Ką sužinome paskaitose apie sveiką mitybą, arba ko mums nepasako gydytojai

Sausio 17 d. Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentai klausėsi paskaitos „Devynios dešimtosios mūsų laimės priklauso nuo sveikatos“, kurią skaitė gydomosios mitybos specialistė Ingrida Kuprevičiūtė.

TAU studentai yra vyresnio amžiaus žmonės, sukaupę nemažai gyvenimiškos patirties ir galintys ja pasidalinti su jaunesniąja karta. Tačiau tai, ką jie sužinojo iš gydomosios mitybos specialistės, pralenkė visus lūkesčius.

Pokalbį su studentais mitybos specialistė pradėjo aiškindama, ką reiškia pats žodis „dieta“. Išvertus iš graikų kalbos, žodis „dieta“ (gr. diata) reiškia gyvenimo kelią arba gyvenimo būdą. O mums žodis „dieta“ visada asocijuojasi su svorio metimu, t.y. lieknėjimu arba mityba sergant kokia nors liga. Pasirodo, nelabai teisingai galvojome.

Kaip teigė mitybos specialistė, žmogaus sveiko gyvenimo metai neilgėja, nors tobulėjant medicinai gyvenimo trukmė darosi vis ilgesnė. Tačiau kokia prasmė gyventi iki 100 metų, jeigu nuo 70-ies jau negali savimi pasirūpinti?…

Daug įvairių ligų prasideda ne tik dėl nesubalansuotos mitybos, bet ir dėl streso, dėl dideliais kiekiais vartojamo cukraus, dėl sutrikusios skydliaukės. Visa tai gali paskatinti cholesterolio didėjimą, o dėl to gali atsirasti ir kitų ligų. Kaip sakoma, simptomas vienas, o priežastys gali būti skirtingos.

Sveikatai nepalanki mityba, nejudrumas, oro užterštumas bei stresas gali sukelti Alzheimerio ligą, aterosklerozę, tam tikrų formų vėžį, tapti aukšto kraujo spaudimo, nutukimo, insulto priežastimi. Pasak specialistės, tai gyvenimo būdo ligos, o daugelį jas sukeliančių veiksnių galima lengvai pašalinti.

Tik, žinoma, reikia nemažai išmanyti. Štai žinome, kad vyresnio amžiaus žmonių kaulai retėja, darosi trapūs, nes organizmui ima trūkti kalcio. Kalcis organizmui būtinas. Galime kalcio gerti, valgyti produktų su kalciu, bet mums tai nepadės, jeigu organizme trūksta vitamino D. O jo trūksta beveik visiems. Mes – šiauriečiai, mūsų krašte mažai saulės, o organizme vitamino D pasigamina per mažai. Taigi, reikia gerti vitamino D. Bet niekas mums nepaaiškina, kaip jį vartoti, kokiais pavidalais. Vienas iš kito nugirsdami, pasiskaitydami (kas žino, kur ir kaip ieškoti) geriame vitamino D lašų. Bet gal yra kas geresnio? Pasak mitybos specialistės, labai gerai vitamino D3 forma plius K2.

Šeimos gydytojai taip pat turėtų pasakyti cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, kad jų vartojami vaistai šalina iš organizmo magnį. Taigi, reikėtų organizmą papildyti magniu.

Ne visi žino ir tai, kad skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų negalima vartoti ilgiau kaip 2–3 mėnesius. Tačiau ne vienam gydytojas yra pasakęs, kad šiuos vaistus teks vartoti visą gyvenimą… O kodėl atsiranda refliuksas ir kas jį lemia? Gydomosios mitybos specialistė I. Kuprevičiūtė pažymėjo, kad dažniausiai dėl šios ligos kalta skrandyje gyvenanti H pylori bakterija. Rijome vadinamąjį zondą, specialistai tyrė skrandį, nustatė rūgštingumą. Aišku, paskyrė gerti rūgštingumą mažinančių vaistų. Tik ar daugeliui jie rimtai padėjo, nes šios bakterijos buvimas rodo mažą skrandžio rūgštingumą. Pasirodo, H pylori bakteriją nustatyti reikia iš išmatų… Tad tokio tyrimo ir turime prašyti, jeigu įtariame, kad skrandyje gyvena ši bakterija.

Bet iš kur mums, paprastiems žmonėms, žinoti, ko prašyti? O ir kaip sureaguos gydytojas, kai pacientas pradės jam nurodinėti, ką daryti…

Mitybos specialistė tiems, kas turi problemų su skrandžiu, opų ar žaizdų, pataria vartoti šviežių kopūstų sulčių (1 litrą per dieną, 10 dienų iš eilės), galima pridėti ir salierų. Taip pat galima vartoti ir bulvių sulčių, raugintų kopūstų sulčių, linų sėmenų nuoviro, alijošiaus sulčių.

Gydomosios mitybos specialistė pasakojo apie cholesterolio reikšmę mūsų sveikatai, ar būtinai reikia vartoti statinų. Jeigu jų vartojame, reikia gerti ir kofermento Q10. Ar visada tai išgirstame iš gydytojų? O juk cholesterolis ir jo kiekis organizme yra susijęs su psichikos ligomis.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių turi problemų su skydliauke, nes ligoms įsisenėjus atsiranda įvairių komplikaciją. Norint nustatyti pažeidimus, reikėtų atlikti ne tik pačius paprasčiausius tyrimus, bet ir tuos, kurie parodo tikrą skydliaukės būklę. Žinoma, jeigu tokie tyrimai yra mokami, gydytojas turėtų apie tai paaiškinti pacientui. Jeigu žmogus tikrai turi problemą ir rūpinasi savo sveikata, jis tokį tyrimą atliks.

Mitybos specialistė patarė visada vartoti daug daržovių, kuriose gausu mineralų ir vitaminų, atsisakyti hidrintų riebalų, įvairių margarinų.

Iš tikrųjų žmonės daug žino apie sveiką mitybą, žino, kokius produktus vartoti, o kokių reikėtų atsisakyti. Visgi apmaudu, kad ir dabar gydymo įstaigose būna šokiruojančių atvejų, kai ligoniams duodama valgyti sausainių (jie maitina vėžines ląsteles), kai ligoniai maitinami „šlapdešre“, ją dar pakepinant. O juk mūsų sveikatos ministras nusiteikęs liaudį matyti sveiką, nuo mažens propaguoti sveiką gyvenimo būdą ir sveiką maistą. Tai kur jis žiūri?

Gydomosios mitybos specialistė patarė vartoti ne tik vaistus, kurie gerina savijautą, bet pasirinkti ir tinkamus maisto produktus bei vaistines žoles.

Taip pat ji pasakojo, kodėl negalima gerti profilaktiškai aspirino (jis didina vidinio kraujavimo galimybę), kodėl reikia vengti vartoti diklofenakų (jie gali sukelti širdies ligas). Kur kas geriau – ciberžolė su juodaisiais pipirais.

Visi žinome, kad cukrus nėra naudingas mūsų organizmui. Pasak pranešėjos, kardiologai sako, kad į cukrų reikia žiūrėti kaip į tabaką. Cukrus mažina imunitetą, sudaro sąlygas II tipo cukriniam diabetui atsirasti, mažina imunitetą. Mūsų maisto racione angliavandenių šaltinis turi būti daržovės, iš kurių gausime ir pakankamai vertingų medžiagų.

Nepatariama į savo mitybos racioną įtraukti ir pieno produktų. Jeigu jau vartojame, tai geriau rinktis raugintą pieną, kefyrą, varškę ar sūrį. Pasterizuoto pieno ypač patariama atsisakyti tiems, kas netoleruoja laktozės. O sviestas sveikiausias lydytas. Kepimui tinka sotieji riebalai, taukai, sviestas, kokoso aliejus. Kiti aliejai labiau tinka salotoms pagardinti.

Tai ką gi valgyti, kad iš maisto gautume ir pakankamai vertingų medžiagų, mineralų bei vitaminų? I. Kuprevičiūtė vardijo šiuos produktus: kepenėles (geriausia – žolėdžių gyvulių), šaltieną, širdeles, kaulų sultinius, daugiau žuvies, daržovių. Labai tinka rauginti produktai: kopūstai, agurkai. Iš vaisių patariama vartoti daug uogų, tokių kaip serbentai, šilauogės, avietės, riešutų (ypač migdolų, graikinių riešutų, anakardžių).

Baigdama pranešimą ir diskusijas, lektorė paminėjo ilgaamžių mėlynąsias zonas, kuriose žmonės gyvena ilgiausiai. Pasirodo, tai tokios pasaulio vietos, kur žmonės valgo pačių pasigamintą maistą, maitinasi tuo, ką užsiaugina. Tai natūralus, neperdirbtas maistas – sūriai, varškė, medus, žuvys. Tai patys paprasčiausi ir kasdieniniai produktai. Šiose zonose gyvenantys žmonės yra fiziškai aktyvūs, turi teigiamą požiūrį į gyvenimą, vieni su kitais palaiko labai stiprų ryšį. Žmogus turi judėti, turėti tikslą. Šie sveiki ir ilgaamžiai žmonės dažnai gyvena atokiose vietovėse, salose, kalnuose, kur sveikatos priduoda ir tyras oras.