home Aktualijos Vanduo ir ugnis – ir draugas, ir priešas

Vanduo ir ugnis – ir draugas, ir priešas

Vasara – atostogų ir pramogų metas, kai daug laiko praleidžiame gamtoje ir prie vandens. Ši vasara prasidėjo alinančiu karščiu ir sausra. O po praėjusio savaitgalio visus sujaudino žinia, kad per dvi dienas vanduo pasiglemžė net aštuonių žmonių gyvybes.

Neatsargus elgesys – vienas žingsnis iki nelaimės

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, praėjusią savaitę, kai temperatūra vietomis siekė 35 laipsnius karščio, iš vandens telkinių, upių ir ežerų ugniagesiai ištraukė 19 skenduolių. Penktadienį vanduo pasiglemžė penkių žmonių gyvybes, o šeštadienį – trijų. Iš viso šiais metais jau nuskendo 50 žmonių (pernai per visus metus – 132).

Šiais metais birželis pagal nuskendusiųjų skaičių yra pats tragiškiausias. Pernai birželio mėnesį per tą patį laikotarpį nuskendo 14 žmonių, o šiemet – 21.

Kauno PGV Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Darius Giraitis informavo, kad Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse tragiškų įvykių išvengta. Buvo gauti du pranešimai apie skęstančius žmones.

Birželio 12 d. pavakarę buvo gautas pranešimas, kad Prienuose, šalia Kęstučio gatvės, Nemuno saloje, bėgioja mergaitė, kuri šaukia, kad skęsta jos mama, tėtis ir brolis.Gelbėtojai atvyko per 4 minutes ir visą šeimą jau rado saloje. Skęstančius žmones iki PGP atvykimo išgelbėjo šalia buvęs žmogus. Į krantą parplukdyti vaikai ir tėvai dėl patirto šoko išvežti į Prienų ligoninės priėmimo skyrių.

Birželio 17 d. pavakarę Liejaus ežere (Stakliškių sen., Gripiškių k.) skendo 1970 m. gimęs vyras. Atvykus gelbėtojams vyras jau buvo išplaukęs ir išlipęs į krantą.

Pasak D. Giraičio, nuo metų pradžios Prienų ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo keturis žmones, iš jų du nepilnamečius.

Praėjusį savaitgalį visoje šalyje vyko akcija „Saugus maudymasis“. Prienų ir Birštono gelbėtojai šeštadienį ir sekmadienį valtimi plaukiojo Nemune ir prie vandens laiką leidžiantiems žmonėms patarė, kaip saugiai maudytis ir plaukioti, įspėjo neatsargiai besielgiančius. Šeštadienį jie keletą kartų buvo užsukę prie Birštono tvenkinių, kur poilsiautojams taip pat patarė, kaip saugiai elgtis prie vandens.

Prie vandens ir vandenyje nepamirškite saugumo!

Ugniagesiai gelbėtojai dar kartą įspėja gyventojus, kad maudantis ar plaukiojant ežeruose, upėse ar tvenkiniuose privalu laikytis saugaus elgesio vandenyje taisyklių. Jie pataria nesimaudyti nežinomose ir nuošaliose vietose. Geriau yra rinktis paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.

Nereikėtų plaukti už plūdurų, nors ir manote, kad esate geras plaukikas.

Negalima maudytis iškart po valgio ar apsvaigus nuo alkoholio. O perkaitus saulėje pavojinga staiga šokti į vandenį, prieš tai būtina juo apsišlakstyti.

Taip pat negalima plaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes ji gali apvirsti.

Už vaikų saugumą yra atsakingi tėvai. Jie visada turi pasirūpinti, kad besimaudantys prie vandens telkinių vaikai neliktų be suaugusiųjų priežiūros.Vaikų priežiūros negalima patikėti vyresniems vaikams.

Pradėjus skęsti, būtina įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save reikėtų atkreipti mojuojant rankomis.

Pamatę skęstantį žmogų, nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu 112 ir nurodykite vietą, kur įvyko nelaimė.

Gaisrai atvirose teritorijose nesiliauja

Praėjusią savaitę visoje Lietuvoje vyravo ketvirtos klasės miškų gaisringumas, keliantis didelį gaisrų pavojų. Sekmadienį ir pirmadienį truputį palijus, kai kuriose Prienų rajono ir Birštono savivaldybių teritorijose gaisrų pavojus porą dienų buvo šiek tiek sumažėjęs, tačiau lietaus debesims tolstant nuo Lietuvos, pavojus vėl didėja.

D. Giraičio teigimu, nors žolės ir miškų gaisrai nesiliauja, Prienų ir Birštono kraštui skausmingiausias buvo balandžio mėnuo, kai ugnies gesinti buvo važiuota net 51 kartą (pernai per visus metus – 125 kartus). Balandžio mėnesį net 29 gaisrai kilo atvirose teritorijose, išdegė beveik 2 tūkst. arų plotas. Iš jų 3 gaisrai kilo miške (išdegė 205 arai), 16 – pievose (1281 aras), 3 – durpingose pievose (243 arai), 7 – kitose atvirose teritorijose (180 arų). Specialisto teigimu, daugumos gaisrų priežastis – neatsargus žmonių elgesys, nes gaisrai kilo nuo neužgesinto laužo, be priežiūros paliktos rūkyklos, o ir sąlygos tam buvo palankios – visą mėnesį buvo labai sausa ir vėjuota.

Per gegužės mėnesį atvirose teritorijose kilo 11 gaisrų (išdegė beveik 300 arų plotas), iš jų – 8 kartus degė pievos (238 arai) bei 3 kartus – kitos teritorijos.

Birželio mėnesį jau kilo 10 gaisrų, iš jų 6 – atvirose teritorijose bei po kartą degė durpinga pieva ir miško paklotė. Paskutinį kartą ugniagesiai gesinti degančios žolės vyko į Užuguosčio kaimą birželio 15 d. Žolę, užsidegusią nuo elektros laidų, užgesino gyventojai iki PGP atvykimo. Išdegė žolė 1 aro plote.

Saugokime save ir aplinką nuo gaisrų!

Pasak D. Giraičio, šiuo metu, kai yra didelis gaisrų pavojus, turime elgtis labai atsakingai – nekūrenti laužų, nemėtyti nuorūkų. Dažniausiai gaisrai kyla dėl neatsakingos žmonių veikos.

Ugniagesiai primena, kad gaisrą gali sukelti net mažiausio laužo kibirkštys, pučiant net ir nedideliam vėjui. Nukritusios ant sausos miško paklotės ar žolės jos kaipmat ją uždega. Beje, degančio miško kibirkštys skrieja labai toli – vėjas jas gali nunešti net už kilometro.

Jeigu gaisras užklupo miške iškylaujant, svarbiausia – nepasiduoti panikai. Būtina susikaupti ir numatyti, kaip evakuotis į saugią vietą. Miškininkai pataria tokiu atveju iš aukštesnės vietos ar medžio apžvelgti apylinkes ir pasirinkti saugiausią kryptį.

Slėptis nuo miške kilusio gaisro reikia atvirose miško laukymėse, ežerų salose, upių pakrantėse. Eiti į saugią vietą reikia prieš vėją, gaisrą aplenkiant šonu.

Jei pastebėjote kilusį gaisrą, kuo greičiau apie tai praneškite bendruoju pagalbos telefonu 112.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close