home Birštone Laikas ėmė kitaip tekėti

Laikas ėmė kitaip tekėti

Ankstyvas gegužės 24-osios rytas Birštono TAU prasidėjo labai neįprastai: rinkomės nešini lagaminais ir klegėdami lipome į autobusą. Mūsų laukė kelionė į Siguldą, Saremos salą ir Taliną.

Visų veiduose švietė šypsenos, nors dangus ir atrodė apniukęs. Nesvarbu, koks bus oras, galvojome, svarbiausia, kad visi esame džiugiai nusiteikę, pasiruošę šauniam nuotykiui. Netrukus susipažinome su fantastiška gide Lina Čebatoriene, kuri atvyko iš Vilniaus ir lydėjo mus visos kelionės metu.

Keliavome tris dienas, tačiau įspūdžių susikaupė tiek, tarsi būtume užtrukę kelis mėnesius, o laikas pralėkė akimirksniu. Nuostabi patirtis. Gidės Linos pasakojimai buvo be galo gyvi, spalvingi, įsimintini. Sužinojome istorijas apie tai, kaip atsirado Estijos ir Latvijos vėliavos, išklausėme pasakojimą apie lietuvių keliones į Rygą, pasižvalgėme Gaujos upės slėnyje įsikūrusiame Siguldos mieste. Visus be galo sudomino ekskursija po Turaidos pilį, pamestinukės Turaidos Rožės liūdna meilės istorija. Pasigrožėjome nepaprastu Siguldos rūmų parku ir Gutmanio ola, sužinojome, iš kur kilo šis pavadinimas. Momentais apnikdavo tokia nuotaika tarsi būtume kokios nepaprastos istorijos herojai, išgyvenantys tuos tolimos praeities įvykius. Drąsiausi galėjo išbandyti savo taiklumą šaudydami iš lanko Turaidos pilies kieme. Daug sužinojome apie smiltainio naudojimą pastatų statybai, jo puikias savybe. Svečiavomės Cėsio pilyje, domėjomės riterių gyvenimu. Net ir oras neatlaikė mūsų šypsenų: debesys išsisklaidė ir nušvito šilta saulutė. Vakare grožėjomės saulėlydžiu prie estiškos jūros Pernu mieste, kur ir nakvojome.

Antroji kelionės diena buvo tokia pat įdomi: kėlėmės keltu, važiavome į Kuresarės salą, apžiūrėjome pajūrį, Pangos skardį, Kaali meteorito kraterį, Kuresarės viduramžių tvirtovę, susipažinome su salos istorija.Visada galvojau, kad Kuresarė tiesiog skambus pavadinimas, bet sužinojau, kad išvertus iš estų kalbos tai – gervių sala. Pakeliui tikrai pastebėjau jų net keletą. Niekada nebuvau mačiusi ir kraterio, kuris priminė labai taisyklingos ovalo formos ežerėlį, apjuostą akmeningų skardžių. Aplink spragsėjo fotoaparatai, visi skubėjome įamžinti kiekvieną gražesnę akimirką. Žinoma, nuotraukas galima ir sunaikinti, tačiau tas patirtas nuostabios bendrystės jausmas išliks kiekvieno širdyje. Šito niekas neatims ir nesunaikins.

Trečiąją kelionės dieną vykome į Taliną, svečiavomės Jekaterinos I rūmuose, kuriuos jai pastatė Petras I, klausėmės nepaprastos jų meilės istorijos, vaikštinėjome po nuostabaus grožio parką. Rūmuose pamatėme ir Faberžė kiaušinius, išgirdome jų meistro juvelyro Peter Carl Fabergé istoriją. Vėliau visi kartu užkopėme į Tompėjos kalvą, apžiūrėjome pilį, leidomės „Ilgąja koja“ vadinamu keliu į žemutinį miestą, pasivaikščiojome po senamiestį, sužinojome, kad pirmieji marcipanai pagaminti būtent Taline. Pamatėme net ir vaistinę, kurioje jų receptą sukūrė jaunas vaistininkas Marčis merginai, kuri vėliau tapo jo žmona. Marcipanas – Marčio duona (vertimas iš estų kalbos). Taigi, vaistininkas paruošė meilės duoną jį sužavėjusiai gražuolei, gelbėdamas ją nuo galvos skausmo ir liūdesio.

Kiekvieną mūsų žingsnį visas tris dienas lydėjo vis nauja istorija, smagūs pajuokavimai. Aplink mačiau linksmus, guvius žmonių veidus. Sunku patikėti, kad dauguma jų – senjorai. Jiems galima tik pavydėti jaunatviško linksmumo ir užsidegimo, mokėjimo viskuo džiaugtis ir vertinti smulkmenas, begalinio optimizmo bei tolerancijos.

Manau, kad nepameluosiu sakydama, jog esame labai dėkingi mūsų direktorei N. Jakimonienei už smagius kartu praleistus ir šauniai suplanuotus mokslo metus Birštono TAU, mums skirtą laiką ir rūpestį, „kultūros ministrui“ (taip mes jį linksmai vadinome) A. Kisieliui, kuris organizavo šią kelionę ir rūpinosi, kad viskas vyktų sklandžiai, mūsų šauniai gidei Linai ir vairuotojui Algiui, kuris atsakingai ir saugiai visus vežiojo, ir savo bendrakeleiviams – už tas šypsenas ir puikią nuotaiką, mielą rūpestį ir dosnumą dalijantis sumuštiniais ir gerumu.

Grįžome po vidurnakčio, bet nesinorėjo atsisveikinti. Vis mojavome vieni kitiems. Manau, kad, prisiminę šią kelionę, šypsosimės ir bus gera žinoti, kad jos metu net laikas ėmė tekėti savaip: daugybė išgyventų įspūdžių sutilpo į kelias nuostabias akimirkas.

Birštono TAU dekanė A. Ferevičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close