home Birštone Birštono muziejus laukia permainų

Birštono muziejus laukia permainų

Birštono krašto muziejus skaičiuoja jau 52-us savo veiklos metus, kai 1967 m. kovo mėnesį buvusioje girininko Antano Katelės dviejų aukštų viloje buvo atidaryta pirmoji ekspozicija. Pastatas, kuriame ir dabar veikia muziejus, jau artėja prie šimtmečio, nes yra duomenų, kad jis buvo pastatytas 1932–-1933 metais. Iki 1941 metų namas buvo nuomojamas Birštono kurorte poilsiaujantiems mokytojams, o vėliau, 1948 m., nacionalizuotas. Jame įsikūrė poilsio namai „Ramunė“, kurie priklausė „Tulpės“ sanatorijai. Dabar muziejaus namas įtrauktas į Kultūros paveldo sąrašą.

Džiaugiasi geromis permainomis

Rimtesnio remonto muziejus nematė nuo 1977 metų, tad nenuostabu, jog pradėdamas 2019 metus kolektyvas džiaugiasi ir ruošiasi permainoms.

Muziejus savo fonduose turi per 9000 eksponatų, iš kurių eksponuojama apie 1500. Kiti laukia savo eilės.

Plika akimi matyti, kad muziejui verkiant reikia kapitalinio remonto, tiek viduje, tiek ir išorėje.

„Labai džiaugiuosi, kad iš Kauno regiono kultūros paveldo departamento gavome finansinę paramą. Jau sudaryti planai suremontuoti balkonus, kolonas ir stogą. Kadangi pastatas yra kultūros paveldo objektas, nėra daug galimybių atlikti paprastą remontą“, – sakė muziejaus direktorė Vilijeta Šalomskienė.

Iš savivaldybės skirtų lėšų numatyta atlikti kai kuriuos vidaus remonto darbus – pakeisti sieną, duris, suremontuoti koridorių. Sakraliniame muziejuje iš ūkinių patalpų žadama padaryti fondų saugyklą.

Direktorė paminėjo, kad pereitais metais su studija „Paveldas kalba“ parengė kultūros paveldo interpretacijos planą, kuriuo pasinaudojus bus galima atnaujinti ekspoziciją.

Muziejus organizuoja renginius ir tarptautines konferencijas

Muziejuje ne tik pristatomi kurorto istorijos eksponatai. Čia vyksta ir edukacinė veikla, apimanti 15 temų. Pereitais metais vyko 224 edukaciniai renginiai, surengtos 243 ekskursijos (ne tik su muziejaus gidais), 28 keičiamos parodos. 2018 metais muziejuje vyko 28 renginiai, tarp jų trys dideli, skirti Lietuvos šimtmečiui. Pirmas renginys buvo tarptautinės konferencijos, skirtos Lietuvos prezidentui Kaziui Griniui atminti ir kalbininko Jono Kazlausko premijos įteikimui, bei konferencija Birštono persitvarkymo sąjūdžio 30-osioms metinėms paminėti.

Taigi, Birštono krašto muziejus džiaugiasi savo laimėjimais ir vis augančiu lankytojų skaičiumi.

Artimiausiuose planuose – tarptautinė konferencija „Antrojo pasaulinio karo pradžios ir internuotų Lenkijos kariškių stovyklos Birštone 80-ųjų metinių minėjimas“. Kita konferencija bus skirta dailininko Nikodemo Silvanavičiaus gimimo 180-osioms ir 100 metų mirties metinėms paminėti. Pasak muziejaus direktorės, Lietuvoje, taip pat Sankt Peterburge bei Baltarusijoje atsirado N. Silvanavičiaus giminaičių. Birštono muziejus bendrauja ir bendradarbiauja su Vileikos krašto muziejumi. N. Silvanavičius yra kilęs iš to krašto, ten palaidotas, ten labai gerbiamas jo atminimas.

Direktorė sakė, kad muziejaus darbuotojai turi svajonę įsigyti N. Silvanavičiaus paveikslo „Berniukas ir kareivis“ (Minsko dailės muziejaus nuosavybė) kopiją, nutapytą dailininko.

Projektinė veikla

Muziejaus direktorė pamini, kad intensyviai vyksta ir projektinė veikla. Nuolat rašomi 3–4 projektai Kultūros tarybai. Iš projektinei veiklai skirtų lėšų Sakralinis muziejus įsigijo audiogidą, buvo nupirktas infoterminalas vaikams ir jaunimui apie piliakalnius ir Birštono mineralinius vandenis, taip pat žaidimas „Ar gerai susipažinai su Birštono muziejumi“.

V. Šalomskienė pasidžiaugė seniausiu muziejaus eksponatu – luotu, kurio amžius gali būti 350 metų (manoma, kad jis pagamintas 1630–1670 metais). Pernai iš Kultūros tarybos buvo gauta lėšų luotui restauruoti ir konservuoti.

Vienas iš žymiausių Birštono krašto muziejaus eksponatų yra vežiko Adomo Jurkulnevičiaus karieta, kuria jis vežiojo poilsiautojus iš Kauno ir atgal. Muziejaus direktorė tikisi, kad vasario mėnesį bus skirta lėšų ir karietai (fajetonui) restauruoti.

Vis populiarėja edukacinės programos

Kaip jau minėjo muziejaus direktorė, muziejuje vykdoma 15 edukacinių programų. Vienu metu užsiėmimuose gali dalyvauti 25 asmenys. Labai populiarios edukacijos: „Mūsų senolių buities paslaptys“, „Birštono mineralinio vandens šaltiniai“, „Velykinis margutis“, „Prakalbinkime tautodailės raštą“, „Skrebinimas“, „Nemuno vingių detektyvas“, „Tautinis kostiumas“, „Kalėdinis atvirukas“, „Kalėdiniai karpiniai“ bei pačios naujausios edukacijos „Auskime tautinę juostą“ ir „Nikodemas Silvanavičius nuo Vileikos (Baltarusija) iki Birštono (Lietuva)“, kurios tinka įvairioms žmonių amžiaus grupėms.

2018 metais iš edukacinių programų muziejus užsidirbo 6000 eurų, kurie buvo panaudoti edukacijų atnaujinimui ir plėtrai bei darbuotojų skatinimui.

Reikia paminėti, kad prieš Velykas ir Kalėdas į edukacinius užsiėmimus atvyksta labai daug dalyvių net iš didžiųjų Lietuvos miestų. Jie nori išmokti daryti kalėdinius atvirukus, išmokti skrebinti, o labiausiai visiems patinka marginti kiaušinius.

2018 metai buvo paskelbti Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metais, tad muziejus sulaukė labai daug ekskursijų, skaitė paskaitas piligrimams ir kitoms suinteresuotoms žmonių grupėms apie palaimintojo gyvenimą, jo veiklą ir sąsajas su Birštonu.

Rengiamos ir kilnojamosios parodos

Sakraliniame muziejuje yra įrengta nuolatinė ekspozicija, skirta palaimintajam T. Matulioniui, o Krašto muziejuje įrengta nuolatinė kalbininko J. Kazlausko ekspozicija. Buvo parengtos ir eksponuojamos fotografijų parodos „Birštono futbolas“ ir „Birštonas tarpukariu“, kurios parodė, kaip gyveno tų laikų žmonės, kas pasikeitė ir kas liko iki šių dienų.

Tiek Sakralinio, tiek Krašto muziejų patalpos nėra didelės ir vietos visiems eksponatams tikrai neužtenka. Pasak direktorės, ekspozicijų salė nesiplečia. Tada imamos medžiagos iš fondų ir demonstruojamos įvairiose erdvėse. Kilnojamosios parodos pabuvojo Nemajūnuose, Prienuose, Alytuje, Stakliškėse. Bendras projektas su Lietuvos literatūros ir meno archyvu buvo paroda „Užmirštoji Užnemunė“, kurioje eksponuojamos kunigo Rudaičio fotografijos. Galima paminėti ir kitas kilnojamąsias parodas, tokias kaip ,, Atgimimui ir Lietuvos

Persitvarkymo Sąjūdžiui Birštone -30 metų“, „Žmonės, gatvės, namai“, „Sportas Birštone“, „Arkivyskupas T. Matulionis“.

Ekspozicijos ir stendai muziejuje taip pat nuolat atnaujinami. „Mes nekaupiam etnokultūros paveldo, nes tam nėra sąlygų. Mes renkame ir kaupiame visa tai, kas atspindi Birštono kurorto istoriją“, – sakė V. Šalomskienė. Birštono raida atsispindi tarpukario fotografijose, kuriose matome birštoniečius su ypatingomis birštonietiškomis lazdomis, matome visą tuometinę aplinką ir susidarome nuomonę, kokie žmonės lankėsi Birštone, kuo jis gyveno.

Muziejaus direktorė pasidžiaugė ir stendu, skirtu birštoniečiui Povilui Buzui, kuris žinomas kaip kovotojas už Lietuvos laisvę, uždraustos spaudos platintojas, Persitvarkymo sąjūdžio dalyvis.

Direktorė pažymėjo, kad daug eksponatų yra popieriniai, o popierius sensta ir dūlėja, tad tokius eksponatus tenka skaitmeninti ir kelti į internetinę erdvę.

Pasvajoja apie fondų saugyklas

Kaip jau minėjome, muziejaus pastatas yra kultūros paveldo objektas, tad gali tekti ilgai laukti jo kapitalinio remonto. Anot direktorės, savivaldybė planuoja ruošti muziejaus kapitalinio remonto planą, kurio galima tikėtis po kelerių metų. „Aš nors apie galimybę turėti fondų saugyklas pasvajoju“, – sakė V. Šalomskienė.

Dar apie muziejų

Birštono muziejuje (kartu su Sakraliniu) dirba 11 darbuotojų (10,25 etato). Visi nuoširdžiai myli savo darbą ir stengiasi jį atlikti kuo geriau, kad lankytojai būtų patenkinti ir iš kurorto išsivežtų tik pačias geriausias emocijas ir įspūdžius. Direktorė pažymėjo, kad darbuotojai dalyvauja visuose renginiuose, kvalifikacijos kėlimo kursuose ir seminaruose įvairiomis temomis.

O gerų pokyčių muziejuje jau šiais metais laukia visas kolektyvas.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close