Šilavote pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę

Vasario 16-osios išvakarėse Šilavote buvo prisiminta garbinga Lietuvos praeitis, iš kurios semiamės stiprybės. Švęsdami Valstybės atkūrimo dieną su gilia pagarba prisimename ne tik Vasario 16-osios Akto signatarus, bet ir Nepriklausomybės kovų savanorius, partizanus – visus, kurie už laisvę paaukojo savo gyvenimą.

Po šv. Mišių Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje prie Šilavoto ambulatorijos pastato buvo atidengta atminimo lenta, skirta 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Šilavoto valsčiaus Vyties Kryžiaus kavalieriams ir savanoriams.

Šis pastatas, esantis visai greta bažnyčios, savanorių atminimo išsaugojimui pasirinktas neatsitiktinai. Čia 1944–1953 m. buvo NKVD-MVD-MGB poskyris ir būstinė su laikinojo sulaikymo kamera, kurioje buvo kalinami ir kankinami suimtieji. Tai primena ir atminimo lenta.

Šiemet šiame pastate bus atidaryta Prienų krašto muziejaus padalinio Šilavoto Davatkyno ekspozicija, skirta Geležinio Vilko rinktinės partizanams.

Vasario 16-osios proga susirinkusiuosius sveikino Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas. Jis džiaugėsi, kad Šilavote krašto istorija neužmiršta, gerbiama ir saugoma.

„Džiaugiuosi, kad mes taip pat tampame istorijos dalimi. Šis gražus paminklas mūsų krašto savanoriams ne tik saugos jų atminimą, bet ir paskatins kiekvieną einantį pro šalį pagalvoti, susimąstyti“, – kalbėjo Šilavoto seniūnė Neringa Pikčilingienė.

Trumpa istorine apžvalga, kurią parengė istorijos mokytojas Romas Vilčinskas, pasidalijo renginio vedėja Saulė Blėdienė.

1918 m. pabaigoje jaunai Lietuvos valstybei, neseniai paskelbusiai nepriklausomybę, iškilo grėsmė vėl jos netekti. Iki tol krašte buvusi Vokietijos kariuomenė traukėsi iš užimtų teritorijų. Per rytines Lietuvos sienas veržėsi Sovietų Rusijos Raudonoji armija. Siekiant apginti jauną valstybę nuo priešų, imtasi skubiai kurti Lietuvos kariuomenę.

Svarbų vaidmenį kuriant Lietuvos kariuomenę ir ginant valstybę nuo priešų – bolševikų, bermontininkų ir Lenkijos kariuomenės, atliko savanoriai iš visos Lietuvos. 1918 m. gruodžio 27 d. Lietuvos piliečiai pradėti kviesti ginti Tėvynės. Apskrityse įsteigti savanorių registracijos punktai. Lietuvos Vyriausybės pašaukti ir per pamokslus bažnyčiose paraginti jaunuoliai bei vyresnio amžiaus žmonės – žemdirbiai, inteligentai, kareiviai, karininkai – visi noriai ėjo registruotis ginti Tėvynės. Tautinių mažumų atstovai taip pat prisidėjo prie šalies gynimo. Per mėnesį į Lietuvos kariuomenę užsirašė apie 3 tūkstančius savanorių. Nepriklausomybės kovų laikotarpiu kariuomenėje iš viso tarnavo maždaug 10 tūkstančių savanorių. Tarp jų – ir Prienų krašto, Šilavoto valsčiaus vyrai.

Atminimo lentą atidengė Prienų rajono savivaldybės meras A. Vaicekauskas ir Šilavoto seniūnijos seniūnė N. Pikčilingienė, pašventino Šilavoto parapijos klebonas Remigijus Gaidys.

Atminimo lentoje – 31 pavardė. Iš lentoje įamžintų vyrų keturi yra apdovanoti aukščiausiu Lietuvos Respublikos kariniu ordinu – Vyčio Kryžiumi, kuris skiriamas už didvyriškumą ir drąsą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tai Petras Matas Bendoraitis (1901–1945), Antanas Galinis (1897–1973), Juozas Pauliukevičius (1893–1955), Motiejus Urbonas (1899–1974).

Renginio metu skambėjo dainos, kurias dainavo Šilavoto laisvalaikio salės folkloro grupė „Akacija“.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close