home Laisvalaikis Esame „tvarkingai“ drąsūs, trūksta tik drąsos

Esame „tvarkingai“ drąsūs, trūksta tik drąsos

Tik kas penktas Lietuvos gyventojas yra linkęs visada drąsiai reikšti savo nuomonę viešose diskusijose. Jaunimas dvigubai dažniau nei kitos amžiaus grupės linkęs nuomonę reikšti nedrąsiai ir esant galimybei, susilaikyti. Tai parodė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurią diskusijų festivalio „Būtent!“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.

Lietuvos gyventojų buvo klausiama, kiek drąsiai jie linkę reikšti savo nuomonę viešose diskusijose, kai jose dalyvauja daugiau nei 3 žmonės. „Reiškiu drąsiai tik kai esu ja visiškai užtikrintas“ – tai populiariausiais atsakymas, kurį renkasi trečdalis apklausoje dalyvavysių šalies gyventojų. Antras pagal populiarumą pasirenkamas atsakymas – „Reiškiu drąsiai tik tarp man gerai pažįstamų žmonių“ (24 proc.). Tik penktadalis (20 proc.) teigia savo nuomonę visada reiškiantys drąsiai.

Viešose diskusijose jaunimas – nedrąsus

Jauniausi (18-25 m.) ir vyriausi (56 m. ir daugiau) šalies gyventojai statistiškai rečiau renkasi atsakymą, kad nuomonę „visada reiškiu drąsiai“. Be to, jaunimas, dažniau nei kitos amžiaus grupės, savo nuomonę reiškia drąsiai tuomet, kai tarp klausančiųjų nėra žmonių, kuriuos laiko geriau nusimanančiais konkrečiu klausimu – taip teigė 14 proc. jauniausiųjų respondentų, kai kitose amžiaus grupėse taip mano 6 – 10 proc. respondentų.

6 proc. jauniausių respondentų nuomonę reiškia nedrąsiai ir, esant galimybei, susilaiko. Kitos amžiaus grupės tokį atsakymą pasirenka dukart rečiau. Drąsiausiai nuomonę linkę reikšti 46-55 m. respondentai.

Su išsilavinimu atsiranda daugiau drąsos

Itin ryškus atotrūkis tarp respondentų išsilavinimo ir jų pasirenkamų atsakymų: tik 7 proc. respondentų su neįgytu viduriniu išsilavinimu visada drąsiai reiškia savo nuomonę, kai kitose grupėse šis pasirinkimas siekia 20 proc.

Labiausiai išsilavinę respondentai linkę reikšti nuomonę drąsiai, kai yra ja visiškai užtikrinti – taip teigia 38 proc. tyrimo dalyvių, atitinkamai su viduriniu išsilavinimu ir neįgytu viduriniu – 32 proc. ir 33 proc.

Neįgiję vidurinio išsilavinimo reikšmingai dažnai pasirenka atsakymą „Reiškiu drąsiai tik tarp man gerai pažįstamų žmonių“. Šie respondentai taip pat yra nedrąsiausi, ir, jei yra galimybė, susilaiko – šį atsakymo variantą renkasi dukart dažniau nei kitos grupės.

Didesnės pajamos – drąsiau reiškiama nuomonė

Kuo didesnės pajamos, tuo respondentai labiau linkę visada reikšti savo nuomonę drąsiai: 10 proc. su mažomis pajamomis (iki 200 Eur vienam namų ūkio subjektui per mėnesį), 17 proc. su vidutinėmis (200–500 Eur), 25 proc. didesnėmis nei 500 Eur pajamomis.

Didesnes pajamas gaunantys tyrimo dalyviai mažiausiai linkę rinktis atsakymą, jog savo nuomonę drąsiai reiškia tik tarp gerai pažįstamų žmonių.

Drąsiausiai reiškia savo nuomonę bedarbiai – 30 proc. ir smulkieji verslininkai 28 proc., rečiausiai savo nuomonę reiškia studentai, moksleiviai ir pensininkai – po 13-14 proc.

Didžiųjų miestų gyventojai teiginį „savo nuomonę visada reiškiu drąsiai“, renkasi kiek rečiau (18 proc.) nei gyventojai mažesniuose miestuose (21 proc.) bei kaimiškose vietovėse (22 proc.) Didžiųjų miestų gyventojai reikšmingai dažniau renkasi reikšti nuomonę drąsiai, jei yra ja visiškai užtikrinti (37 proc.), kai mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai šį pasirinkimą renkasi rečiau (atitinkamai 27 proc. bei 33 proc.).

„Žvelgiant į šiuos duomenis – lietuvių drąsa diskutuoti nėra beatodairė: daugumai mūsų tam, kad drąsiai išreikštume savo nuomonę viešai, reikia užtikrintumo savo teisumu, gerai pažįstamos auditorijos, užklausimo ar paskatinimo kalbėti ar, galų gale, labiau nusimanančiųjų nedalyvavimo, – komentuoja Ieva Petronytė-Urbonavičienė, Pilietinės visuomenės instituto vadovė ir VU TSPMI dėstytoja.

Visgi tam, kad diskusijos būtų našios, skatinančios peržengti ir peržengiančios išankstinį dalyvių žinojimą, generuojančios sprendimus ir kaitą, ši „tvarkinga“ drąsa turi derėti ir su drąsa aiškintis ne iki galo suprastą situaciją, viešai, ne vien su pažįstamais žmonėmis ieškoti naujų sprendimų, kelti pačius ir kitus nustebinančias idėjas. Turbūt reiktų labiau priimti diskusiją kaip iššūkį ir galimybę judėti pirmyn.“

Diskusijų festivalio „Būtent!“ organizatoriai įsitikinę, jog aukšta diskusijų kultūra padeda visuomenei susitarti dėl valstybės raidos prioritetų ir lemia geresnę priimamų sprendimų kokybę. Taigi šiemet rugsėjo 6–7 d. Birštone vyksiantis festivalis lankytojams žada daugiau nei 100 valandų turiningų diskusijų, įdomių susitikimų, betarpiškų pokalbių. Šeimoms ir patiems mažiausiems dalyviams rengiama speciali programa. Siekiama, kad festivalio lankytojai galėtų ne tik klausytis, įsitraukti į diskusijas, bet ir patogiai, gerai bei prasmingai praleisti laiką.

Reprezentatyvią šalies gyventojų nuomonės apklausą diskusijų festivalio „Būtent!“ užsakymu 2019 m. balandžio 20 – 29 d. atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1009 18–75 m. amžiaus šalies gyventojai.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close