home Laisvalaikis Kraują ir kraujotaką gerinantys augalai

Kraują ir kraujotaką gerinantys augalai

Vasara – pats įvairių vaistinių žolelių rinkimo metas. Tad pabandykime patys prisirinkti dovanų iš vasaros kraitės, kad sustiprintume savo sveikatą ir nesirgtume atėjus šaltajam metų laikui. Štai ką siūlo mūsų pažįstama žolininkė biologė Monika Smilgytė.

Ne vieną kamuoja mažakraujystė, prasta kraujotaka, varikozinės venos, kraujagyslių užkalkėjimas, hemorojus ir panašios problemos. Nebūtina pulti iškart pas gydytojus, nes gali labai padėti ir gyvenimo būdo pakeitimas, dietos paįvairinimas, žolelių arbatos, tepalai, fitoliai ir kompresai.

Mažakraujystę padedantys įveikti augalai

Jeigu kraujo rodikliai rodo žemą hemoglobino lygį, dažnai geležies tablečių nepakanka. Jos sunkiai organizmo įsisavinamos. Kraujo gamybai reikia ne tik geležies, bet ir vitamino C, folio rūgšties, B grupės vitaminų ir įvairių mikroelementų. Geležies gausu mėsoje, kiaušiniuose, špinatuose ir kitose lapinėse žaliose daržovėse, brokoliuose, grikiuose, petražolėse, gražgarstėse, kopūstuose, pupelėse, lešiuose, žirniuose, burokėliuose, džiovintuose vaisiuose. Iš žolelių, kurios turi daug geležies ir kitų mikroelementų, rutino, reikėtų paminėti dilgėles, gaurometį, plautę, agurklę, dirvuolę, erškėtuogę, grikių žiedus ir lapus, juoduosius serbentus, šermukšnius. Kraujažolė skatina kraujo kūnelių atsinaujinimą kaulų čiulpuose. Nepamirškit, kad dilgėlė ir kraujažolė tirština kraują, tad jas derinkite su kiaulpienėmis, kaštonų žiedais, vingiorykšte.

Kraują skystinantys augalai

Kraują skystina pelkinė vingiorykštė, paprastoji kiaulpienė, paprastoji garšva, kaštonų žiedai, ežiuolė, liepžiedžiai, avietės, blindės, karklai, gluosniai, drebulės, tuopos. Niekada nevartokite kartu kelių kraują skystinančių augalų, nes rizikuojate susižeidę nukraujuoti. Vaikams iki 12 metų kraują skystinantys augalai gali sukelti kraujavimą iš nosies, tad geriau jų vengti arba naudoti mišinukuose tik kartu su kitomis žolelėmis. Vyresnio amžiaus žmonėms patartina nuolat skystinti kraują insulto ir infarkto prevencijai, aterosklerozės (užkalkėjusių kraujagyslių) padariniams mažinti, norint išvengti trombų susidarymo.

Kraują tirštinantys augalai

Kraują tirština, kraujavimą stabdo juodieji serbentai, dilgėlės, aronijos, kraujažolės, kraujalakės, dirvuolės. Vaikai jas gali vartoti drąsiau, o vyresni turi derinti kartu su kraują skystinančiais augalais. Jei vieną dieną suvalgysit dilgėlių sriubos, tai tikrai sau nepakenksite, bet nereikėtų gerti vienų dilgėlių arbatos. Visada atkreipkite dėmesį, kad tarp kraują tirštinančių žolelių būtų ir kraują skystinančių. Tarkim, šaukštelis ar pora juodųjų serbentų uogienės nepakenks, bet jei suvalgysite kelis šaukštus, jau kraujas bus tirštesnis.

Jei vargina prasta kraujotaka, varikozinės venos

Tai labai dažna problema. Prastą kraujotaką rodo šąlančios galūnės. Reikia kuo daugiau judėti – suaktyvės kraujotaka ir sušilsit. Dirbant stovimą ar sėdimą darbą, mažai judant, sušalus, o dažnai ir genetiškai paveldėjus, prasideda venų uždegimas, maudžia kojas, jos tinsta, venos nebepajėgia kraujo varyti aukštyn, kraujas užsistovi ir venos tampa varikozinės. Jums pagelbės kraują skystinantys augalai, ypač kraujotaką gerinančios ir kraujagysles stiprinančios žolelės. Pirmiausia – kaštonų žiedai ir putinai, taip pat grikiai, vynuogės ir jų lapai, agurklė, raudoklė, kraujažolė. Putinai labai dera su spanguolėmis. Kaštonų žiedai dera su įvairiomis žolelėmis. Labai skani kaštonų žiedų, mėtų ir anyžinio lofanto arbata. Uždegimui malšinti patartina kojas trinti, masažuoti naudojant tepalus ir fitolius, gerinančius kraujotaką, mažinančius uždegimą ir skausmą. Tinka ir trauktinės bei aliejinės ištraukos iš gvazdikėlių, lauro lapelių, kamparo aliejaus ar spirito, kraujažolės, kaštonų, vynuogių lapų, pipirų, aitriųjų paprikų, medetkų, bijūnų, dirvuolės, putinų. Uždegimą malšina visos žolelės, nes visos turi polifenolių. Jei kas vakarą įtrinsite kojas, išvengsite uždegimo, liga taip neprogresuos. Masažuoti kojas reikia širdies kryptimi. Dažnai darykite specialius pratimus, spartinančius kraujotaką ir padedančius kraujui grįžti į širdį. Taigi patogiai atsisėskite ir pakelkite kojas arčiau širdies lygio.

Jei kamuoja kraujagyslių užkalkėjimas – aterosklerozė

Svarbu ne tik skystinti kraują atitinkamomis žolelėmis, bet ir pakeisti dietą sveikesne, mažinti blogojo cholesterolio lygį kraujyje. Takažolė tirpdo užkalkėjimus, tad ji derinama su kraują skystinančiu augalu, pavyzdžiui, vingiorykšte, taip pat su blogąjį cholesterolį mažinančiomis žolelėmis: dilgėlėmis, kiaulpienėmis, medetkomis, ožrage, agurkle, beržu, gauromečiu ir kitomis. Cholesterolį mažina visos žolelės, tik vienos mažiau, kitos daugiau.

Jei užklupo hemorojus

Tai prastos kraujotakos, sėdimo darbo, užkietėjusių vidurių, gimdymo pasekmė. Tad reikia daugiau judėti, keisti dietą, kad palaisvėtų viduriai, stiprinti kraujagysles arbatėlėmis, mažinančiomis kraujo pralaidumą, stiprinančiomis kraujagyslių sieneles, po dušo pasitepti skaudamą vietą žolelių aliejinėmis ištraukomis – fitoliais. Vidurius laisvina ir tuštinimąsi reguliuoja švieži vaisiai ir daržovės, linų sėmenys, kiaulpienės, ajerai, garšvos, varnalėšos, topinambai, juodauogio šeivamedžio žiedai ir uogos, šermukšniai, vynuogės, abrikosai, kriaušės. Kraujagyslėms stiprinti reikalingas vitaminas P (rutinas) ir vitaminas C. Rutinas mažina kraujagyslių trapumą ir stiprina kapiliarų sieneles. Rutino gausu juoduosiuose serbentuose, pipiruose, grikiuose, kopūstuose, lapinėse daržovėse, pomidoruose, citrusiniuose vaisiuose, rūtose (atsargiai, nuodingos), vynuogėse, abrikosuose, vyšniose, kraujažolėse, kraujalakėse, kaštonuose, ežiuolėje, vingiorykštėse, šermukšniuose, jonažolėse, gudobelėse, obuoliuose. Daug vitamino C turi juodieji serbentai, svarainiai, šaltalankiai, šermukšniai, putinai, erškėtuogės, spanguolės ir kitos uogos, vaisiai ir daržovės.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close