Prienuose vyko taktinės pratybos „Prienų atkirtis“

Gegužės pirmąjį savaitgalį visus prieniečius nustebino Prienų mieste bei apylinkėse išsilaipinęs kariškių gausa. Taip gegužės 4 dieną prasidėjo kariniai mokymai „Prienų atkirtis“.

Šį kartą pratybose savo jėgas išbandė Krašto apsaugos savanorių pajėgos bei Lietuvos šaulių sąjungos nariai.

Daugelis prieniečių šeštadienį pastebėjo Prienuose bei rajono teritorijoje judančius karius bei karinę techniką.

Dalis iš karių išsidėstė aiškiau Prienų gyventojams matomose vietose. Šeštadienio popietę raudonieji, Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoti kariai, iš smėlio maišų įsirengė apkasus ir išsidėstė aplink jiems svarbius karinius objektus – Prienų šaulių namus bei buvusią Prienų specialiąją mokyklą (internatą). Mėlynieji, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, vykdė konvencinių ir nekonvencinių grėsmių identifikavimą.

Kaip minėjo Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius, jų pajėgos imitavo valstybės pasienyje esantį, ir jų saugomą miestelį, kurį turi užpulti priešiškos pajėgos, todėl jų pajėgos privalėjo užtikrinti miestelio saugumą ir jame nuolat patruliuoti. Nuo 22 val. Prienuose buvo tariamai įvesta komendanto valanda. Visgi, nors esant komendanto valandai be miesto saugumą užtikrinančio komendanto leidimo negalima praeiti pro kontrolinius punktus, civiliams judėjimas uždraustas nebuvo. Tačiau, dėl įtariamos aktyvios žvalgybos, buvo tikrinami, ir civiliai žmonės, ir pravažiuojantys automobiliai. Taip pat, siekiant išsiaiškint įtartinų asmenų tapatybę, buvo aktyviai bendradarbiaujama su policijos pareigūnais.

Apie šimtas šaulių bandė neutralizuoti priešiškų pajėgų žvalgybinius resursus, prieniečiai bei Prienų svečiai buvo prašomi identifikuoti save. Tokia procedūra būtų ypač svarbi ir tikro karo atveju. Visgi, kai kurie prieniečiai skundėsi tokiais patikrinimais, dėl kurių turėjo sugaišti daugiau laiko. Tačiau, kaip minėjo ats. kpt. Vytautas Žymančius, dauguma prieniečių mielai bendradarbiavo su šauliais ir jų dėka, netgi, pavyko sulaikyti du žvalgus, apsimetusius gatvės šlavėjais.

Teko pastebėti, jog šaulių pozicijų žvalgyba buvo vykdoma ir iš važiuojančių automobilių, su telefonais filmuojant jų išsidėstymą.

Visgi, žvalgybinė ir pozicinė ramybė buvo nutraukta per aktyviąją fazę. 6 valandą ryto, lauktas ir planuotas Raudonųjų saugomų objektų šturmas – prasidėjo. Mėlynieji vienu metu smogė abiems saugomiems objektams – šturmavo Šaulių namus bei buvusią Prienų specialiąją mokyklą (internatą). Karinių pratybų metu buvo naudojama garsinė imitacija, pirotechninės ir dūminės priemonės.

Pasibaigus aktyviajai pratybų fazei, sekmadienį, prie Žiburio gimnazijos vyko pratybų bei Savanoriškųjų krašto apsaugos pajėgų pristatymas. Visi miestelėnai bei svečiai buvo pakviesti pažiūrėti ginkluotės parodą, susitikti su kariais, pasivaišinti kareiviška koše.

Pristatyme Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos II rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Ričardas Stakelis sakė, kad pratybose dalyvavo apie 160 savanorių, pusšimtis šaulių, karo policijos ir medikų atstovai bei prieniškiai. Jis dėkojo Prienų rajono savivaldybei, kad skyrė patalpas, svetingai priėmė ir suteikė visą reikalingą pagalbą.

Dviejų parų pratybose kariai tobulino savo įgūdžius, veikė įvairiose taktinėse situacijose miesto sąlygomis. Ta, pasak rinktinės vado, labai aktualu mums, nes visi prisimename, kokie iššūkiai 2014 m. buvo kilę Ukrainai ir visai Europai.

 „Mano kariai vykdė kompleksines taktikos pratybas miesto sąlygomis. Labai didžiuojuosi savo kariais, kurie puikiai reagavo i konvencines ir nekonvencines grėsmes tuo užtikrindami saugumą Prienuose (pagal pratybų scenarijų). Pratybų tikslas – parodyti, kad Krašto apsaugos savanorių pajėgos reikalui esant yra pasirengusios veikti savarankiškai arba sąveikaujant su kitais kariuomenės vienetais. Norime ir Prienams, ir visai Kauno apskričiai parodyti, kad mes esame ir reikalui esant – būsime“, – kalbėjo pulkininkas leitenantas Ričardas Stakelis.

Dideliame būryje pratybose dalyvavusių karių buvo ir prieniškis jaunesnysis eilinis Deivydas Bukevičius. Jis džiaugėsi, kad lauko taktikos pratybose viskas pavyko puikiai, kariai gavo daug naudingos patirties.

2012 m. jis baigė bazinį kario savanorio kursą ir kelerius metus dirbo profesinėje karo tarnyboje, tačiau sušlubavus sveikatai, tarnybos teko atsisakyti. Praėjus porai metų sveikata pasitaisė, tačiau gydytojai į profesinę karo tarnybą neleido grįžti, todėl tapo savanoriu.

„Esu gamtos vaikas, myliu tėvynę, esu patriotas, todėl noriu būti pasirengęs ginti savo kraštą“, – į klausimą, kodėl laisvalaikį leidžia pratybose, o ne priešais televizorių, atsakė D.Bukevičius. Jis ragino visus, kurie neabejingi savo ir savo artimųjų saugumui, tapti kariais savanoriais, nes mokymuose įgaunama daug patirties, motyvacijos. Kartu galima tarnauti kariuomenėje ir dirbti ar studijuoti, o už dienas, praleistas mokymuose, mokamas ir atlyginimas.

Aštuntus metus savanoriaujanti Audronė Mimonskienė: „Nuo vaikystės norėjau tapti kare, tačiau anksčiau nebuvo laiko ir galimybių. Savo svajonę įgyvendinau užauginusi vaikus. Profesionalia kare jau tapti negaliu dėl amžiaus, nors labai norėčiau, tačiau nors dvi dienas per mėnesį dalyvauju pratybose, taip pat esu šaulė. Nemažai metų dirbau virėja, vėliau dirbau Karininkų ramovėje, o pastaruosius trejus metus dirbu apsaugos šaule. Visus raginu nebijoti įgyvendinti savo svajonių.“

Deimantė Kudirkienė: „Penkias dienas per savaitę dirbu darželio auklėtoja, o savaitgaliais „kariauju“. Aš savanoriauju dar tik devynis mėnesius ir gailiuosi, kad anksčiau nepradėjau, nes labai įdomu – naujos patirtys, naujos žinios, daug veiklos, įdomus gyvenimas, nėra kada liūdėti. Namuose laukia dvi dukros ir vyras. Vyras mane supranta ir palaiko, nes pats yra karys“.

Susirinkusiems prieniškiams buvo pademonstruota, kaip pasaloje buvę kariai sutrukdo „priešui“ įgyvendinti savo tikslus, veikė informacijos centras, buvo demonstruojami ginklai ir visi atvykusieji vaišinami kareiviška koše bei arbata.

Pratybose dalyvavusiems kariams už bendradarbiavimą ir patriotiškumo pamokas dėkojo Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė.

Rinktinės kariams savanoriams buvo suteikti kariniai laipsniai, įteiktos rinktinės vado padėkos.

Savaitgalį Prienų, Jiezno miestuose ir apylinkėse vykusiose bendrose Lietuvos kariuomenės junginių pratybose dalyvavo ir Prienų rajono savivaldybės specialistai, Prienų rajono policijos komisariato bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnai, Greitosios medicinos pagalbos stoties specialistai.

Tiesa, dėl pratybų laiko liko nepatenkinti nemažai prieniečių. Daug kas kėlė klausimą, kodėl baugi karinė operacija su šūviai vyko ankstyvą rytą ir dar sekmadienį, kuomet buvo švenčiama Mamos diena.

Kaip minėjo Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinės vadas bei Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos II rinktinės vadas, pratybos surengtos taip, jog kariai galėtų kuo anksčiau baigti pratybas ir galėtų vykti aplankyti savo mamas. Tiesa, pratyboms šauliams baigėsi anksčiau nei savanorių pajėgoms – netrukus po karinės operacijos ankstyvą rytą. Šauliai be karinės operacijos turėjo ir dar vieną nemažiau svarbią užduotį – išvalyti miestą po karinės operacijos, po kurios gatvėse mėtėsi itin daug tuščių šovinių gilzių. Reikėjo ir pasirūpinti laikinaisiais įtvirtinimais – smėlio maišais, kurie turėjo būti ne tik surinkti, bet ir išvežti bei grąžinti į savo vietą.

Negana to, operacija vyko tuomet, kuomet Prienų gatvės buvo visiškai tuščios ir visų įvykių sukūryje nepasitaikė nei atsitiktinių pėsčiųjų, nei transporto priemonių. Tokie veiksmai dienos metu būtų sukėlę didesnį chaosą ir paniką nei tik triukšmingas rytas. Žiniasklaidoje netruko ir pranešimų apie šią operaciją, todėl daugelis, savo kraštu besidominčių prieniečių jau žinojo, jog reikėtų tikėtis didesnio sąmyšio bei baugių šūvių.

Nors klausimas dėl tokių pratybų ir, apskritai, ginklavimosi būtinybės keliamas dažnai, visgi Lietuvos geopolitinė situacija, nuolat tvyrantį įtampą bei baugūs pavyzdžiai Gruzijoje bei Ukrainoje parodė, jog netikėtų išpuolių ir okupacijos galima tikėtis bet kada ir bet kur. Jau kuris laikas akcentuojama, jog įvairiuose pasaulio regionuose dėl naujų technologijų mūšiai persikėlė iš miškų į miestus. Ir būtent tokioje situacijoje, į miestą besiveržiant priešui, į pagalbą galėtų atskubėti tik profesionaliai paruošti kariai, kurių profesionalumas ir priklauso tik nuo karinių pratybų.