Akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“ perskaityti tūkstančių tremtinių likimai

Nepamirštama netekties diena…1941 m. birželio 14 d. iš visos Lietuvos Sibiro link pajudėjo pirmieji ešelonai, kurie į nežinią pasiuntė šviesiausius Lietuvos žmones. Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje represijas patyrė šimtai tūkstančių žmonių. Suėmimais ir teroru buvo ne tik slopinamas pasipriešinimas, bet ir siekta visiškai sovietizuoti, pavergti ir pertvarkyti Lietuvos visuomenę.

Birželio 14-oji – Gedulo diena, kai prisimename ir išgyvename skaudžią tautos istoriją ir netektis. Ir Vilties diena – praėjo lygiai 30 metų nuo tos dienos, kai Lietuva išdrįso pagerbti tremties ir kalinimų aukas. Prieš 30 metų pradėję minėti Gedulo ir vilties dieną, žmonės nešė gėles ant bėgių, prie stočių miestuose ir nusprendė nebetylėti.

Šių metų birželio 14-osios vidurdienį gyvenimas Lietuvoje minutei stabtelėjo – įstaigose, prekybos centruose, aikštėse ir visur kitur Visuotine tylos minute buvo paminėtos trėmimų pradžios 78-osios metinės. Ši visą Lietuvą vienijanti iniciatyva privertė visus nors minutę pagalvoti apie savo laisvės kainą.

13 val. dvylikoje Lietuvos miestų prasidėjo Gedulo ir vilties dienai skirti renginiai bei tremtinių ir politinių kalinių vardų ir likimų skaitymo akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Šią akciją jau ketvirtą kartą organizuoja projektas „Misija Sibiras“. Šiais metais prie šios akcijos prisijungė ir Prienai.

Prienuose Laisvės aikštėje vykusiame renginyje tylos minute buvo pagerbti nuo sovietinių represijų nukentėję tautiečiai. Skambant Vytautės Radzevičiūtės atliekamai dainai „Lakštingalėlė“, padėta gėlių ir uždegta žvakė prie paminklo, skirto žuvusiųjų už laisvę kovotojų atminimui.

Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas susirinkusiesiems priminė, kad dėl trėmimų netekome labai daug žmonių ir šią skaudžią istoriją turime perduoti jaunimui. Jis išreiškė viltį, kad mūsų kraštas visuomet bus laisvas ir klestintis.

„Žiburio“ gimnazijos abiturientas Mantas Baublys pasidalijo savo šeimos istorija. Jo prosenelė 1948 m., vykdant operaciją „Vesna“, taip pat buvo ištremta į Sibirą. Įkvėptas artimųjų pasakojimų ir prosenelės atsiminimų, vaikinas šiais metais parašė brandos darbą, kuriame analizavo gyvenimo sąlygas tremtyje. Jis atskleidė, kad rašydamas brandos darbą pajuto ypatingą ryšį su artimaisiais ir intymų santykį su Lietuva. Jis visiems linkėjo ne tik suvokti tą sudėtingą istorinę situaciją, bet ir širdyje pajusti Lietuvos istorinę vienybę.

Projekto „Misija Sibiras“ atstovė Laura Žūsinaitė priminė, kad šiais metais akcija vyksta dvylikoje Lietuvos miestų ir net Vašingtone (JAV), taip pat pasidžiaugė, kad prie akcijos prisijungė ir prieniškiai.

Atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ pirmą kartą įvyko Vilniuje 2016 m., kai visuomenė perskaitė 22 tūkstančius vardų, pavardžių ir likimų. Per trejus metus jau perskaityta 187 tūkstančiai vardų ir likimų… Šiųmetėje akcijoje perskaityta daugiau nei 120 tūkstančių vardų ir likimų.

Atminties akcijos metu per maždaug 6 valandas Prienuose 49 žmonės perskaitė 5 tūkstančius tremtinių vardų ir pavardžių, paminėdami jų likimą: grįžo, negrįžo, likimas nežinomas. Skaitymus pradėjo savivaldybės meras A. Vaicekauskas, o užbaigė renginio vedėja Zita Kuzminskienė.

Prieniškė Aldona, nors pati ir neskaitė pavardžių, tačiau ilgokai stebėjo ir klausė, sakė, kad tai labai prasminga akcija, sukelianti daug emocijų ir primenanti skaudžią istoriją. Jos teigimu, nors ir nepažįsti tų minimų žmonių, tačiau ypatingai sujaudina žinia, kad negrįžo arba likimas nežinomas.

Laisvės aikštėje veikė Prienų krašto muziejaus parengta paroda „Jie neturėjo sugrįžti“. Parodoje – originalios tremtinių nuotraukos, laiškai, asmeniniai daiktai. Paroda parengta iš muziejaus fondų.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close