Šiemet erkių labai daug

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Prienų skyriaus specialistai kasmet kovo – lapkričio mėnesiais kartą per 10 dienų vykdo erkių skaitlingumo stebėseną Žvėrinčiaus miške (netoli sveikatingumo tako).

Erkės renkamos standartine vėliavėle braukiant augmenijos paviršiumi, nueinant vieno kilometro atstumą. Vėliavėlė kas 10 žingsnių apžiūrima ir surenkamos prikibusios erkės. Renkant skaičiuojamos suaugusios erkės ir nimfos.

Erkių vystymasis vyksta keliomis stadijomis. Iš kiaušinėlio išsirita lerva, kuri kelis kartus neriasi, kol tampa suaugusia erke (imago). Suaugusios erkės dydis 2-6 mm (pasimaitinusios išpampsta ir tampa žymiai didesnės). Prieš kiekvieną vystymosi stadiją joms būtina pasimaitinti šiltakraujo gyvūno ar žmogaus krauju. Didžiąją savo gyvenimo dalį erkės pratūno po miško paklote. Pasimaitinusios gali išgyventi iki 5 metų. Kraujasiurbės labiau mėgsta lapuočių miškus, kur auga aukšta žolė ir krūmai, tačiau puikiai jaučiasi ir samanotame pušyne, parkuose, soduose, ganyklose. Savo grobio jos tyko ant žolės stiebo maždaug 20 cm aukštyje. Vienintelis jų priešas yra sausra, kurios metu erkės arba žūsta, arba traukiasi kur pakanka drėgmės.

Vos tik viršutinis dirvos sluoksnis įšyla iki 5-7 laipsnių šilumos, erkės iškart suaktyvėja. Šiais metais pirmosios erkės buvo pastebėtos vasario pabaigoje. Kovo mėnesio išvykų metu buvo surinktos 36 erkės. Balandžio mėnesio pirmą dešimtadienį viename kilometre buvo aptikta 61 aktyvi Ixodes rūšies erkė ( 43 suaugusios ir 18 nimfų). Tokio didelio skaičiaus, surinkto vienu metu, dar nėra buvę. Šios rūšies erkės yra pavojingų ligų, tokių kaip Laimo ligos ir erkinio encefalito, platintojos.

2018 m. erkių platinamomis ligomis sirgo 35 gyventojai (tai yra tik 5 proc. mažiau nei 2017 m.). Prienų rajone užregistruoti 23 Laimo ligos ir 2 erkinio encefalito atvejai, Birštono savivaldybėje – 10 Laimo ligos atvejų. Praėjusiais metais sirgusieji erkiniu encefalitu užsikrėtė būdami miške (nurodė Prienų šilą), Laimo liga – savo gyvenamojoje vietoje arba parke, poilsiavietėje ir tik nedidelė dalis miške. Kaip galimą infekuotos erkės įsisiurbimo vietą trys ligoniai nurodė Nemuno pakrantes Prienų mieste, net penki Birštono miesto apylinkes (Birštono tvenkiniai, Nemuno pakrantės).

Norint apsisaugoti nuo erkių įsisiurbimo, rekomenduojama:

 vykstant į gamtą tinkamai apsirengti – dėvėti uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes sukištas į batus ar kojines. Pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebima ropojanti erkė;

 drabužius ir atviras kūno vietas apsipurkšti erkes atbaidančiomis priemonėmis (repelentais). Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti gamintojo nurodymus;

 miške patartina vaikščioti takeliais, poilsiui pasirinkti sausą, atvirą miško aikštelę. Nepatartina sėdėti ar gulėti ant žolės, reikėtų pasikloti antklodę ar kilimėlį;

 sugrįžus į namus būtina atidžiai apžiūrėti savo kūną, išsišukuoti plaukus, nusiprausti;

 parkuose, soduose, gyvenamųjų namų teritorijose tinkamai prižiūrėti aplinką: nuo ankstyvo pavasario pjauti žolę, naikinti menkaverčius krūmus, išvežti augalines šiukšles (taip bus sumažintas erkių skaičius).

Viena efektyviausių apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonių – skiepai. Skiepytis patariama rudenį, kada erkės nėra aktyvios, tačiau taikant greitojo skiepijimo schemą galima pasiskiepyti ir pavasarį. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nuo Laimo ligos skiepų nėra, todėl labai svarbu imtis rekomenduojamų profilaktinių priemonių.

NVSC