home Laisvalaikis Skaitytojai rašo. Suintrigavo straipsnis

Skaitytojai rašo. Suintrigavo straipsnis

Šiuo metu iš naujų technologijų – interneto plūsta įvairialypis informacijos srautas, nurodantis, kaip elgtis ir į ką kreiptis vienu ar kitu klausimu. Jautriausia tema – žmogaus sveikata, realaus ilgaamžiškumo klausimas. Televizijos laidose eskaluojami ekstrasensų sugebėjimai, spaudoje skelbiami straipsniai, kaip gydo ekstrasensai.

Žurnalo „Moters savaitgalis (2019 m. Nr. 1) rubrikoje „Tau apie tave“, straipsnyje „Kaip gydo ekstrasensai“ ir patvirtinama, kad tie patys „gydytojai“ dažnai irgi po tokių seansų kenčia – suserga, nes kišasi ten, kur jiems nederėtų.

Nėra gamtoje ekstrasensų, jais negimstama, bet, atsiradus klausytojų ir žioplių auditorijai, savotiškai įteisinami sukčiai – apsišaukėliai, „gydantys“ ekstrasensai. Spaudoje gvildenama tema apie ekstrasensus ir paskatino mane susitikti su gydytoju osteopatu, bioenergetiku, hipnotizuotoju ir akredituotu žurnalistu iš Ukrainos Valentinu Tereščiuku.

Mudviems susitikus, paprašiau žurnalisto pasidalinti patirtais Lietuvoje įspūdžiais ir atsakyti į keletą žmonėms rūpimų klausimų.Pirmiausia Valentino paklausiau, kaip jis pats vertina ekstrasensorinį gydymą.Mano pašnekovas šyptelėjęs dėstė, jog vadovaudamasis savo nuomone bei ilgalaike 30-mete praktika nustatė, kad naujų technologijų amžiuje tokio supratimo kaip „ekstrasensai“ gamtoje nėra – jie neegzistuoja. Bet yra tokių žmonių, kurie save vadina ekstrasensais, nors iš tikrųjų jie nieko negali, o tik ieško galimybės pasipelnyti iš patiklių žmonių, kurie patekę į bėdą šaukiasi pagalbos ir, nesuprasdami situacijos, kreipiasi į tokius apsišaukėlius, taip prarasdami paskutinę viltį ir pinigus.

Vietoje vadinamųjų ekstrasensų iš tikrųjų egzistuoja toks įteisintas terminas kaip „bioenergetika“. Bioenergetinės informacijos skenavimas leidžia įvertinti kiekvieno paciento bioenergetinę būseną ir padeda žmones gydyti. Valentinas, aiškindamas savo teoriją, patvirtino ir patikino, kad bioenergetinė diagnostika – tai 100 % GARANTINĖ DIAGNOSTIKA. Gydytojas patvirtino, kad (jeigu kalba eina apie jo gydymo metodą) žmogus pats jaučia, kur jo ligos židinys, o ne vien klauso, kas jam šnekama. O kaip pats gydytojas, kaip profesionalas, vertina Lietuvos mediciną ir kokie jo paties patirti įspūdžiai šiuo klausimu? Pašnekovas patikino, kad vykstanti medicinos reforma pas mus – Lietuvoje niekuo nesiskiria nuo vykstančios Ukrainoje, bet patvirtino labai svarbų faktą, kad mūsų valstybėje labiau apsaugota mažiausiai uždirbanti visuomenės dalis – paprasti žmonės. Naujame technologijų amžiuje viena iš dabar egzistuojančių Lietuvoje problemų yra vadinamojo žmogaus judėjimo aparato sutrikimai. Mažas judėjimas, neteisinga, besaikė mityba baigiasi tuo, kad metams bėgant Lietuvoje ruošiami savotiški „terminatoriai“, t. y. į galūnes prikaišiojama metalinės „armatūros“, nors judėjimo aparato sutrikimai normaliai gydomi be operacijų. Paklaustas, kaip jis pats atsidūrė Lietuvoje, mano pašnekovas nuoširdžiai prisipažino, kad atvyko pas mus atsitiktinai ir už tai turėtų būti dėkingas Ukrainos prezidentui P. Porošenkai, kurio galutiniu patvirtinimu įvestas bevizis įvažiavimas į Lietuvą. Valentinas sakė esąs dėkingas ir mūsų valstybių susiklosčiusioms istorinėms ištakoms, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė siekė Volynę. Žurnalisto hobis tyrinėti bei domėtis ne tik istorija, bet ir kultūra kaip tik ir paskatino jį atvykti į Lietuvą. Tęsdamas savo mintį, pašnekovas paminėjo ir palietė opias nūdienos temas ir tradicijas, turinčias daug bendrų bruožų. Pavyzdžiui, ukrainiečiai švenčia Ivano Kupalos šventę, o mes tuo pačiu metu – Jonines. Mes turėjome „miško brolius“, o jie – „banderos“. Valentinas pabrėžė, kad tiek mūsų valstybėje, tiek Ukrainoje visuomet atsirasdavo patriotų, kurie nesitaikstydavo su neteisybe, su primesta brutalia politine- karine jėga ir negailėdami jėgų nei gyvybės kovodavo dėl humaniškų siekių ir laisvės. „Argi nėra tauru ir prasminga, kad mūsų tautų žmonės paveldėjo „geležinį stuburą“, kurio neįmanoma sulaužyti“, – dėstė savo mintį pašnekovas.

Valentinas Tereščiukas patvirtino, kad, vadovaujantis mūsų valstybėje priimtais ir patvirtintais įstatymais, jis neturi teisės gydyti žmonių, bet turi teisę juos praktiškai konsultuoti. Valentinas patikino, kad jis ne tik profesionalus diplomuotas gydytojas, bet ir verslininkas, Ukrainoje įkūręs gamyklą, kurioje iš natūralių augalinių produktų gaminami vaistai. Valentinas sakė, kad pristatant kitiems darbščius lietuvius reikėtų pasidžiaugti, jog mums nėra lygių pasaulyje gaminant žuvų konservus. Ir nieko bloga jis nematantis, kad pas mus gali pasisemti žuvies konservų gamybos patirties, o pats parodyti praktiškai ir supažindinti žmones su savo gydymo metodu nevartojant antibiotikų, netaikant chirurginio įsikišimo – operacijos ir nuskausminamųjų vaistų.

„Bioenergetika“ dažnai girdimas terminas, o ką reiškia žodis „osteopatas“? Valentinas nusijuokė: „To paklausk anglų, nes jų šalyje osteopatija praktikuojama apie 200 metų ir peraugo į šeimos mediciną. Kaip ir vakuuminė terapija, kuri pasiekė mus iš senovės Egipto laikmečio ir iš tikrųjų gydo, o ne žaloja žmones. Gaila, kad šie veiksmingi gydymo metodai buvo užmiršti, nes žmonės pradėjo vaistų ieškoti vaistinėse ir tapo savotiškais vaistinių donorais. Pavyzdžiui, Izraelyje nereikia aiškinti, kas yra vakuuminė terapija, osteopatija ir bioenergetinė diagnostika. Vakuuminė terapija – tai vienas iš masažo būdų, pakeičiantis antibiotikus ir chirurginį gydymą. Kaip negalima hipnoze gydyti apendikso uždegimo, taip negalima leisti gydyti žmonių ekstrasensams bei gydyti antibiotikais – JEIGU NORIME ILGAI GYVENTI. Kai kuriose normaliose valstybėse už gydymą antibiotikais gresia kalėjimas.Vakuuminė terapija skirta daugiausia prielankaus amžiaus pacientams, o vaistai gaminami iš natūralių maistinių medžiagų, kuriose atitinkamai sureguliuoti riebalai, angliavandeniai ir aminorūgštys.“

Po tokių kai ką turbūt šokiruojančių gydytojo išvadų uždaviau paskutinį klausimą – jeigu patikėję vakuuminės terapijos metodu žmonės pradėtų važiuoti į Ukrainą, kiek jiems tai kainuotų, nes kelionė tolima ir gali būti didelės gydymo išlaidos?...

Gydytojo atsakymas buvo konkretus: „70 proc. žmonių, kurie Lenkijoje ateidavo į konsultacijas ir vadovavosi mano praktine metodika, išsigydydavo namuose patys – be jokių daktarų pagalbos.“ Atsisveikindamas padėkojau gerb. Valentinui už nuoširdų ir įdomų pokalbį, už praplėstą akiratį ir palinkėjau jam visokeriopos sėkmės.

Birštonietis Jonas Raiskas

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close