nebūtina skaičiuoti. Tiesiog sustoti ir pamatyti, ką mes turime. Nereikia skubėti į Paryžiaus traukinį, kad rastum savo laimę. Dažniausiai ji yra greta, tik mes jos nematome. Jaunieji aktoriai privertė susimąstyti. Pasirodymui pasibaigus, žiūrovai sėdėjo nuščiuvę, akimirkai paskendę savyje. Aplodismentai nuskambėjo tik po minutėlės, bet audringai. Po „Paryžiaus traukinio“ visiems teko iš tikrųjų pakilti iš savo vietų. Teatro dvasia nusklendė į sodybos sodą, kuriame tarp baltųjų bangų Naglio ieškojo jaunoji režisierės Remigijos Sadzevičienės aktorė. Ji įkūnijo Vilijos Šulcaitės poemą „Mano Naglis“. Tarp bangų išnyranti poema plaukė tarp medžių, tarp stovinčių ir sėdinčių žiūrovų. Į teatro lopšį privertė sugrįžti tik Hanos Šumilaitės pastatytas Bernardo Šo „Kaip jis melavo jos vyrui“. Žiūrovai, nors jau nuvarginti visos dienos pasirodymų, po gaiviame sode įkvėptos bangų mūšos noriai įsijautė ir į šį Voškonių kultūros centro teatro „Siena“ suvaidintą istoriją. Pasibaigus šiam vaidinimui, sceną vėl užgrobė tauragiškiai. Tauragės rajono Skaudvilės bendruomenės teatras parodė paties autoriaus Sigito Kancevyčiaus pastatytą „Fantastišką referentę“. Ir tik šio spektaklio aidams nutilus iškilmingai buvo pranešta apie festivalio uždarymą. Kad iškilmės nenuskęstų trumpuose žodžiuose, į dangų pakilo žėrintys fejerverkai. Penktasis mėgėjų teatro festivalis baigėsi. Šeštasis pakeliui. Festivalio organizatorius ir rėmėjas, „Šaltupio“ sodybos savininkas, Raimundas Puišys jau žinomas ne tik už Prienų rajono, bet ir už Lietuvos ribų kaip meno globėjas. Sodyboje visos sienos išpuoštos jo meninėmis fotografijomis. Daugelis nuotraukų yra dar vieno jo pomėgio liudininkės. Jis – alpinistas. Kasmet jo sodyboje organizuojami teatro festivaliai. Šįkart jis kartu su ne pirmą kartą atvažiavusiais svečiais ir dalyviais džiaugėsi, kad žiūrovų daugėja. Ir vaikai randa čia ką veikti. Šį pavasario savaitgalį vaikai galėjo džiaugtis oro pilimi, pažiūrėti ir pašerti gyvūnėlius arba nuo saulės pasislėpti indėniškame vigvame. Mėgėjų teatro gerbėjai galėjo ramiai sėdėti ir žiūrėti pasirodymus, kol jų vaikai, čia pat susipažinę ir susidraugavę, žaidė, bėgiojo, išbandė sūpynes. Ne ką mažiau susirinkusiais džiaugėsi ir visuose penkiuose festivaliuose dalyvavusi Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė. Ji šiemet atstovavo ir festivalio rėmėjui – Prienų rajono savivaldybei.

Mantvydas Prekevičius

.    

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close